as suspeju su dviem (4 m skirtumas), bert jauciu,kad vyresniji kartais atstumiu. Negerai
na as auginu du savo zuikius na tai dar siaip ne taip speju,bet kai tetusis parvaziuoja tada tai jau sunkiau bet dabar vyresnelis pradejo lankyti darzeli,tai dabar viskas tvarkoje
Sveikutės.Auginu 2,,(skirtumas 5m),dar turiu šunį,ir diedą,kuriam labai svarbu draugai,žvejyba,skanūs pietūs ir tvarka namie,ir kurio po2-3sav.nebūna namie(toks darbas,bet čia privalumas).Ir dabar,kai mažėliui 3m ir lanko daržą,galiu atsipūsti ir be nervų pasakoti.Pirmi metai buvo košmariški,sukausi nuo 7val. ryto kaip voverė: Dičkę vesdavau į daržą su mažiuku ant rankų ir šuniu prie šono,vėliau maisto gaminimas,namų tvarkymas,skalbimas,lyginimas, parduotuvė...(pačios žinot).Į lauką važiuodavom vėl su šuniu,nes abiem reikėdavo.Nesirgo mažius visai,nes kasdien,ir per šalčius,ir per darganą buvo vežamas į lauką(tik apsirengdavom atatinkamai).Grįžus plaudavau ne tik vežimo ratus,bet ir šunio kojas,grindis ir po pora kartų per dieną(ypač kai šerdavosi šuo).Po pietų veždavau dičkę į muzikos m-klą arba šokius(jau be šuns,bet su mažium).Po metų pradėjau eiti pasportuot ir mokytis anglų k.,pamegzdavau namie,pasakas gal ir ne kas vakarą bet skaitydavom.Tarpais atrodydavo,kad ką nors nugalabysiu arba pati išprotėsiu,didžiausia svajonė buvo išsimiegoti,kai išeidavau be vaikų į lauką,nežinodavau kur dėti rankas(vežimo vežt nereikia?),bet svoris priaugtas per nėštumą(30kg.)nukrito nepastebimai,nebuvo laiko jokiom depresijom ar savęs gailėjimui.Ir dabar,kai vaikai(3m ir 8m)mane juokais pavadina supermama(prisižiūrėję reklamų),aš tokia ir jaučiuosi.Ir tie pirmi 2metai atrodo ne tokie jau baisūs,juk taip greit prabėga.
Turiu du vaikelius man sunkoka, tik tai gerai, kad vyresnis i darzeli eina, tada truputi lengviau, bet mano mažoji nera rami. ji labai greitai pamiega tai kambarius turiu tvarkyti kaip kulka, nes jos miegas tetrunka10 - 15min., man tai blogai, nes man patinka tvarka
Turiu dvi dukrytes vyresnei 5.5 metu, o mazajai 10menesiu.Vyresnioji labai padeda auginti,tik truputeli pavydi ,kad mazoji miega su mumis, o ji viena kambaryje.Siaip stengiuosi net varskytes pirkt vienodas,kad nejaustu skirtumo.
As speju
QUOTE(fiona35 @ 2007 10 03, 11:18)
Sveikutės.Auginu 2,,(skirtumas 5m),dar turiu šunį,ir diedą,kuriam labai svarbu draugai,žvejyba,skanūs pietūs ir tvarka namie,ir kurio po2-3sav.nebūna namie(toks darbas,bet čia privalumas).Ir dabar,kai mažėliui 3m ir lanko daržą,galiu atsipūsti ir be nervų pasakoti.Pirmi metai buvo košmariški,sukausi nuo 7val. ryto kaip voverė: Dičkę vesdavau į daržą su mažiuku ant rankų ir šuniu prie šono,vėliau maisto gaminimas,namų tvarkymas,skalbimas,lyginimas, parduotuvė...(pačios žinot).Į lauką važiuodavom vėl su šuniu,nes abiem reikėdavo.Nesirgo mažius visai,nes kasdien,ir per šalčius,ir per darganą buvo vežamas į lauką(tik apsirengdavom atatinkamai).Grįžus plaudavau ne tik vežimo ratus,bet ir šunio kojas,grindis ir po pora kartų per dieną(ypač kai šerdavosi šuo).Po pietų veždavau dičkę į muzikos m-klą arba šokius(jau be šuns,bet su mažium).Po metų pradėjau eiti pasportuot ir mokytis anglų k.,pamegzdavau namie,pasakas gal ir ne kas vakarą bet skaitydavom.Tarpais atrodydavo,kad ką nors nugalabysiu arba pati išprotėsiu,didžiausia svajonė buvo išsimiegoti,kai išeidavau be vaikų į lauką,nežinodavau kur dėti rankas(vežimo vežt nereikia?),bet svoris priaugtas per nėštumą(30kg.)nukrito nepastebimai,nebuvo laiko jokiom depresijom ar savęs gailėjimui.Ir dabar,kai vaikai(3m ir 8m)mane juokais pavadina supermama(prisižiūrėję reklamų),aš tokia ir jaučiuosi.Ir tie pirmi 2metai atrodo ne tokie jau baisūs,juk taip greit prabėga.
