Grindinis šildymas

Būtent, tą ir noriu pasakyti. Kad skaičiavimai ir matavimai jums niekada nerūpėjo (ir ne turi). Smagu, kad jums suprojektavo pakankamai gerai, kad tie (ne tokie jau pastebimi plika akimi) niuansai yra suvesti iki minimumo ir netrukdo gyventi.
Bet tai nereiškia, kad jūsų pareiškimai apie tai, kad fizikos dėsniai jūsų name ne galioja, verti rimto dėmesio.

Tarp "turėtu" ir "palaiko" yra skirtumas. Temperatūros davikliai matuoja dabar esančią temperatūrą, o automatika turi apskaičiuoti kas bus už poros valandų. Jei naudosite superprotingą programuojamą valdiklį, tai jis yra pamokytas, kad naktį temperatūrą krenta. Galima nustatyti kada tai atsitinka ir kiek laipsnių krenta, bet -tik vidutiniškai. Suprantama, jei dangus bus giedras - bus gerokai šalčiau. O jei vėjas pasisuks ir atneš šiltą cikloną - gali atsitikti taip, kad naktį bus šilčiau, negu prieš tai buvusią dieną. Tuomet, joks protas automatikai nepadės. O kai jį supras, kad suklydo - reikės poros valandų tai ištaisyti, (ir ne faktas, kad ištaisys teisingai o ne per daug).

O jei kambaryje staiga nuspręsite atidaryti langą, ar užkursite orkaitę, ar vietoje vieno žmogaus, 4 subėgs žiūrėti televizoriaus - jokia automatika tuo ne sugebės atspėti prieš 2 valandos.

Visa laimė jei namas gerai apšiltintas, tai galios pasikeitimai nėra tokie didelį ir temperatūros svyravimai dažniausia neviršija porą laipsnių. Jei jus ne stovėsite prie termometro, pergyvendami, dėl kiekvieno bereikalingai išlesto Wt, tai niekaip negadins jums gyvenimo. Tiesiog bus proga pasimėgauti netikėta šilumą, (arba pasigrūdinti, jei pasidarys kiek vėsiau).

Kita išimtis - kai laukė baisus šaltis ir šviečia saulė. Pagal lauko daviklį katilas paruoš karščiausią įmanomą vandenį, sistema pripumpuos jo į grindys ... o po to saulė ims taip pleškinti per vitrinas, kad vien jos energijos užtektų sušildyti visą namą. Kaip automatikai tą atspėti iš anksto?


Klausimas: 40 proc ekonomiskesni už ką? Už "buržuikę", kuri išmetą tos 40% pro kaminą? Tikrai taip!

Esant vienodom aplinkybėm, pagal ekonomiškumą išsidėsto taip:
Orinis, radiatoriai, grindinis, lubinis, sieninis.
...Bet nebūna vienodų aplinkybių. Visada kas nors skiriasi.
Pvz. jei lubos pastogėje aukštesnės - radiatoriai ir lubinės panelės iškart praranda savo patrauklumą. Palubėje oras bus kelias laipsniais šiltesnis ir šilumą per stogą išeidinės ~10% greičiau. ...Tačiau, jei stogas gerai izoliuotas - tie nuostoliai yra labai maži.

Jei grindinis padarytas taip, kad grindis juntamai šyla ne tik prie lango (kur reikia kompensuoti išėjusią pro stiklą šilumą) o ir - patalpos vidurį, tai jis turės tą pačią įdą, kaip ir radiatoriai. Šiltas oras kaupsis palubėje. Dar blogiau - jis iš ten niekaip nenorės nusileisti kad sušildyti sienas bei langus. Tiksliau - iš vidurio kambario niekaip nenorės leistis, o pakraščiuose jam teks leistis per prievartą, nes atvėsęs šalia lango ar sienos oras nuslinks žemyn ir kažkam teks užimti jo vietą. (Tiesą, dėl teisės pakovoti už tą vieta varžysis ir kambario oras iš žemesnių sluoksnių, ir esant didesnio kampo stogo šlaitui, šaltesnis oras tą kovą nugalės o karštesnis taip ir pasiliks viršuje). Norint kad prie sienų ir sienų būtu pakankamai šilta, reikės pradžiai karštu oru pripildyti visą palubė, kad žemesniuose sluoksniuose būtu pakankamai aukšta temperatūra, kad sušildyti sienas. Gausime per šiltą orą vidurį bei palubėje ir kaip pasekmę - didesnės išlaidas. Oras nuo radiatoriaus, prieš pakylant į viršų, bent jau, sušildo langus. Tik sienos lieka kiek šaltesnės.

