Grindinis šildymas

Pagrįskite savo nuomonę, kad drėgmė iš šalto grunto eina aukštyn į šiltą betoną?
Kaip suprantu skystame pavidale vanduo gali kilti tik dėl kapiliarinių reiškinių. Tai suvokiama smėlyje (nutraukti kapiliariniam tekėjimui naudojamas žvyras) ir betone, bet polistirolo sluoksnyje mažai tikėtina.
Manau didžiąją dalį drėgmės sudarytų vandens garai.
Imant sienos pavyzdį garo izoliacija įrengiama vidinėje pusėje, kur dažniausia yra daugiau vandens garų (nepainioti su santykine oro drėgme, kuri priklauso nuo temperatūros). Ir taip apsaugomas šilumos izoliacijos nuo kondensato. Kondensatas "ateina" iš pastato vidaus.

Kodėl su grindimis turėtų būti kitaip nei su siena?

Kodėl vandens garai keliauja kiaurai sienos į išorę galiu pasakyti. Vandens garų slėgis (kiekis) dažniausia būna didesnis patalpoje nei lauke. Iš didesnio slėgio dujos (garai) keliauja į mažesnio slėgio sritį. Esmė tame, kad garams patekus į šaltesnę sritį dalis jų kondensuojasi apšiltinimo sluoksnyje ir prastina izoliacines savybes. Iš ten vandenį tikrai sunku pašalinti.

Ar tikrai ant šaltos polietileno plėvelės, kuri patiesta ant grunto nesikondensuos vandens garai iš šiltos patalpos?
Gali susidaryti užburtas ratas: vandens garai ateina iki šaltos plėvelės, kondensuojasi ir taip vėl sumažėja vandens garų slėgis čia. Prieina naujo garo, kondensuojasi ir taip ratas sukasi.

Gal konkretesnis klausimas būtų ar vandens garų slėgis žvyro sluoksnyje po polistirenu vidutiniškai yra didesnis ar mažesnis nei patalpoje.

Gal kažkam užkliuvo koks straipsnis iš pasyvių namų literatūros ar panašiai?

Mačiau kaip vietoj polietileninės plevelės yra klojama garui laidi geotekstilė po plokštiniais pamatais.

Ir taip, ir taip daroma nors vienas sprendimas prieštarauja kitam drėgmės šaltinio atžvilgiu.

Gal kas bandėte aiškintis giliau?

Nemanau, kad žvyras kada nors gali būti drėgnas po plokštiniais pamatais, jeigu viskas teisingai padaryta.

Ar matėte variantų kai drėgmės izoliacija visai nededama į "grindų sumuštinį" ne taupymo sumetimais? Gal čia būtų geras sprendimo variantas?

Mano grindų sumuštinis toksai. Tai yra, dėjau plėvelę ir virš grunto ir virš putplasčio. Kaip matosi, u-wertas nerodo nieko blogo.

Ant grunto plėvelę dėjau, kad kapiliarinė drėgmė nedrėkintų putplasčio, o garai irgi nekenkia (kaip suprantu u-wertas rodo problemas kylančias tik dėl garų kondensacijos).
Pasidėliok plėveles pats ir dėl garų nereikės klausinėti.

truputeli noreciau pridurti del akustiniu/termoizoliaciniu savybiu akustine vata VS putplastis.
1. termoizoliacines savybes labai panasios: deklaruojamas silumos laidumas EPS100 yra ~0.035 W/(m·K) (pavyzdziu imtas Siloporas); deklaruojamas silumos laidumas akustines vatos ~0.037 W/(m·K) (pavyzdziu imta akustine vata perdangoms Steprock ND)
2. akustines savybes sulyginti sunkiau nes putplasciui neatliekami akustiniai bandymai, taciau ju akustines savybes (garso sugerimas) skiriasi mazdaug du-tris kartus. Sita fakta pripazino pazistamas, kuris uzsiima putplascio gaminiais ir pats savo buste i antro auksto perdanga susidejo 4cm akustines vatos. Diskutuodamas su vatos atstovais gavau neoficialius duomenis, kad imant 5cm akustines vatos garso sugerimas yra ~ 0,65 (0-nieko nesugeria, 1- visiskai sugeria garsa), o putplascio koeficientas yra 0,2-0,3
Tad mano nuomone, jai kam nors yra aktualus "zingsniu" garso izoliavimas, tie turetu rinktis akustine vata. Jei norimas ekonominis/siluminis variantas nelabai atsizvelgiant i akustika, tada tuo atveju puikiai tinka putplastis.

