Šioje temoje pasigedau informacijos apie grindų putplasčio ilgaamžiškumą.
Nors sutikau informacijos, kad Švedijoje per 20 metų nežinomi atvejai, kai plokštuminiuose pamatuose esantis putplastis suirtų ar būtų kitaip pažeistas, bet visgi gal verta apie tai pakalbėti.
Poliuretano putų purškėjų puslapiuose galima sutikti informacijos pagrindiniame puslapyje, kad putų polistirenas efektyviai tarnauja 15 metų, o akmens vata 5 metus.
http://www.termolita...sores-ar-vidaus
Ar čia susidūrėme su kosmonautais?
Vata iš principo turėtų būti amžina (neskaitan susėdimo ir drėgmės).
Kas gali pabloginti putų polistireno tarnavimo laiką, jeigu jis sausas, be graužikų ir uždengtas nuo saulės ir yra mažesnėje nei +40C temperatūroje?
Kiek metų galima skaičiuoti putų polistireno eksplotacijos laiką grindyse/sienose?
Kaip apsaugoti putplastį nuo graužikų? Ar graužikai gali prasikasti po rostverku (60 cm.) ir suvarpyti grindų polistireną?
QUOTE(mintas @ 2013 01 11, 14:23)
Jie taip pasakė, kad jokiu būdu nedėtumėt Plėvelės į tą mazgą .
Problema tame, kad jei tarp vatos ir blokelio uždėsi garo nepraleidžiančią plėvelę, rasos taškas susidarys akytbetonio blokelyje, kas bus labai negerai. Pašalinus plėvelę, vata išgarins blokelio drėgmę ir sumuštinis bus sveikesnis, sausesnis, bet ta sveikata bus vatos sąskaita, nes tuomet vata bus priversta išgarinti didesnį drėgmės kiekį.
Kokia temperatūra būna blokelyje ir prie kokios temperatūros susidaro rasos taškas?
QUOTE(DEU @ 2013 01 11, 15:50)
Kokia temperatūra būna blokelyje ir prie kokios temperatūros susidaro rasos taškas?
Tai labai priklauso nuo apsiltinimo sluoksnio storio. Gali buti ir minusines temperaturos.
QUOTE(mintas @ 2013 01 11, 16:34)
Tai labai priklauso nuo apsiltinimo sluoksnio storio. Gali buti ir minusines temperaturos.
Na išties jūs teisus, jei apšiltinimas 1 cm vatos gali.
QUOTE(BangaS @ 2013 01 10, 01:55)
Pagrįskite savo nuomonę, kad drėgmė iš šalto grunto eina aukštyn į šiltą betoną?
Kodėl su grindimis turėtų būti kitaip nei su siena?
Ar tikrai ant šaltos polietileno plėvelės, kuri patiesta ant grunto nesikondensuos vandens garai iš šiltos patalpos?
Kodėl su grindimis turėtų būti kitaip nei su siena?
Ar tikrai ant šaltos polietileno plėvelės, kuri patiesta ant grunto nesikondensuos vandens garai iš šiltos patalpos?
Jau pats atsakėte - dėl kapiliarinių reiškinių. Plėvelė saugo ne tik EPS, bet ir betoną nuo grunto vandens įgėrimo ir tolesnio grėgmės skverbimosi į patalpas, kuriose ir taip vėdinimas turi ką veikti.
Todėl, kad EPS beveik neįgeria drėgmės, kitaip nei kitos hidroskopiškos medžiagos, todėl kad grindų temperatūrinis režimas yra truputi kitoks nei atitvaros į išorės orą.
Kondensatas įmanomas tik tuo atveju, jei EPSe atvėstų ORAS iki rasos taško, iš kur ten oras, jei iš apačios plėvelė, o iš viršaus orui nelaidus betonas?
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2013 01 11, 14:12)
Atsiprašau už "offtopic", bet perskambinau blokelių tiekėjus.
Visi, kurie suprato apie ką šnekasako, sako, kad garo plėvelės nededa, nes
garai per blokelius vaikšto lengvai į abi puses ir kondensatas iš akmens vatos garuoja per blokelius į vidų neventiliuojamo fasado atveju. Keista.