Iš kitos pusės, jei jums nerūpi, kad prie langų ir sienų yra šalčiau, tai grindinio šildymo dėka galite gerokai sutaupyti. Šildote grindis tik toje zonoje kur dažniausiai būnate, jums ten šilta ir nusispjauti, kad kitur šalčiau.
Tokiu atveju, langu bei sienų temperatūra bus žemesnė ir atitinkamai sumažės nuostoliai per jas. ...Tiesa, galima taip prisižaisti iki tuo, kad langai pradės rasoti. Tai ne labai gražu, bet tai dažniausia tai gyventi ne trukdo.

...Jei vėdinimas padarytas taip, kad aktyviai maišo orą viršuje (arba maišo orą, kylantį virš radiatoriaus - tai į viską ką parašiau aukščiau galima nekreipti dėmesį. Tačiau, realiam gyvenime tuo, toli gražu, ne visada galima pasiekti. Vienas difuzoriukas prie lango nesugeba maišyti orą visoje patalpos ertmėje...
Gerai jei įrengėte galinga sistemą, skirtą ne tik minimaliam vėdinimui bet ir pvz. kondicionavimui, o projektuotojas parinko tokią oro judėjimo schemą, kad apimtų visą patalpos ertmę, (kartu - ne viršijant oro judėjimo greičio darbo zonose). Gerai jei dizaino apribojimų ar kambario išplanavimo ypatumų ne teko montuoti padavimo grotelių ne visai tinkamuose vietose. Bet taip yra, toli gražu, ne visur.

Lengviausia išspręsti visas šias problemas, įrengiant orinį šildymą su kanalinių kondicionieriumi. Nereikia galvoti kas šildys orą, kur jis nukeliaus kai įšils ir kaip priversti jį atsidurti ten kur reikia ir/ar susimaišyti su kitu oru. Tiesiog nukreipiate oro srautus į visas reikiamas vietas ir baigta.
Ir inercija yra minimali. Nereikia laukti, kol įšils grindys ir nuo jų - oras. Ar - kol pasiskirstys oras nuo radiatoriaus. Galite, išeidami į darbą išjungti šildymą, o įsijungęs prieš sugrįžimą, sistema per 20 min. pripildys kambarius šiltu oru...

Vienu žodžiu, grindinis šildymas tikrai nėra geriausias variantas visiems gyvenimo atvejams, bet prie tam tikru sąlygų - visai neblogas.

ed@`ai, jums kaip šildymo srities specialistui, tiesiog privaloma suprasti, kad kondensacinis dujinis katilas, kurio naudingumo koeficientas laikomas ~108% lyginamas su paprastu dujiniu katilu, kurio naudingumo koeficientas žemesnis.

Logiškai mąstant atrodo neįmanomas dalykas, kad naudingumo koeficientas gali būti didesnis nei 100%, bet toks neatitikimas atsirado dėl anksčiau skaičiavimuose taikyto, klaidingai pasirinkto dujų turimo energijos kiekio.

Todėl kai kalba eina apie dujinius katilus su jų naudingumo koeficientais, jų negalima taip tiesiogiai lyginti su "buržuikėmis" .

Visa ši rašliava lygiai tokia pati, kaip ir grindinio, radiatorinio ar kito šildymo reklaminiuose bukletuose. Skirsis tik efektyviausios šildymo sistemos eiliškumas. Kiekvienu atveju jis skirsis ir bus geriausias tas, kurio pardavėjo reklaminį bukletą skaitysite. Niekam ne paslaptis, kad labiau specializuojatės orinio šildymo srityje, automatiškai negalima tikėtis nieko kito, ką perskaitėme čia.

