Jus cia dabar kai apie visokius burtus kalbat, as prisiminiau, kai man buvo 16 metu, buvau labai pametusi galva del vieno berniuko. Bet as tokia pilka pelyte buvau, o jis toks klases verchas, kazkada parode man kelias savaiteles demesio, as pameciau galva, o jis kita susirado. Tai va, as tada be proto norejau su juo buti, ant tokio lapuko uzrasiau: AS NORIU MARIAUS (tarkim

) visaip graziai ta lapuka numarginau ir pasikabinau salia lovos. Uzmigdavau i ji ziuredama ir labai nuosirdziai tuo tikejau, kad turesiu ta Mariu. Po kiek laiko atsirado kitas zmogus ir pamirsau as tuos norus.
Ir zinot ka? Su norais reikia atsargiai, nes jie pildosi, anksciau ar veliau. Po dar dveju metu tas vaikinas vel atsirado mano gyvenime. Ir buvo ten ilgai ilgai, gyvent be manes nebegalejo... Prakeikiu visa lapeli ir visus savo norus, kad jis man vel pasimaise. Ir ilgai buvom kartu... Bet tikrai geriau nebuciau jo sutikusi.
Tai va... Dar koki lapuka pasikabinciau virs lovos, bet baisu, a vdrug noras issipildys
P.S. Abzoryte, nerandu niekur greipfruitinio aliejuko, o svaigstu nuo to kvapo...