Viskas surašyta tarsi is dabartinio mano gyvenimo,net ir suo besišeriantis sutampa Tik pas jus jau išgyventa,o as tuo gyvenu dabar,ir anglų kalbą studijuoju Vilniuje.Irgi auginu 2,metu skirtumas-7,mažajam-8 men.Tikrai sunkiai suspeju visur,nors šiaip esu oj ne iš letųjų...
Na pas mane irgi dvi panelytes auga, o trecias ''vaikas" gryzta vakarais , mazoji 2,5menesio, o didzioji 3 metuku. Del suspejimo kazka padaryti tai buna ivairiai, kaip kokia dienele, dar kai didzioji isena i darzeli tai tada viska suspeju pasidaryt ir pasidazyti, ir susitvarkyti viska, ir suns plaukus issikuoti kad maziau sertusi , ir vyrui pietus pataisyti . Bet buna dienu ir tokiu kad jei nori nusisauk, atrodo leki leki kaip galva pametusi visur, bet nepasidarai nieko, o jei dar ta laisva minutele prie kompo praleidi , na tai tada namuose bardakas .Bet kai vyras gryzta tai vaikai yra atiduodami jam ir as jau tada galiu susitvarkyti truputuka Sunkiausia kad mano didzioji dukryte yra ligu maisiukas tikras tai tada ir buna blogiausios dieneles kai ji serga, sedi namie ir nieko nebespeji, abi pasikeisdamos zirzia, tai mazoji nori valgyti ar miegot, tai didziajai sukilo tempertaura ir eina i sijona isikabinusi
Na sunku, labai sunku...nepaisant to vistiek norisi trecio
Aš irgi tokia pat. Kartais spėjanti, kartais visai nespėjanti. O kai sunku, norisi rėkt, ir dar sunkiau pasidaro, kai žinai, kad yra žmoniu, kurie turi daaaaug rimtesniu problemų, darbų, reikalų, kuriems sveikatos nėr.
Auginu dukrytę, jai tuoj 4 (šiandie ji serga, ne daržely), ir 1,5mėn sūnutį (jam trijų mėnesių diegliai). Kai vyresnioji daržely - viskas daug maž ok. O jei ne - sirguliuoja - ojjjjj. Gerai, kai yra jėgų lėkt, daryt, judėt, tvarkytis, kad ir labai po truputuką. Bet štai kaip šiandie.... Stovi viskas, ir jau rankų nebepakeliu. Gerklę spaudžia. Nespėjom į lauką išeit, tik mažasis balkone pagulėjo... Na šiaip taip padariau pietus. Ką darot, kai sunkios dienos užpuola? Kaip susitvarkyt tada?
O trečio irgi norisi Aišku, vėliau
Auginu dukrytę, jai tuoj 4 (šiandie ji serga, ne daržely), ir 1,5mėn sūnutį (jam trijų mėnesių diegliai). Kai vyresnioji daržely - viskas daug maž ok. O jei ne - sirguliuoja - ojjjjj. Gerai, kai yra jėgų lėkt, daryt, judėt, tvarkytis, kad ir labai po truputuką. Bet štai kaip šiandie.... Stovi viskas, ir jau rankų nebepakeliu. Gerklę spaudžia. Nespėjom į lauką išeit, tik mažasis balkone pagulėjo... Na šiaip taip padariau pietus. Ką darot, kai sunkios dienos užpuola? Kaip susitvarkyt tada?
O trečio irgi norisi Aišku, vėliau
Auginu 2. kai pagalvoju ka speju :
su didziaja pazaist, pati apsitvarkyt, mazyli pamaitinti, vyrui vakariene, apsipirkti
kitko nelabao speju, bet kai reikia padarau, patys darbai nepasidaro , o vyras del tvarkos nieko nesako, dabar pas mus toks laikas , man vaikai svarbiausia
su didziaja pazaist, pati apsitvarkyt, mazyli pamaitinti, vyrui vakariene, apsipirkti
kitko nelabao speju, bet kai reikia padarau, patys darbai nepasidaro , o vyras del tvarkos nieko nesako, dabar pas mus toks laikas , man vaikai svarbiausia