O dar manau, kad visoms labai pravartu butu kuo daugiau "idarbint" pati didziausia seimos "vaika"
Na, paskaicius jus, nutariau, kad visgi geriau didesnis skirtumas tarp vaiku-siaip ar taip mazas man jau ir negresia-bent 5 metai bus
O dar manau, kad visoms labai pravartu butu kuo daugiau "idarbint" pati didziausia seimos "vaika"
O dar manau, kad visoms labai pravartu butu kuo daugiau "idarbint" pati didziausia seimos "vaika"
| QUOTE (lengvute @ 2004 01 21, 07:35) |
| Visada manaiu, kad daug lengviau, kai skirtumas tarp vaikų didelis, tad ramiai užaugini vieną, po to kitą, bet dabar negaliu atsidžiaugt, vskas vienu kartu, vienu veiksmu, vienais įpročiais... |
Va va, aš irgi negaliu atsidžiaugti, kad maniškiai vienu ypu abu auga
. Paskaičiau čia mamų atsiliepimų, tai pagalvojau, velnias, kaip gi aš lengvai gyvenu net ir su dviem barmalėjais
Pavargstu aišku, bet ir tas nuovargis kažkoks skaidrus būna. Tik bijau, kaip bus jei teks grįžt į darbą... 
O dabar stengiuosi darbus pasidaryti kartu su mažąja grįžę iš lauko, kai vyresnysis dar daržely. Bet kai jau ji miega - tai man šventas reikalas pailsėti, labai retai ką nors dirbu jos miego metu. Gal už tai nepavargstu, kad kiekvieną dieną bent po 4 val. galiu skirti sau
? Dar aišku gerai, kad vyrą supratingą turiu, kuris padeda, kiek gali, bet aš jį užtai irgi kartais stengiuosi palepinti... Su vyru pakaitom vienas kitą išleidžiam kur palakstyti, tai irgi poilsis gaunasi. Retkarčiais įkalbam senelį, kad mus kartu išleistų. Sunkiau gal buvo pirmais metais, kai ir vienas mažas, ir kitas mažas, ir abu namie, bet kažkaip susitardavau su jais, o dabar tik lengviau ir lengviau darosi... (tfu tfu tfu, kad neprisišnekėt ) Mamy, pamatysi, paaugs tavo mažasis, atsiras jam daugiau žaidimų, užsiėmimų, bus lengviau
Svarbiausia, dabar pati sau rask laiko pailsėti nuo visų
aciu masa uz patarimus.Tik kad sau rasti laiko - prabanga,nes mazasis toks neramus.As ir palikti ji ne su bet kuo galiu,buna kad isibliauna,reik mamos ir viskas...Na,zinau kad tai laikina ateis ir man poilsis kada nors(nuskambejo kaip amen )
ateis ir man poilsis kada nors(nuskambejo kaip amen )
| QUOTE (Elena @ 2004 01 19, 10:40) |
Manes kartais klausia : na kaip tu viska suspeji...Ką aš žinau kaip suspeju  tesiog speju ir vsio, per daug nesigilinu...Auginu sūnų 11 metų ir 6 metų dukrą..Dirbu nuo 8 iki 17. Panašiai kaip Smurkai su sūnum reikia pamokas ruošti, jei nesedeti šalia, tai būtinai patikrinti, na toks jis yra, amžianai ką nors pamiršta ir ttt... Keliuosiu aš 5.30, na kartais 5.45. Dušas, makijažas, šukuosena, na pas mane liga, plaukai turi buti sutvarkyti , be šuosenos ir makijažo mane sunku pamatyti Tada į virtuvė, reikia paruošt sūnui pietus, norisi kad maistas nevakarykštis būtų, tai va jau kepu bulvinius blynus, reikia ankščiau atsikelti, jei ka nors paprastesnio 15 min. mano  Po to pusryčius gaminu, tada prasideda kelimo maratonas, dukra kategoriškai atsisako keltis į daržą, tai tas kelimas užtrunka kartais, reikia prigult, paglostyt, pažadet ką nors, ir ttt..Tada vonia, rengimas dukros, plaukų pinimas, ne tos gumytes, ašaros...pinimas iš naujo, tada