Visi, kurie suprato apie ką šnekasako, sako, kad garo plėvelės nededa, nes
garai per blokelius vaikšto lengvai į abi puses ir kondensatas iš akmens vatos garuoja per blokelius į vidų neventiliuojamo fasado atveju. Keista.
Nieko keisto, jūs dar paklauskite kaip vatos šiluminis laidumas priklauso nuo jos drėgnumo tada suprasite, kam karkasinėj statyboje itin kruopščiai uždedama garo, ne tik sandarumo, izoliacija Ir kas būna, jei ta izoliacija turi nors mažiausią defektą.
Tas "vaikšto" kažkada buvo "kvėpuojančių" namų arkliukas, bet vėliau susgribo, kad su drėgme kariaut privalo vėdinimas bet ne atitvaros, "kvėpavimas" miršta ir greitai apie tokią savoką rasime info tik istoriniuose šaltiniuose
QUOTE(DEU @ 2013 01 11, 18:30)
Na išties jūs teisus, jei apšiltinimas 1 cm vatos gali.
Klysti
Kadangi pats akytbetonio blokelis yra pakankamai šiltas, minusinė temperatūra blokelyje gali būti net prie 15cm apšiltinimo storio pačiam blokeliui tesant standartinių dydžių sakykim 30cm.
pavyzdys prie lauko -30, bet su tokiu apšiltinimo sluoksniu bus pasiekta varža R6.5, tad jei ją sumažinsim iki R5, apšiltinimo sluoksnis galės būti plonesnis ir minusinės temperatūros blokelį pasieks esant mažesnei lauko temperatūrai, pav. -20C.
QUOTE(mintas @ 2013 01 11, 22:40)
Klysti
Kadangi pats akytbetonio blokelis yra pakankamai šiltas, minusinė temperatūra blokelyje gali būti net prie 15cm apšiltinimo storio pačiam blokeliui tesant standartinių dydžių sakykim 30cm.
pavyzdys prie lauko -30, bet su tokiu apšiltinimo sluoksniu bus pasiekta varža R6.5, tad jei ją sumažinsim iki R5, apšiltinimo sluoksnis galės būti plonesnis ir minusinės temperatūros blokelį pasieks esant mažesnei lauko temperatūrai, pav. -20C.
Kadangi pats akytbetonio blokelis yra pakankamai šiltas, minusinė temperatūra blokelyje gali būti net prie 15cm apšiltinimo storio pačiam blokeliui tesant standartinių dydžių sakykim 30cm.
pavyzdys prie lauko -30, bet su tokiu apšiltinimo sluoksniu bus pasiekta varža R6.5, tad jei ją sumažinsim iki R5, apšiltinimo sluoksnis galės būti plonesnis ir minusinės temperatūros blokelį pasieks esant mažesnei lauko temperatūrai, pav. -20C.
Negi jau ir sibire statyti ruošiatės.
Nepažiūrėjau, kad kalba eina konkrečiai apie akytbetonį. Bet jei jau kalbama apie konkretų sumuštinį 200 akytbetonio plius 300 vatos, tai joks ten kondensatas ir be plėvelės nesusidaro. Sudėjus plėvelę tikrai galima ramiai miegoti.
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 11, 22:09)
Jau pats atsakėte - dėl kapiliarinių reiškinių. Plėvelė saugo ne tik EPS, bet ir betoną nuo grunto vandens įgėrimo ir tolesnio grėgmės skverbimosi į patalpas, kuriose ir taip vėdinimas turi ką veikti.
Sutikčiau tik tuo atveju, jeigu skaldos/žvyro sluoksnis po EPS būtų drėgnas/apsemtas. Ar tai įmanoma normaliomis sąlygomis?
Mano nuomone kaip tik pro skaldos/žvyro sluoksnį vandens garai išeina į išorinį sausą orą švediškos plokštės atveju ir skalda būna sausa.