Sutinku, orinis šildymas tikrai geras, vienu metu buvau užsidegęs jį isidiegti, bet persvarstes visus už ir prieš, nusprendžiau kad mano situacijai labiau tinkamas grindinis. Nėra pačio geriausio šildymo būdo, kiekvienu atveju reikia parinkinėti, pats cituojamame tekste minėjote, kad kai yra aukštos lubos iškart atkrenta kaip neefektyvus radiatorinis ir lubinis šildymas. Lygiai taip pat aplinkos sąlygos įtakoja ir kitų šildymo būdų naudingumą.

Jei jau teigiate, kad orinis šildymas yra visomis sąlygomis geriausias, tai Jūsų labai mėgstamais skaičiukais pagrįskit, kad jis patrauklesnis ir didelių angarų, kuriuose įrengti sandėliai šildymui lyginant su atrodo pačiu neekonomiškiausiu elektriniu šildymu, su sąlyga, kad naudojami infraraudonieji elektriniai šildytuvai.

Arba dar geriau, ar tikrai jau tas orini šildymas pats geriausias pasirinkimas lauko terasų ar lauko kavinių šildymo atveju?

Negali būti, ne pats geriausias ?

Tai apie ką kalbat?

Kiekvienu atveju yra atskira situacija, pagal kurią šildymo būdą ir reikia parinkinėti. Bute ar name populiariausia radiatorinė ar dabar ją vejasi grindinė šildymo sistema. Jūs taip akcentuojat inertiškumą, bet ir inertiškumas yra gera savybė, kai toks šildymo būdas pritaikomas malkiniam šilumos šaltiniui, nepanorus investuoti į akumuliacinę talpą. Tokiu atveju sumažinamas temperatūrų svyravimas tarp kūrimų. Radiatoriai miegamuosiuose tokiu atveju tikrai geresnis pasirinkimas nes leis tiksliau palaikyti norimą temperatūrą, po pakūrimo grindys turi sukaupti didesnį šilumos kiekį nei jo reikia konkrečiu momentu todėl patalpose su grindiniu šildymu temperatūra pakils iki nekomfortabilios miegui. Dėl inertiškumo pašvietus saulutei, galima užsimerkti ir atidaryti langą, vis tiek išleidžiamos pigiausiai pagamintos kilovatvalandės. Bendroje sumoje, net ir išleidus šias kilovatvalandes per langą tokia šildymo sistema bus konkrečiu atveju efektyviausia, nes kaip dažnai mėgstat minėti, tokių saulėtų valandų žiemos metu tikrai nėra jau taip daug. Kai šildoma dujomis, ir naudojami kondensaciniai katilai, ar naudojamas geoterminis šildymas, ar saulės kolektoriai ir vėl geresnis grindinis šildymas už radiatorinį bet čia jau svarbesnis aspektas ne inertiškumas, bet mažesnė šilumokaičio temperatūra. Todėl jei namas bus šildomas kondensaciniu dujiniu katilu, visose patalpose pageidautinas grindinis šildymas, net ir miegamuosiuose. Jei šildomasi elektriniais radiatoriais lektrą verčiant šiluma tiesiogiai pačiuose radiatoriuose ir nenaudojant šilumnešio ar paprastu dujiniu katilu geresnė šildymo sistema radiatorinė arba Jūsų taip propaguojama orinio šildymo sistema. Orinio šildymo sistema gera ir naudojant šilumos siurblį tiesiogiai šildantį orą. Dar neaptarėm infraraudonojo šildymo bei daugelio kitų šilumos šaltinių niuansų. Taigi, noriu pasakyti, kad visos šildymo sistemos turi savų niuansų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti kiekvienu konkrečiu atveju renkantis šildymo sistemą individualiai.

Lyginom, basi vaiksciojom. Salcio demiu nepastebeta. Isvada - mus tenkina.
Nesam labai isrankūs, kad griaut grindis (ar instaliuot super/dupes automatika) del 0,5 laipsnio mazesnes temperaturos kazkuriam kambary (ar kampe).

O jums ne atrodo kad ~17% skirtumas - visai ne tas pats kas pasakimas - "40 proc ekonomiskesni"?