ne tos kelnes...ašaros, kitų kelnių ieškojimas ir taip toliau. Dar noriu pažymeti, kad viskas vyksta gana greitu ritmu  Tada į mašiną, vežam dukra i daržą, tada važiuojam su vyru į darbą...Darbe ramiai išgeriu rytinę kavą, kaifas...Toliau darbas  Jei su vyru kartu iš darbo važiuojam, tai gerai, bet jei jis lieka, tada vel begom, maršrutke, daržas..O namuose vel maratonas, visi alkani - maitinu, pamokos, dukra išgrudu į kitą kambarį pas vyra..Na po to ir dukrai demesio reikia.... apsimetau ką nors, praskalbiu, rubus rytdienai paruošiu, žiūrėk jau vaikus guldyt...Suguldau, prie vieno aš paguliu, prie kito vyras..Na ir tada mano megstamiausias laikas..namuose ramybė, galim su vyru ramiai pasedeti, paplepėti, nagus lakuoju, kaukes darau, paskaitau...karoče darau ką noriu  Miegas....kaip aš myliu savo lovą Na o ryte viskas kartojasi..Užtat išeiginem guliu kiek noriu...Butą dažniausiai kartu tvarkom, arba visus išvarau į kiemą o viena tvarkausi, čia pagal nuotaiką...Šiaip aišku vaikai nemaži, jau bandem abu palikti namuose ir išvažiuoti į miestą..Na ir visai nieko, namus radom vietoje |
Skaitau skaitau Elena ir žiūriu kaiptais to vyresnėlio balso nesigirdi dar visame šitame "chore"..
kol kas tik mažosios norai dideli, o sūnui ką ir kelnės tinka ir košė skani?
mano panos jau žengia link paauglystės, tai jau prasideda šiokie tokie kapriziukai, bet dar neskaudžiai kandžiojas...
...
| QUOTE (mamy @ 2004 01 16, 21:38) |
| Sveikos,mamytes,auginancios du.Pasidalinkite savo patirtimi - kaip suspejate atlikti visus darbus ir uzsiimti su vaikiais?Ar nesijauciate kaip tos voveres rate - vis begte,begte ratu,ir taip be galo?... As sedziu namie su dviem(1 ir 6 metu). Nezinau,gal nemoku planuot savo laiko,bet jauciuosi kaip kazkokia ant nervu krizes ribos balansuojanti isterike.  Didzioji (6 m) kuriam laikui nutraukusi ejima i darza,o mazius - metinukas,ne is ramiuju.Amzinai maziukas lieka neisvestas i lauka,didzioji - be pasakos vakare,leksciu kalnas auga ir auga,kambariai tvarkomi N kartu ir vis atrodo kaip po karo.O kur tas nuolatinis begimas i parduotuve,maisto gaminimas kiekvienam atskirai...O apie skyrima laiko sau is vis patyliu - ner kada net pasidazyt.Ka bekalbet apie psichine bukle - nervina viskas,siutina...Ziuriu pro langa i mamytes,visa diena ramiai bestumdancias vezimelius po lauka ir galvoju - kada jos suspeja?...Gal as viena cia tokia kvanktelejusi? |
Musu seimyneleje taip pat du vaikuciai. Benukas 4,5 metu ir Nojukas 8 men. man lengviau nes Benukas eina i darzeli ir labai noriai. Tad namie bunu su vienu Nojuku, visi "darbuose"
Dar lengviau, nes mazasis Nojukas yra labai tinginiukas ir ramus vaikas. Jokiu bedu su juo, tik tai kad mazas tonusas raumenu. Sunkiausia buna vakare, kai visi vyrai pareina is "darbu". va tada tai prasideda. Vienam to reikia, kitam to, kitas to klausia, zinot po ramios dienos, visa energija iskraunu vakare. Manau realu kai nesuspeji, o jei vaikai dar padyke
Mano Benukas vyresnis yra is tokiu. kai jis buvo mazas tai as su juo niekur nespedavau. Buvo labai greitas vaikas. viska anksti pradejo daryti seset, vaiksciot. tai buvo vargelio.