Siūlomas sumuštinis polietilenas-šilumos izoliacija-polietilenas sudėtas sienoje ilgainiui taptų permirkusi kempinė. Kodėl grindyse turėtų būti kitaip? Gruntas nebūna minusinės temperatūros, bet yra pakankamai šaltas (+7C), kad susidarytų kondensatas. Ar prie +7C neverta tikėtis rasos taško?
Blogiausia būtų, jeigu tarp tų dviejų polietileno plėvelių patektų/susidarytų vandens. Jis iš ten niekada nebe išgaruotų.

Siūloma programinė įranga daugiau skirta sienoms ir stogui mano nuomone.

Dėl polietileno plėvelės virš izoliacijos sluoksnio sutikčiau, kad verta dėti, nes vandens garai ir taip niekada nesiskverbtų iš šaltesnio izoliacijos sluoksnio į šiltesnį grindų betoną. O esant priešingai krypčiai plėvelė sulaikytų garus.

Bet dėl polietileno plėvelės ant žvyro nenorėčiau sutikti dėl jos teigiamo efekto.
Norėčiau palikti bent menkiausią galimybę vandens garams pasišalinti iš izoliacijos sluoksnio. Ventiliacijos nepadarysi. Lieka vienas kelias - į gruntą, kuris, mano manymu, turėtų visada būti sausas.
Nors imk ir sudėk kokią GoreTex membraną...

Pirmiausiai 200 mikronų plėvelė pati nėra idealiai nelaidi garams, čia jums ne metalo folija, tad ilgainiui visi garai praeis kiaurai tą plėvelę, antras dalykas, nežinau būdo, kaip ją pakloti, kad neliktų plyšelių tarp sujungimų, pro kuriuos garai ir vėl galės išeiti.

Ten kur matot problemą, aš jos nematau.

Ačiū už patarimus. Planuojame tokį sumuštinį: http://www.part.lt/i...b0520aaa397.bmp

Ar viskas atrodo gerai?

Nevelkite visko į vieną krūvą.
1) Jei namas prastai izoliuotas, tai prie -23'C (kada prireikts 8 kW) į grindis nepakanka paduoti +30. Duok dieve, kad užtektu +38'C. Atkreipiu dėmesį, kad skirtumas tarp 30 ir 38 - dvigubas. (30-22=8 o 38-22=16)
Tad, ne reikia klausti kokio debito prireiktų oriniam šildymui, paduodant +30, norint teikti 8 kW. Tuomet, kai naudosite +30 vandenį, šilumos poreikis bus dvigubai mažesnis.

2) Vienas dalykas, kai turite galingą xxx-vanduo ŠS, kuris aptarnauja, tarkim, grindinio šildymo sistemą, bet papildomai norite vienai-kitai patalpai padaryti orinį šildymą , panaudojant tą pati vandenį kurį paduodate į grindis. Tada ir šilumos poreikis kondicionieriui nėra didelis ir oro debitas yra taip pat mažas. Panašiai gausis, jei orinį šildymą norite naudoti tik kai lauke nėra šalta ir šilumos poreikis vos siekia pusę maksimalaus galingumo, (juk didesnę dalį laiko lauke yra ~0'C), o kai paspaus didesnis šaltukas - pereinate prie grindinio šildymo. Tuomet pakanka kondicionieriaus per pus mažesnės apykaitos, nei reikėtu 8-iems kW.