[/COLOR]
Kondensatas įmanomas tik tuo atveju, jei EPSe atvėstų ORAS iki rasos taško, iš kur ten oras, jei iš apačios plėvelė, o iš viršaus orui nelaidus betonas?
Papildyta:
EPS'e daugiau kaip 97% oro/dujų ir vandens garai tikrai gali skverbtis kiaurai EPS.
Teorinė prielaida susidaryti kondensatui tikrai yra. Kita vertus dėl medžiagos hidroskopiškumo kondensatas (vanduo) ten neužsilaiko ir išteka lauk.
Pastarosiomis dienomis daug domėjausi betono hidroizoliacija. Galiu apibendrintai pasakyti apie šildomas grindis - vandens garų ir vandens barjeras turi būti įrengiamas ant šildomų grindų betono viršaus. Tam naudojami vandens garams nepralaidūs gruntai (ieškau ką galima nupirkti LT). Pilna hidroizoliacija ten kur nebus vandens yra pinigų švaistymas.
Šiuo atveju gal neverta daugiau diskutuoti, tiesiog sukriam barjerą garams iš viršaus ir paliekame PE plėvelę virš žvyro dėl galimos kapiliarinės drėgmės kilimo iš grunto. Taip pat plėvėlės sujungimų neužsandariname, kad garai iš apšildymo sluoksnio galėtų pasišalinti per skaldą. Taip pat, kad išbegtų vanduo iš EPS katastrofinio potvynio atveju.
Ar visi sutiktumėte?
Sutikčiau tik tuo atveju, jeigu skaldos/žvyro sluoksnis po EPS būtų drėgnas/apsemtas. Ar tai įmanoma normaliomis sąlygomis?
Mano nuomone kaip tik pro skaldos/žvyro sluoksnį vandens garai išeina į išorinį sausą orą švediškos plokštės atveju ir skalda būna sausa.
[/COLOR]
Kondensatas įmanomas tik tuo atveju, jei EPSe atvėstų ORAS iki rasos taško, iš kur ten oras, jei iš apačios plėvelė, o iš viršaus orui nelaidus betonas?
Papildyta:
EPS'e daugiau kaip 97% oro/dujų ir vandens garai tikrai gali skverbtis kiaurai EPS.
Teorinė prielaida susidaryti kondensatui tikrai yra. Kita vertus dėl medžiagos hidroskopiškumo kondensatas (vanduo) ten neužsilaiko ir išteka lauk.
Pastarosiomis dienomis daug domėjausi betono hidroizoliacija. Galiu apibendrintai pasakyti apie šildomas grindis - vandens garų ir vandens barjeras turi būti įrengiamas ant šildomų grindų betono viršaus. Tam naudojami vandens garams nepralaidūs gruntai (ieškau ką galima nupirkti LT). Pilna hidroizoliacija ten kur nebus vandens yra pinigų švaistymas.
Šiuo atveju gal neverta daugiau diskutuoti, tiesiog sukriam barjerą garams iš viršaus ir paliekame PE plėvelę virš žvyro dėl galimos kapiliarinės drėgmės kilimo iš grunto. Taip pat plėvėlės sujungimų neužsandariname, kad garai iš apšildymo sluoksnio galėtų pasišalinti per skaldą. Taip pat, kad išbegtų vanduo iš EPS katastrofinio potvynio atveju.
Ar visi sutiktumėte?
QUOTE(DEU @ 2013 01 12, 09:23)
Negi jau ir sibire statyti ruošiatės.
Nepažiūrėjau, kad kalba eina konkrečiai apie akytbetonį. Bet jei jau kalbama apie konkretų sumuštinį 200 akytbetonio plius 300 vatos, tai joks ten kondensatas ir be plėvelės nesusidaro. Sudėjus plėvelę tikrai galima ramiai miegoti.
Nepažiūrėjau, kad kalba eina konkrečiai apie akytbetonį. Bet jei jau kalbama apie konkretų sumuštinį 200 akytbetonio plius 300 vatos, tai joks ten kondensatas ir be plėvelės nesusidaro. Sudėjus plėvelę tikrai galima ramiai miegoti.