Pasiskaitinejau ir noriu apie musu seimynele papasakot.Kaip matot pas mane augo 2 is karto.Pirmu dvieju metu prisiminti net nenoriu,amzinai neissimiegojusi sukausi tik tarp vaiku ir puodu,juos uzsiauginau praktiskai viena,nes vyras uzdirbinejo pampersams(tada jie buvo pakankamai brangus) ir kitiems reikalingiems dalykams,galedavau uzmigti vos padejusi galva bet kur.Vaikus auklejau gana grieztai,todel dabar neturiu beveik jokiu problemu.Visada maniau,kad vaikas turi taikytis prie tevu sukurtu taisykliu,o ne atvirksciai.Abu vaikai lanko mokykla,sportuoja,nebuna jokiu kaprizu del valgymo,nes visada buvo valgoma tai kas paduota ir jokiu kaprizu nebuvo klausoma.Aisku as griezta mama,bet dabar visi man pavydi,kad as su vaikais galiu bendrauti nerekdama,nes jie manes klauso,tevo klauso dar labiau,nors jis daug nuolaidesnis.Be to ,kaip ir visi vyrai,trecias vaikas namuose,tik jo nereikia aukleti,savo butiniausias pareigas siaip ne taip atlieka
Elena, o kada tu nueini miegoti?
As jeigu saviskes suguldau 10 val vakaro, tai tik nusiprausiu ir miegot. Jei keliais zodziais persimeti su vyru, tai anksciau 11 vakaro neatsiguli, o jeigu dar is karto neuzmiegi? - Ne tiek daug miegojimo belieka
As jeigu saviskes suguldau 10 val vakaro, tai tik nusiprausiu ir miegot. Jei keliais zodziais persimeti su vyru, tai anksciau 11 vakaro neatsiguli, o jeigu dar is karto neuzmiegi? - Ne tiek daug miegojimo belieka
Pasijutau besanti normali 
Po vakarykščio stogo nuvažiavimo kažkaip palengvėjo, kad aš ne viena tokia 
. Bet gal čia man buvo priešventinė depresija 
.
Na tarp maniškių 2 m. ir nepilni 2 mėn. skirtumas. Abu tikri greituoliai. Man jų laipiojimas sienom atrodo normalus judrumas, tačiau mano benramokslė, kuri augina tokio paties amžiaus sūnų kaip mano vyresnėlis pasibaisėjo. Kad įsitikintumėt apie ką rašau, pažiūrėkit nuotraukytę.
Iš pradžių sukausi kaip voverė, bet kai pradėjau dirbti, tai pirmąjį pusmetį nuo pervargimo vidurnaktį atsisėsdavau lovoj, nes atrodydavo reikia eiti kažką daryti. Bet kai pripratau prie darbo, tai darbe dabar ilsiuosi (šią savaitę neturiu užsakymų, tai visur rašinėju savo komentarus )
Apie buitį nerašysiu, nes irgi turiu 3 vyrus. Ir kuo didesnis, tuo rūpesčių daugiau kelia......Manau viskas panašiai kaip ir pas visus.
Kaip ilsiuosi? Ilsimės taip - vasarą maunam vakarais su dviračiais iki Girulių. Simukas sėdi kėdutėje, o Martynas (juk šaunuolis ar ne?) jau numina pats iki Girulių pirmyn ir atgal. Žiemą liūdniau
, tenka namie tupėti. Pailsėti gali tada, kai vaikai labai užsiėmę ir nėr kada peštis. Paskutinis "vežantis" užsiėmimas - Martynas maklinėja po kambarį su pačiūžom, o Simonas su riedučiais. Kaimynus nuoširdžiai užjaučiu 
, bet ... pastebėjau, kad išsilakstę mažiau zyzia.