3) O jei iš tikro norite naudoti kondicionierių kai šilumos poreikis siekia 8 kW (5-6 kartus didesnis nei reikia karštam vandeniui bei gyvatukams/grindims voniose), tai nėra jokio reikalo turėti ŠS, kurio pagrindinė funkciją - ruošti +35'C vandenį. Geriau naudoti xxx-oras ŠS. T.y. - pagrindinis ŠS kontūras yra dujinis, kuris betarpiškai šildo orą. O dujinis kondicionierius šildo orą gerokai geriau ir jam pakanka palyginus nedidelio debito. Priklausomai nuo tuo, kokią reikšmę norite apriboti tiekiamo oro temperatūrą, galite pasirinkti 8 kW galingumo modelius su oro debitu nuo 1050 iki 1700 m3/h.
Kai kurie gruntas-oras modeliai turi vandeniui šildyti skirtą, nedidelio galingumo, papildomą kontūrą. Kuris, tarp kitko, šildo vandenį ir tada kai kondicionierius dirba vėsinimo režime ir tam naudoja perteklinę energiją.

Tad, centralizuotam oriniam šildymui nebūtina rinktis vandenius ŠS, kad pirma šildytų vandenį, o tas vanduo šildytų orą (jau nekalbant, apie tai, kad jie yra brangus). O jei labai jau norite turėti vandeninį siurblį, tai kartu su jo norint naudoti orinį šildymą teks taikstytis su vienų iš šių apribojimų:
- naudoti orinį šildymą tik iki tam tikros temperatūros, o tomis dienomis, kai bus itin šalta, ŠS turės dirbti su mažesniu COP, gamindamas karštesnį vandenį (jis tą ir daro tuomet, kai šildo geriamo vandens boilėrį)
- vietoje centralizuotos orinio šildymo sistemos, kurį tiekia šiltą orą per ortakius, kiekviename kambaryje pakabinti po atskirą šildymo prietaisą (fancoilą).
- instaliuoti 3000m3/h našumo orinio šildymo sistemą ir įprastame režime naudoti ją pusę pajėgumo.

Nežinau kam reikalinga 10 cm storio kompensacinė juostelė tarp betoninių grindų ir sienos, aš kai dėjau specialiai tam reikalui nusipirktą, tai ji iš akies, nė 1 cm storio nebuvo.

Nelabai man patinka plėvelė tarp akytbetonio ir vatos . Šiuo klausimu siūlyčiau pasikonsultuot su akytbetonio prekeiviais.

10 cm storio kompensacinė juostelė nupiešiau grynai iš savo pamąstymų:
Akyto stiklo blokelių varža nuo rostverko iki akyto betono blokeliu (40cm) yra tik R3,5 , kai, tuo tarpu, grindų ir sienų bus žymiai didesnė. Todėl sienų apačia bus keliais laipsniais mažesnė (žiemą tarkim +17C).
Šildomos grindys bus šiltesnės (+25-28C). Todėl paplatinau kompensacinę juostelę ir suteikiau jai dar vieną papildomą funkciją kaip šilumos izoliaciją (R2,5).

Sujungus grindis su siena ten nutekėtų nemažai šilumos į rostverką.

Kas gali būtį blogai? Ten galima sudėti ir kietą EPS200, tokiu atveju nebaisu ir didelį akvariumą atremti į tokias grindis.

Aš manau, kad čia yra patobulinimas taupant šilumą. Kam papildomai šildyti pamatus?

Tie nešildomi 10 cm prie sienos manau neturės įtakos nuo langų besileidžiančio šalto oro pašildymui, nors tai ir yra šildomų grindų problema.
Pelyti taip pat neturėtų +17C siena (bus rekuperatorius).

