Grindinis šildymas

Sunku diskutuoti su ED. Nenusileidzia nei per plauka. Kiekviana zodi kontraargumentuoja. Sviestas darosi sviestuotas.

Turiu dar viena idomu klausima: i kuria puse eina dregme per sildomas grindis?
Is grunto i kambari ar is kambario i grunta?

Teko girdeti ivairiu nuomoniu.


Antras klausimas, gal ir kvailas, bet kokiu bedu gali buti jeigu giliame nenaudojamame sulinyje suvyniojus keleta metru varinio vamzdelio atvestume salto vandens i grindu sidymo sistema su cirkuliaciniu siurbliuku vasara per karscius vesinimui?

Ar teko girdeti, kad kas nors taip darytu?
Butu skysta analogija zemes silumokaiciui.

Pirmas klausimas: normaliai įrengus grindis, per jas drėgmė "nevaikšto" nė į vieną pusę. Nuo grunto turime plėvelę, o iš išorės - vėdinimo sistemą, kuri susitvarko su drėgme.

Antras, visai ne durnas, klausimas: daro ir dar kaip daro. Tik varis yra prangus, jį keičia plastiku, ne keletą bet keliolika arba net keliasdešimt metrų, o vandenį tame kontūre - glikoliu. Ir taip gauname veikiantį kolektorių šilumos siurbliui vanduo-vanduo, kuris gali ne tik vėsinti, bet ir šildyti.

Vanduo grunte būna trijų būsenų
a. vanduo - Jei gruntiniai vandenys žemiau grindų, ir lietaus vanduo nuvedamas toliau nuo pamatų, apie vandens pavojų galima pamiršti

b. kapiliarinė drėgmė - mažais kapiliarais vanduo kyla aukštyn, kaip kempinėje įveikdamas gravitaciją. Nuo šios drėgmės grindis reikia saugoti. Tam po putplasčiu pilama skalda, žvyras, ar stambiagrūdė frakcija. Taip pat ir plėvelė po putplasčiu saugo nuo kapiliarinės drėgmės.

c. garai - kaip ir su sienomis, kuo šiltesnė aplinka, tuo daugiau drėgmės garų pavidale, kuri skverbiasi į šaltesnių paviršių pusę. Šiuo atveju iš šiltų patalpų per grindis garai skverbsis į šaltą žemę.





galima

Jei turite nenaudojamą šulinį tai galbūt jį galite panaudoti, kaip akumuliatorių. Pas vokiečius yra žyyymiai griežčiau su gręžinių darymu šilumos isurbliams tai jie stato tokias gelžbetonines talpas pe žeme. pripildo jas vandens. jose tvarkingai priraityta vamzdžio, kas šildant patalpas ledas augtų nuo centro į išorę. tada vasarą, nukreipinėja saulės perteklių ir talpoje ledas tirpsta nuo kraštų link vidurio. Žodžiu yra skaičiavimai, fotkės yra ir gatavi produktai su kainomis.

O sniego, ledo užkasto neteko matyti? Būtų į komplektą ketvirta būsena...na dar apie plazmą galima pasvaigti...jei kur ant ugnikalnio gyvenama

O tan Namų ABC ką nors apie grindų hidroizoliaciją užsimena, ar liepia EPS tiesiai ant grunto klot?