Šiaip vaikus mylim, skatinam savarankiškumą, bet per daug nesicackinam su visokiais "to noriu, ar to nenoriu". Jei nevalgo kas išvirta, tai tiesiog eina nuo stalo nevalgę ir kitko negaminu pagal jų užgaidas. Bet kažkaip tokie atvejai yra ypač reti. Savaitgaliais dažnai visi nusprendžiam ką virsim, tai vaikai sako, kad gaminu taip skaniai, kaip Gustavas (iš laidos)
Na nieko protingo neparašiau, tik patvirtinau, kad nėra namų be dūmų. Bet man auginti vaikus darosi vis lengviau ir lengviau. Juk jau patys vaikšto, patys valgo, rengiasi, ant puoduko eina ir galų gale jau moka pasakyti ko nori. Tad bandysiu paguosti - ateis ir jums ramesni laikai.
Po vakarykščio stogo nuvažiavimo kažkaip palengvėjo, kad aš ne viena tokia . Bet gal čia man buvo priešventinė depresija .Na tarp maniškių 2 m. ir nepilni 2 mėn. skirtumas. Abu tikri greituoliai. Man jų laipiojimas sienom atrodo normalus judrumas, tačiau mano benramokslė, kuri augina tokio paties amžiaus sūnų kaip mano vyresnėlis pasibaisėjo. Kad įsitikintumėt apie ką rašau, pažiūrėkit nuotraukytę.
Iš pradžių sukausi kaip voverė, bet kai pradėjau dirbti, tai pirmąjį pusmetį nuo pervargimo vidurnaktį atsisėsdavau lovoj, nes atrodydavo reikia eiti kažką daryti. Bet kai pripratau prie darbo, tai darbe dabar ilsiuosi (šią savaitę neturiu užsakymų, tai visur rašinėju savo komentarus
)Apie buitį nerašysiu, nes irgi turiu 3 vyrus. Ir kuo didesnis, tuo rūpesčių daugiau kelia......Manau viskas panašiai kaip ir pas visus.
Kaip ilsiuosi? Ilsimės taip - vasarą maunam vakarais su dviračiais iki Girulių. Simukas sėdi kėdutėje, o Martynas (juk šaunuolis ar ne?) jau numina pats iki Girulių pirmyn ir atgal. Žiemą liūdniau
, tenka namie tupėti. Pailsėti gali tada, kai vaikai labai užsiėmę ir nėr kada peštis. Paskutinis "vežantis" užsiėmimas - Martynas maklinėja po kambarį su pačiūžom, o Simonas su riedučiais. Kaimynus nuoširdžiai užjaučiu , bet ... pastebėjau, kad išsilakstę mažiau zyzia.Šiaip vaikus mylim, skatinam savarankiškumą, bet per daug nesicackinam su visokiais "to noriu, ar to nenoriu". Jei nevalgo kas išvirta, tai tiesiog eina nuo stalo nevalgę ir kitko negaminu pagal jų užgaidas. Bet kažkaip tokie atvejai yra ypač reti. Savaitgaliais dažnai visi nusprendžiam ką virsim, tai vaikai sako, kad gaminu taip skaniai, kaip Gustavas (iš laidos)
Na nieko protingo neparašiau, tik patvirtinau, kad nėra namų be dūmų. Bet man auginti vaikus darosi vis lengviau ir lengviau. Juk jau patys vaikšto, patys valgo, rengiasi, ant puoduko eina ir galų gale jau moka pasakyti ko nori. Tad bandysiu paguosti - ateis ir jums ramesni laikai.
Ne, aš tai pametinukų niekada nenorėjau. Ir dabar nenoriu 
Aišku, galima sakyti, kad vargas vienu ypu nuvargtas. Bet, o kaip su džiaugsmu? Ar tikrai augindamas du mažus vienu metu spėji tiek pat džiaugsmingų ir malonių jų augimo akimirkų patirti? Vaikai visada gražūs, bet pirmais trim gyvenimo metais jie tiesiog žavūs. Ir kūdikis, ir pradedantis šliaužioti, ir iškilmingai rodantis visai giminei savo pirmą dantį. Prisiminiau, net ilgu pasidarė...
Kai gimė dukra, sūnui buvo 4.5 metų. Su kiekvienu dukros augimo džiaugsmeliu (pirma šypsena, pirmu dantimi) su vyru prisimindavom ir palygindavom, o kaip gi buvo su pirmuoju. Ir dabar vis prisimena, palyginam, ar pirmasis irgi tokias isterijas keldavo, kai kelnių spalva neįtikdavo
Žodžiu mano ir vyro atmintyje gyvi visi abiejų vaikų augimo įspūdžiai.