Atsiprašau už "offtopic", bet perskambinau blokelių tiekėjus.
Visi, kurie suprato apie ką šnekasako, sako, kad garo plėvelės nededa, nes
garai per blokelius vaikšto lengvai į abi puses ir kondensatas iš akmens vatos garuoja per blokelius į vidų neventiliuojamo fasado atveju. Keista. Tuo nelabai norėčiau tikėti, nes karkasiniame būtinai deda garo plėvele, kad iš vidaus garas nepatektų į vatą.
Karkasiniame juk taip pat iš šlapios vatos tada galėtų lengvai garuoti į kambarį jeigu be plėvelės, bet taip nėra.
Garo plėvelė iš vidaus ne tik dėl sandarumo orui.

Šiuo metu galvoju, kad protingiausia būtų panaudoti hidroizoliaciją (ne bituminę), užglaistyti ir nudažyti (sienas). Taip ir sandarumas padidėtų ir garai mažiau prasiskverbtų į vatą.
Ar teisingai?

Tuo pačiu iš vidaus hidroizoliavus nuo garų blokelis pasausėtų ir taptų šiltesnis.

Sutinku, pas mane buvo ta pati problema, kai buvo kompensacine juosta, paziurejus su termovizoriumi, labai daug silumos nutekejo i siena ir pamatus, tada teko perimetra isdauzyti ir ta tarpa su montazinemis putomis uzpusti. geriausios man pasirode ne koks makrofleksas, bet putos-klijai skirti polistirolui klijuoti, nes jos sustingsta mazai plesdamosi ir nelieka tusciu ertmiu. o jai dabar daryciau tei vietoj tos kompensacines juostos deciau EPS200, bent jau 2cm storio. o kadangi tinkas buna ~1.5cm, tai jokio tarpo ir beveik neliktu tarp tinkuotos sienos ir grindu krasto.

Viskas teisingai, tokio ir tikėjausi atsakymo .

Tik vieną nesamonę pasakė pardavėjai, kad iš vatos drėgmė galės eiti ir per blokelius į patalpų vidų , žiemą taip nebūna, būna tik vasarą, bet tai nėra problema, nes nėra minusinių temperatūrų.

Jie taip pasakė, kad jokiu būdu nedėtumėt Plėvelės į tą mazgą .

Problema tame, kad jei tarp vatos ir blokelio uždėsi garo nepraleidžiančią plėvelę, rasos taškas susidarys akytbetonio blokelyje, kas bus labai negerai. Pašalinus plėvelę, vata išgarins blokelio drėgmę ir sumuštinis bus sveikesnis, sausesnis, bet ta sveikata bus vatos sąskaita, nes tuomet vata bus priversta išgarinti didesnį drėgmės kiekį.

Vis tik nelyginčiau mūro sienos su karkasu. Nors mūras ir nėra sandarus, jis daug kartų sandaresnis už karkasą be plėvelių. Bėda ta, kad akytbetonis linkęs kaupti savyje drėgmę ir tą drėgme būtina pašalinti. Šiai dienai praktikoje dažniau taikomas būdas išgarinti drėgmę per vatą, bet ženkliai teisingesnis būdas ne šalinti pasekmes, bet kovot su priežastimi, neprileisti drėgmės iki blokelių konstrukcijos, todėl Jūsų pasirinktas būdas iš tikrųjų teisingesnis. Šiuo atveju ir akytbetonis bus sveikas, ir vata nekentės.

Jūsų būdo problematiką matau kainoje. Vadovaujantis šia idėja, visą namą reikės hidroizoliuoti iš vidaus, kaip tai daroma vonioje. Bet hidroizoliacija labai brangiai kainuoja. Prieš priimant sprendimą daryti taip, pirmiau siūlau susipažinti su vonios hidroizoliacijos medžiagų ir darbų kainomis. Jei vis tik ryšitės taip konstrukciją apsaugot nuo drėgmės, galėsit tikėtis pastatyti labai sandarų namą, kas leistų tęsti mintį apie pilnai pasyvaus namo reikalavimus atitinkančio pastato statybą.