Taip, aš irgi buvau nustebintas, kad kažkam atėjo į galvą būtent tokių būdu ištaisyti klaidą. Dabar taip nepatogų skaičiuoti. Už tat skamba gražiai: 108% !
(Matyt, ne be reklamos specialistų pagalbos buvo priimtas toks sprendimas)


Būtent! Nekorektiška rašyti "40 proc ekonomiskesni", nes lyginant šiuolaikinius gaminius - pačio prasčiausio nekondensacinio katilo efektyvumas yra 90% (prieš 108%).
Ir kodėl reikia lyginti būtent dujinis katilus? Logiška žiūrėti į šildymo išlaidas litais, įvertinant sistemos įrengimo kainą. Tada, pvz. granulinio katilo efektyvumas pagal šią skale bus arti 200%. Jau nekalbant apie įvairių tipų šilumos siurblius.

Kiek kainoja sistemos įrengimas, taip pat labai svarbu.
Jei aš už už elektrinius radiatorius sumokėsiu porą tūkstančių litų, o katilinės bei grindinio šildymo įrengimas man kainos ~40-50 t. Lt - tai už skirtumą aš galėčiau 8-10 metų šildytis nemokamai, net pagal naujus elektros tarifus.
(Čia kalbama apie didelį ne itin gerai apšiltintą namą, kuris prie 0 lauke suvartoja ~5kWt šilumos bei lyginant dujų kainą, kuri yra vos 20сt pigesnė nei elektra).

Ko jus ta 40 proc isikandot? Juk rasiau kad tiksliai neatsimenu kiek jie ten deklaruojamai ekonomiskesni, taigi, kad gyventumet ramiau, idetu istrauka is straipsnio apie kondensacinius katilus: "Tačiau dujų sąnaudas galima ženkliai sumažinti. Vienas iš efektyviausių būdų – įprastinį, tradicinį dujinį katilą pakeičiant kondensaciniu katilu. Tai leidžia, priklausomai nuo šildymo sistemos, sutaupyti iki 15-30% dujų."

Taigi, atsiprasau, iki 30 proc jie tik ekonomiskesni.

Nesuprantu ginčo esmės . Žmogui gyvenant nereikia skaičių, jam reikia pojūčio. Faktas - pas mane 22-23 laipsniai, namuose šilta, malonu (grindinis šildymas), pas kaimynė 25-26, kojos šala, man pačiai nejauku ilgai sėdėti basomis (radiatoriai). Juntamas oro srautų judėjimas (prie radiatoriaus). Kiek kalbėjau su žmonėmis, kurie I aukšte darėsi grindinį, o II - radiatorius, jei galėtų, visur dėtų tik grindinį. Ir nusišvilpt kokie kur skaičiukai

Pas mano seserį irgi pirmame aukšte grindinis, palėpėje - radiatorinis šildymas. Nu malonu pirmame aukšte žiemą basimis vaikščioti ir nejausti jokio diskomforto Pirmame aukšte grindys iš 10mm OSB su užklijuotu 4 mm ąžuolo sluoksniu, antrame - kamštinė danga (ir ant jos basomis visai nieko, bet jau skirtumas jaučiasi - pirmame aukšte maloniau ). Vitrininių langų nėra, tai jokių šalto oro srovių nesijaučia

Gal jau baik cia demogogijas rasyti, atsibodai jau, grindinio sildymo irengimas su katiline 40-50 t. lt kaip jau nekenciu tokiu vadybininku, kurie varo ant kito produkto, varydami visokius nebutus dalykus, taip zmones ir sudurina, jeigu maziau domisi ir ibruka suda.

Tai 15 ar 30? Ar reikia suprasti taip, kad, iš tikro, šis autorius nieko neskaičiavo, o pateikė tik savo fantazijos?
Kiekvienas gamintojas, kiekvienam modeliui nurodo koks yra būtent to modelio efektyvumas. Jei jums įdomu, galite lengvai susirasti jums tinkamą ir palyginti.

Nors aš nesuprantu, kam lyginti būtent šį parametrą. Kad įvertinti ekonominį efektyvumą reikia susumuoti sistemos įrengimo kainą (įskaitant katilinės patalpos ploto kainą) ir išlaidos kurui per tą laikotarpį, kol reikės keisti įrangą ir palyginti su analogiškom išlaidoms, įrengiant kitą sistemą.
Papildyta:

O kiek, tavo manymu, kainoja tokia sistema, jei skaičiuoti viską, o ne tik katilo kainą?