Ir trečią turėsiu tik tada, kai panorėsiu dar kartą patirti tą mažo kūdikėlio teikiamą džiausgsmą Mano vyras tai kito vaiko poreikį identifikuoja taip - jei tu nori su vaiku leisti daugiau leiko, nei jis su tavimi, vadinasi laikas įsitaisyti naują vaiką, nes šis užaugo ir panoro išeiti į visuomenę
O sunkumai - jų aišku pakanka. Būna isterijų, būna, kad stogas važiuoja, būna, kad visiems reikia tavęs vienu metu. Būna, kad sakau vyrui, kad jei dar užsimins apie dar vieną vaiką, pribaigsiu vietoje. Bet jis kantrus - dukrai dar tik 2.5m, ji dar mieliau glaudžiasi pas mane glėbyje, nei plepa su draugėmis. Bet ateis tas laikas, kai mamai bus skiriama 1 valanda prieš miegą, na ir dar rūpesčiai, jei jų iškyla. Gal tada ir panorėsiu trečio
Aišku, galima sakyti, kad vargas vienu ypu nuvargtas. Bet, o kaip su džiaugsmu? Ar tikrai augindamas du mažus vienu metu spėji tiek pat džiaugsmingų ir malonių jų augimo akimirkų patirti? Vaikai visada gražūs, bet pirmais trim gyvenimo metais jie tiesiog žavūs. Ir kūdikis, ir pradedantis šliaužioti, ir iškilmingai rodantis visai giminei savo pirmą dantį. Prisiminiau, net ilgu pasidarė...
Kai gimė dukra, sūnui buvo 4.5 metų. Su kiekvienu dukros augimo džiaugsmeliu (pirma šypsena, pirmu dantimi) su vyru prisimindavom ir palygindavom, o kaip gi buvo su pirmuoju. Ir dabar vis prisimena, palyginam, ar pirmasis irgi tokias isterijas keldavo, kai kelnių spalva neįtikdavo
Žodžiu mano ir vyro atmintyje gyvi visi abiejų vaikų augimo įspūdžiai.Ir trečią turėsiu tik tada, kai panorėsiu dar kartą patirti tą mažo kūdikėlio teikiamą džiausgsmą
Mano vyras tai kito vaiko poreikį identifikuoja taip - jei tu nori su vaiku leisti daugiau leiko, nei jis su tavimi, vadinasi laikas įsitaisyti naują vaiką, nes šis užaugo ir panoro išeiti į visuomenę O sunkumai -
jų aišku pakanka. Būna isterijų, būna, kad stogas važiuoja, būna, kad visiems reikia tavęs vienu metu. Būna, kad sakau vyrui, kad jei dar užsimins apie dar vieną vaiką, pribaigsiu vietoje. Bet jis kantrus - dukrai dar tik 2.5m, ji dar mieliau glaudžiasi pas mane glėbyje, nei plepa su draugėmis. Bet ateis tas laikas, kai mamai bus skiriama 1 valanda prieš miegą, na ir dar rūpesčiai, jei jų iškyla. Gal tada ir panorėsiu trečio
Čia aprašytos problemos labai artimos mano dūšiai. Ale kartais taip stogas važiuoja...Buvau puolus juodon depresijon, ir psichavau, bet pastebėjau, kad kai atradau supermamą ir sužinojau, kad tokių psichavotų yra ir daugiau, kažkaip lengviau pasidarė. Be to, padariau išvadą, kad internetas yra geras vaistas nuo depresijos. Va sėdžiu antrus metus namie, atitrūkus nuo visuomeninio gyvenimo, o štai internetas man tarsi langas į pasaulį ir būdas bendrauti su tokiomis kaip ir aš 
Kaip gerai, kad yra supermama ir aš ją radau. Svajoju, kad laikui bėgant mano stogas 
grįš į savo vietą
Kaip gerai, kad yra supermama ir aš ją radau. Svajoju, kad laikui bėgant mano stogas grįš į savo vietą
Tarp mano vaikuciu skirtumas lygiai trys metai, Vyresniajai penki o mazajam du metai, vyresnioji laikinai nelanko darzo, As irgi kaip ta vovere rate tas pats per ta pati , abudu vienas uz kita daugiau demesio reikalauja, jeigu sesei knyga skaitau ateina mazasis atima ir sako " as skaitysiu' , ir pabandyk atimt 
griuna ant zemes ir t.t.