Norit pasakyti, kad -20 Lietuvoje nebūna, tik Sibire , ar kad R5 varžos namas iš akytbetonio retenybė, visi stato ne mažiau R6.5?
Sudėjus plėvelę kondensatas akytbetonyje tikrai susidarys net ir Jūsų DEU pasiūlytame sumuštinyje, tik to kondensato nepasieks minusinės temperatūros. Netikit, pasimodeliuokit su U-wertu. Be to, dėl pakankamai prastų akytbetonio atsparumo gniuždymui savybių, tokio akytbetonio storio konstrukcija, įmanoma tiktai vieno aukšto namo atveju.
Matos, kad apie akytbetonį domėjotės mažai, o aš iš jo namą planavau statyti .
QUOTE(BangaS @ 2013 01 12, 10:27)
EPS'e daugiau kaip 97% oro/dujų ir vandens garai tikrai gali skverbtis kiaurai EPS.
Teorinė prielaida susidaryti kondensatui tikrai yra. Kita vertus dėl medžiagos hidroskopiškumo kondensatas (vanduo) ten neužsilaiko ir išteka lauk.
Pastarosiomis dienomis daug domėjausi betono hidroizoliacija. Galiu apibendrintai pasakyti apie šildomas grindis - vandens garų ir vandens barjeras turi būti įrengiamas ant šildomų grindų betono viršaus. Tam naudojami vandens garams nepralaidūs gruntai (ieškau ką galima nupirkti LT). Pilna hidroizoliacija ten kur nebus vandens yra pinigų švaistymas.
Šiuo atveju gal neverta daugiau diskutuoti, tiesiog sukriam barjerą garams iš viršaus ir paliekame PE plėvelę virš žvyro dėl galimos kapiliarinės drėgmės kilimo iš grunto. Taip pat plėvėlės sujungimų neužsandariname, kad garai iš apšildymo sluoksnio galėtų pasišalinti per skaldą. Taip pat, kad išbegtų vanduo iš EPS katastrofinio potvynio atveju.
Ar visi sutiktumėte?
Teorinė prielaida susidaryti kondensatui tikrai yra. Kita vertus dėl medžiagos hidroskopiškumo kondensatas (vanduo) ten neužsilaiko ir išteka lauk.
Pastarosiomis dienomis daug domėjausi betono hidroizoliacija. Galiu apibendrintai pasakyti apie šildomas grindis - vandens garų ir vandens barjeras turi būti įrengiamas ant šildomų grindų betono viršaus. Tam naudojami vandens garams nepralaidūs gruntai (ieškau ką galima nupirkti LT). Pilna hidroizoliacija ten kur nebus vandens yra pinigų švaistymas.
Šiuo atveju gal neverta daugiau diskutuoti, tiesiog sukriam barjerą garams iš viršaus ir paliekame PE plėvelę virš žvyro dėl galimos kapiliarinės drėgmės kilimo iš grunto. Taip pat plėvėlės sujungimų neužsandariname, kad garai iš apšildymo sluoksnio galėtų pasišalinti per skaldą. Taip pat, kad išbegtų vanduo iš EPS katastrofinio potvynio atveju.
Ar visi sutiktumėte?
Pirmiausiai, EPS`o laidumas orui, o tame tarpe garams yra niekingai mažas, bet vis tik jis yra ir kadangi namas stovės greičiausiai ne vienerius metus, negalima į jį nekreipti dėmesio. Bet garo pralaidumo ir kondensato susidarymo tikimybę labai gerai leidžia pamodeliuoti u-wert programa. Siūlau su ja pasižaisti išbandant visokius, tame tarpe ir ant grunto statomus sumuštinius.
Dėl vandens garų ir vandens barjero įrengiamo ant šildomų grindų betono viršaus, galiu pasakyti, kad tai būtų idealiausias sprendimas, net ir garui nelaidžių gruntų Lietuvoje yra, bet aš netikiu, kad tokiu gruntu nugruntavus paviršių, bus galima pasiekti, bent jau panašų nelaidumą garams, kokį gali užtikrinti 200 mikronų plėvelė, o ir jos garų nepralaidumas nėra idealus. Nori idealaus, naudok metalines plėveles, bet jas šarmai iš betono greitai suėda, tad šalia betono iš jų jokios naudos.
