QUOTE(laumike @ 2008 03 19, 15:58)
Na va, laukiuosi ir as antro vaikucio, brolio (tikriausiai

) Smiltelei. O sulauksim jau geguzes menesi

. Ir jau ruosiuosi tam, kad bus sunku...
Jei tikiesi, kad bus sunku, tai ir bus sunku bei bus daug daugiau sunku, nei ruošiesi

Toks jau tas gyvenimas, ko tikiesi, tą ir turi
Man buvo sunkiausia su pirmuoju vaikučiu. O žinot kodėl? Todėl, kad aš tai pirmas vaikas, todėl, kad pasikeičia gyvenimo rolė, todėl, kad reikia viską išmokti pačiai ir pasakojimai, bei paskaitymai neatspindi to kas yra realybėj. Kaip norėtume, bet turime viską pajausti, ko negalime padaryti skaitant, kad ir kokią gerą vaizduotę turim. Net buvimas aukle ar pasaugojimai svetimų vaikų tos tikros realybės neatspindės. Viską supranti ir patyri tik, kai pati tampi MAMA

O kur dar visokios baimės, kad nepavyks, kad nesugebėsiu, kad nebūsiu geriausia mama ir t.t. Tačiau tai jau seniai praeityje ir prisiminus save pradžioje, juokas suima. Tačiau tai, turbūt kiekviena mama patyrė ir visai nesvarbu kiek jai metų buvo: 17, 18, 25 ... 35. Pirmas kartas tapti mama yra pirmas kartas.
Dabar jaučiu didelę palaimą, kad esu mama, džiaugiuosi, kad turiu daugiau nei vieną vaikutį ir svajoju, kad jų būtų dar daugiau
Stiprybės, kantrybės ir daug meilės visoms