Kartais atrodo kad dar kokios dvejos rankos pravesrstu " mama gert , man irgi gert, mama paduok mama paimk" Stengiuosi vienu metu sumigdyt pietu tada skiriu laiko sau , sedu prie kompo ir ilsiuosi kol miega. Vakare irgi kai uzmiega vaikiukai , prie kompo iki isnaktu sedziu , o paskui ryte oi kaip sunku keltis
Vakare kai atsigulu apmastau visa diena ir save grauziu kad be reikalo rekiau ant vaiku, kad gal per grieztai, kad rytoj tokia nebusiu , o rytoj buna tas pats....
Turim aukle kai labai kur reikia iseit paliekam su ja vaikus ir mociute ateina, bet as kai iseinu , galvoju ar susitvarke ar pavalgydino ar sugulde, ir aisku kuo greiciau lekiu namo
O savaitgaliai ypac sunkus , nes dar ir trecias vaikas dasideda( vyras)
Tada vaikai neklauso nes zino kad tete nuolaidesnis, mama pikta buna
griuna ant zemes ir t.t.Kartais atrodo kad dar kokios dvejos rankos pravesrstu
" mama gert , man irgi gert, mama paduok mama paimk" Stengiuosi vienu metu sumigdyt pietu tada skiriu laiko sau , sedu prie kompo ir ilsiuosi kol miega. Vakare irgi kai uzmiega vaikiukai , prie kompo iki isnaktu sedziu , o paskui ryte oi kaip sunku keltis Vakare kai atsigulu apmastau visa diena ir save grauziu kad be reikalo rekiau ant vaiku, kad gal per grieztai, kad rytoj tokia nebusiu , o rytoj buna tas pats....
Turim aukle kai labai kur reikia iseit paliekam su ja vaikus ir mociute ateina, bet as kai iseinu , galvoju ar susitvarke ar pavalgydino ar sugulde, ir aisku kuo greiciau lekiu namo
O savaitgaliai ypac sunkus , nes dar ir trecias vaikas dasideda( vyras)
Tada vaikai neklauso nes zino kad tete nuolaidesnis, mama pikta buna
Na, paskaiciau cia jus ir man jau neramu darosi 
Na, kodel nieks neparase, kad visai lengva auginti du vaikus? Negi istikruju taip sunku..
Mano dukrai bus 5,5, kai gims antras, tai man dabar jau ji atrodo dicke-jokiu rupesciu su ja kaip ir neturiu, nebent suserga..O siaip pati kazkuom uzsiima, jei ko valgyt nenori, tai ir nevelgo-arba pagrauzia kazka is saldytuvo, pati nusiprausia, pati atsikelia, na nebent pries miega reikia pabuti, pasikalbeti, pasaka paskaityti...
Tai vat ir susigalvojom antra is neturejimo ka beveikti
O dabar galvoju kaip cia bus-atostogu nuo darbo turesiu labai mazai, tas irgi mane siek tiek neramina..Nezinau kaip cia reikes viska speti
Na, kodel nieks neparase, kad visai lengva auginti du vaikus? Negi istikruju taip sunku..
Mano dukrai bus 5,5, kai gims antras, tai man dabar jau ji atrodo dicke-jokiu rupesciu su ja kaip ir neturiu, nebent suserga..O siaip pati kazkuom uzsiima, jei ko valgyt nenori, tai ir nevelgo-arba pagrauzia kazka is saldytuvo, pati nusiprausia, pati atsikelia, na nebent pries miega reikia pabuti, pasikalbeti, pasaka paskaityti...
Tai vat ir susigalvojom antra is neturejimo ka beveikti
O dabar galvoju kaip cia bus-atostogu nuo darbo turesiu labai mazai, tas irgi mane siek tiek neramina..Nezinau kaip cia reikes viska speti