Jei pasitiki gruntais, viskas ok, tepk ir įsivaizduok, kad pasiekiai tai ko nori, juk nedaužysi grindų po metų dviejų, kad įsitikinti, kaip tavo sumuštinis laikosi. Jei ne, kaip ir aš, tuomet nelaidumą garui reikėtų organizuoti 200 mikronų ar storesne plėvele. Ant išlieto betono tokią patiesti problematiška, ženkliai teisingiau, tokią tiesti po betono sluoksniu, tuo labiau, kad reikia plėvelės virš putplasčio prieš liejant betoną, kad betonas nesubėgtų į plyšiukus tarp putplasčio ląkštų, tuo sudarydamas didžiulius šalčio tiltelius. Taigi, tiesdami garo barjerą virš putplasčio,mes nušaunam du zuikius, nepraleidžiam betono į grindų putplastį ir sudarom garo barjerą garams.
Plėvelė po betonu iš tikrųjų veiks ne ką prasčiau, nei garo barjeras virš betono. Tam kad nesusidarytų kondensatas, reikia, kad plėvelė būtų tiesiama, prie kaip galima artimesnių temperatūrų patalpų vidaus temperatūrai.
Pasidomėk, kur siūloma garo nepraleidžiančią plėvelę tiesti stogų konstrukcijose. Ten rekomenduojama ją tiesti po mineraline vata, ir plėvelę prispausti 3 kart mažesniu, nei pagrindinis sluoksnis, mineralinės vatos sluoksniu iš apačios. Man tokia konstrukcija labai nepatinka, kai kalba eina apie apšiltinimo medžiagas, kuriose yra temperatūros kritimas, tuo labiau apie vatas, bet iš principo, ji pavaizduoja situacijos esmę.
Su betonu yra visai kitaip. Dėl didelio betono laidumo šilumai, garo nepraleidžianti plėvelė būtų beveik tokioje pačioje temperatūroje, kaip ir betono viršuje, kas net teoriškai neleistų susidaryti kondensatui virš plėvelės (priešingai, nei rekomenduojamoje stogo konstrukcijoje), antras dalykas, jokia drėgmė esanti betone, problemų nekeltų (priešingai, nei rekomenduojamoje stogo konstrukcijoje), nors kaip minėjau, ta drėgmė betone atsirast galėtų ne dėl kondensacijos (nėra temperatūrų skirtumo betono sluoksnyje), o po nelaimingo atsitikimo su vandentiekiu/kanalizacija.
Dėl plėvelės ant grunto, skirtos kovoti su kapiliarine drėgme, manau, kad Jūsų pasirinktas variantas nėra blogas, aš ir tą plėvelę užsandarinau lipnia juosta, taip bandydamas apsaugoti nuo gruntinių vandenų, kurie gali pakilti po didesnio lietaus. Statybų metu pastebėjau, kad ties pamatais susirenka drėgmės, nors gruntiniai vandenys pas mane giliau 2m, dėl ko iškart įrengiau drenažą, bet atsargumo dėlei nusprendžiau ir putplastį nuo tokios drėgmės apsaugoti maksimaliai. u-wert`as tokiai mano konstrukcijai priekaištų neturėjo, tad su garų kondensacija viskas tvarkoje. Tas kondensatas turėtų susidaryti ties smėlio supilto ant nejudintos žemės susidūrimo vieta, gerokai toliau nuo apšiltinimo sluoksnio.
QUOTE(BangaS @ 2013 01 11, 09:31)
10 cm storio kompensacinė juostelė nupiešiau grynai iš savo pamąstymų:
Akyto stiklo blokelių varža nuo rostverko iki akyto betono blokeliu (40cm) yra tik R3,5 , kai, tuo tarpu, grindų ir sienų bus žymiai didesnė. Todėl sienų apačia bus keliais laipsniais mažesnė (žiemą tarkim +17C).