Mano pateikta info iš knygos "Namo ABC", apie plazmą ten nebuvo parašyta

Cia vienos forumietes praktine patirtis,lyg payvenus :
,, Nors ir šilumos šią vasarą buvo mažoka, per tą savaitę su trupučiu išbandėme vėsinimą per šildomas grindis.
Vėdinimas pas mus natūralus, langai ant mikroventiliacijos visą šiltąjį sezoną dieną ir naktį. Langų didžioji dalis į pietus ir pietvakarius, nešešėliuoti, iš vidaus irgi niekuo nedengiami. Paskutinę savaitę, kai lauke dieną buvo ir virš 30, į grindis paduodavom +21 laipsnį paduodamo vandens temperatūrą. Kambario oro temperatūra paros eigoje skirtingose patalpose svyravo tarp 26-23 laipsnių, drėgmė tarp 70-75 proc. Šiuo metu parametrai į grindis paduodamas 20 laipsnių vanduo, grįžtantis 21,5 laipsnių, kambario oro temperatūra 23,5 laipsnio, drėgmė apie 70 proc.
Su mūsų "natūralistiniu" požiūriu, kai namai kiauriai perpučiami ir durys dažnai atviros, toks vėsinimo būdas pasiteisno. Visiškai neribojant oro apykaitos, prie +30 lauke, kambariuos yra apie 5-6 laipsniais žemesnė temperatūra, saulei nustojus kaitinti iki miegojimo meto pasiekiama 23 laipsnių temperatūra kambariuose. Papildomos dalys prie grindinio šildymo sistrmos ir vamzdis žemėje kainavo apie 500 Lt, vamzdis paklotas darant pamatus, montavimas pačių, tai darbas nemokamas išeina
Kol kas problema yra su galia. Pabandymui dėtas 70 m vamzdžio prie juostinio pamato pado (1,5 m gylis). Mažoka mūsų 200 m2 namui. Galios pakanka kažkur 4 parom jei lauke dieną +30, po to temperatūra pradeda kilti po 0,5 laipsnio į dieną. Dar dėkinga situacija, kad stipresnis lietus kilsteli gruntinius vandenis ir atstato grunto rodiklius kitom 4 parom.
Jei kas domėjosi tokia alternatyva šiltų namų vėsinimui - gal bus naudinga informacija.
Grindų kolektorius yra dviem aukštams vienas padarytas, taupant ant siurblių ir galvų. Jokių balansinių vožtuvų ar temperatūros ribotuvų ant šildomų grindų kontūrų nedėta, grindys visada dirba pilnu pralaidumu ir maksimalia galia.
Padarytas variantas yra su dviem temperatūrinėm galvom, tam kad grįžtamas kontūras į katilą (pas mus eina per šiluminę talpą) visada liktų atviras. Nes ant to paties grindų siurblio yra pajungti du namuose esantys RTL‘ais valdomi gyvatukai.
Temperatūrinių galvų davikliai dėti ant grįžtamo kolektoriaus.
Šildymo režimu veikia taip:
Trieigis vožtuvas prie padavimo iš katilo (talpos) pasukamas taip, kad srautas eitų iš talpos į temperatūrinę galvą (dabar į viršų nukreipta rankena sukasi į dešinę). Žemės kontūras papildomai užsukamas kranu. Karšto vandens pamaišymas šildymo galvai jungiamas iš katilo. Ant šildymo galvos nustatoma norima grįžtamo iš šildomų grindų vandens temperatūrą (tarkime 21 laipsnis). Siurblys suka per grindis ir jei grįžtamo kolektoriaus temperatūra krinta žemiau 21 laipsnio, galva kelia paduodamo vandens temperatūrą pasiurbdama karštą vandenį iš katilo. Paduodamo vandens temperatūra realiai priklauso nuo oro temperatūros – kai oras , šaltesnis, tam, kad grįžtų 21, paduoda 23 ar daugiau, jei oras šiltesnis, būna kad ir 21,5 užtenka.
Vėsinimo režimu veikia taip:
Trieigis vožtuvas uždaro srautą iš katilo, šildymo galva nustatoma ant maksimalios temperatūros (50 laipsniu dabar), tai yra prie vandens temperatūros apie 25 ji nedirba ir lieka pilnas pratekėjimas iš vėsinimo galvos į kolektoriaus padavimą. Karšto vandens pamaišymas vėsinimo galvai pajungtas iš grįžtamo kolektoriaus. Siurblys suka šildomų grindų vandenį per žemės kontūrą. Jei grįžtamo vandens temperatūra krenta žemiau 21 laipsnio, žemės kontūras uždarinėjamas ir pasiurbinėjama iš grįžtamo kolektoriaus.''

Super informacija. Apie oro kondicionavimo sistema negalvojau, bet salto vandens paduoti i miegamojo kambario grindis tikrai gera mintis. Diena dar viskas gerai, bet nakti norisi vesos. 500 Lt tikrai verta investuoti i vamzdeli po zeme. Ir eksplotacija kapeikas tekainuos lyginint su elektriniu oro kondicionieriumi.

taip, tai pagyvenusios postas pasyvių namų 13-oje temoje:

Jūs neužfiksavot vieno dalyko, pagyvenusi vamzdį pakasė palei juostinius pamatus, todėl jai kasti papildomai nereikėjo. Iš čia ir tokio vamzdžio įrengimo kaina apsiriboja tik vamzdžio įsigijimo kainos ribose. Jei ir Jūsų pamatai bus juostiniai, viskas tvarkoje, kitais atvejais kasti reikės. Man vamzdžio, tiesa ilgesnio ~270m pakasimas su medžiagomis ir eskavatoriaus samdymu, kainavo tarp 3000-4000 Lt. Bet net ir ši suma visai padori, jei lyginti su kondicionieriumi, nes vėsinimo kaštai bus mažesni. Cirkuliacinio siurblio sunaudojama energija yra keleriopai mažesnė už kompresoriaus naudojamą. Iš kitos pusės, to vamzdžio paskirtis yra šildymas, taip kad vėsinimas gaunasi iš vis galima sakyti už dyką, kaip bonusas.

Kur pirkai?

Jus gerai įsivaizduojate, ką reiškia 75% drėgnumas vasara? Ir kaip "malonu" atsistoti ant ~20'C temperatūros grindų, įėjus iš lauko kur yra +28-30'C? Bus jausmas lyg įlindote į senkapius.

Vėsintis vandeniu iš šalinio, be abejonės, gera mintis. Tačiau jo geriau aušinti orą. Pvz. - įrengus oro padavimo magistralėje kanalinį aušintuvą. Gal net pigiau išeis nei įrenginėti papildomą armatūra, kad atjungti grindis nuo boilerio ir pajungti tiesiogiai prie geo kontūro.
Tiesa, tokiu būdu tik išvengsite šaltų grindų, bet su drėgme nesusitvarkysite. Tau kad nusausinti orą reikalingas prietaisas, kuriame oras atvėsta žemiau rasos taško ir atiduoda kondensatą. Tai puikiai atlieka kondicionierius. Tik šio atveju reikia ne oras-oras ŠS, (kuris ryja be galo daug elektros, bandydamas iš karšto lauko oro išspausti vėsumą), o - vanduo-oras. Ko šaltesnis bus vanduo šulinyje - to didesnis bus ŠS efektyvumas.
O žiema, kaip jau buvo rašyta, toks ŠS siurbs iš šulinio šilumą ir galės šildyti namus per tą patį kondicionierių.