Šildomos grindys bus šiltesnės (+25-28C). Todėl paplatinau kompensacinę juostelę ir suteikiau jai dar vieną papildomą funkciją kaip šilumos izoliaciją (R2,5).
Akyto stiklo blokelių varža nuo rostverko iki akyto betono blokeliu (40cm) yra tik R3,5 , kai, tuo tarpu, grindų ir sienų bus žymiai didesnė. Todėl sienų apačia bus keliais laipsniais mažesnė (žiemą tarkim +17C).
Šildomos grindys bus šiltesnės (+25-28C). Todėl paplatinau kompensacinę juostelę ir suteikiau jai dar vieną papildomą funkciją kaip šilumos izoliaciją (R2,5).
Tai jūs grindis iškelkit aukščiau, ir jas betonuokit jau virš putstiklio blokelių, užteks paprasčiausios kompensacinės juostos. Nors kokios ten to pūtstiklio savybės? Kalbėjot su konstruktorium, dėl tokio mazgo mechaninių savybių?
Papildyta:
QUOTE(Saulius R. @ 2013 01 11, 13:29)
Sutinku, pas mane buvo ta pati problema, kai buvo kompensacine juosta, paziurejus su termovizoriumi, labai daug silumos nutekejo i siena ir pamatus, tada teko perimetra isdauzyti ir ta tarpa su montazinemis putomis uzpusti. geriausios man pasirode ne koks makrofleksas, bet putos-klijai skirti polistirolui klijuoti, nes jos sustingsta mazai plesdamosi ir nelieka tusciu ertmiu. o jai dabar daryciau tei vietoj tos kompensacines juostos deciau EPS200, bent jau 2cm storio. o kadangi tinkas buna ~1.5cm, tai jokio tarpo ir beveik neliktu tarp tinkuotos sienos ir grindu krasto.
Pas Jus buvo ši problema dėl to, kad pamatai neapšiltinti. Dabar, po tokios operacijos nuo grindų šiluma mažiau nuteka į pamatus, tad šilumos šiek tiek sutaupot, bet dabar labiau vėsta sienos ir šiluma išeidinėja per jas. Tokiu savo apšiltinimu, šilumos sutaupėt nedaug, bet įsigijot vieną problemą, dėl kondensato iškrentančio ant sienų apačios, teks draugauti su pelėsiu.
Teisingiau būtų buvę ne kompensacine juostą didinti, bet pamatus daryti šiltesnius.
QUOTE(mintas @ 2013 01 12, 11:25)
Norit pasakyti, kad -20 Lietuvoje nebūna, tik Sibire , ar kad R5 varžos namas iš akytbetonio retenybė, visi stato ne mažiau R6.5?
Sudėjus plėvelę kondensatas akytbetonyje tikrai susidarys net ir Jūsų DEU pasiūlytame sumuštinyje, tik to kondensato nepasieks minusinės temperatūros. Netikit, pasimodeliuokit su U-wertu. Be to, dėl pakankamai prastų akytbetonio atsparumo gniuždymui savybių, tokio akytbetonio storio konstrukcija, įmanoma tiktai vieno aukšto namo atveju.
Matos, kad apie akytbetonį domėjotės mažai, o aš iš jo namą planavau statyti .
Sudėjus plėvelę kondensatas akytbetonyje tikrai susidarys net ir Jūsų DEU pasiūlytame sumuštinyje, tik to kondensato nepasieks minusinės temperatūros. Netikit, pasimodeliuokit su U-wertu. Be to, dėl pakankamai prastų akytbetonio atsparumo gniuždymui savybių, tokio akytbetonio storio konstrukcija, įmanoma tiktai vieno aukšto namo atveju.
Matos, kad apie akytbetonį domėjotės mažai, o aš iš jo namą planavau statyti .
Tai jau tikrai. Apie akytbetonį visai nesidomėjau. Tą sumuštinį taip pat ne aš, o BangaS planuoja įsirenginėti.
Dėl pamodeliavimo su U-Wert gal galėtumėte padėti. Jūsų pateiktame pavyzdyje, šiltinant vata man kažkodėl kondensato nerodo, net ir prie -30.