Grindinis šildymas

Nesutikciau su teiginiu, kad miegamajame prisukus per keleta minuciu atves oras, tai gal jusu namas kiauras, kaip retis, siaip tokiu oru, kaip dabar, prisukus miegamajame radiatorius temperaturos nukritimo lauk puse paros, jeigu normalai apsiltintas namas ir tai tas kritimas vienas laipsnis ne daugiau.
O del silumos kilimo nuo grindu, tai pvz pas mane i grindis paduodama 26 laips. namuose 22,5 tai mazas skirtumas ir jokio silumos kilimo nejauti, o del dulkiu, tai dazniau valyti namus reikia , ne kaip ciukcia kas metus priausiasi

Būkim biedni, bet teisingi - taip nėra. Grindinis nėra pigesnis už radiatorinį.
Papildyta:


Jei cirkuliuojančio vandens temperatūra 25 laipsniai, tai grindų paviršiaus temperatūra iš vis kokie 22 laipsniai bus.
Papildyta:


Atidarai langus ir ilgai laukti nereikia , bet šeip tai teisingai parašyta, kai namai gerai apšiltinti, bet kokia šildymo sistema tampa labai inertiška.

Čia - tik jūsų samprotavimai, tiksliau - citatos iš populiarios reklamos. Deja, jie ne tik nepagrįsti matavimais, bet ir - prieštarauja fizikos dėsniams.
Papildyta:

Vadinasi - tai yra tik jūsų subjektyvi nuomonė.

Dėl dulkių - tai yra toks pat mitas, kaip tas kad visą šilumą nuo radiatoriaus kyla į viršų ir iš ten pasilieką. Aišku, galima sudaryti tokias sąlygas, kad dulkės išvilk iš po sofos (jei pradėti stipriai šildyti grindis o toje vietoje yra labai siauras tarpas tarp grindų ir baldo), bet tai yra greičiau išimtis nei taisyklė. Paprastai srautas yra dešimtimis kartų mažesnis nei sukelia šalia praeinantis žmogus. Tad, vaikščiodami po kambarį sukeliate 10 kartų daugiau dulkių nei šylantis grindys. ...O miegamajame - dar ir lovą apsaugo nuo kylančio oro srauto. Juk kiaurai per čiužinį ne labai kas pereina.

Jei miegamasis yra suplanuotas taip kad, pagrindiniai išsiskiriantis grindinio šildymo bruožai - inercija ir šaltukas prie lango, jums neturi įtakos, tai nėra jokių kitų argumentų atsisakyti jo miegamajame. ...Nebent - pinigai. Nėra jokios prasmės 2-ame aukšte dėti net 15sm. izoliacijos bei 5sm papildomo betono (mazinant patalpos aukštį) + sukišti po grindimis 60m vamzdžio jei galima pakabinti radiatorių už 100Lt.

Kokiu Jums reikia skaiciuku? Grindys sildo gerai, tolygiai, akumuliuoja siluma, langai nesala. Man faktu pakanka, o teorija ir skaiciavimai neretai prasilenkia su praktika.
Isirenginejom patys, projektavo - specialistai.
Skirtumai nuo radiatorinio sildymo (2a) irgi jauciamas.

prie ko tas kiauras namas? jei patalpoje per šilta - praveriat langą ir atvėsinat patalpą. Radiatorinio šildymo variante jau nebebus šildymo, o grindinis ir toliau atidavinės suakumuliuotą šilumą. Bet kaip ir minėjau tai nėra esminis argumentas, nes jei žmonės išmoksta reguliuoti šildymo sistemą pagal savo poreikius, tai visos šildymo sistemos yra geros. O jei įsirengia šildymo sistemą ir galvoja, kad kažkas iš kosmoso jiems reguliuos temperatūras pagal jų poreikius, tai taida tokie žmonės turės nusiskundimų betkokiai šildymo sistemai. Aišku dar vienas svarbus dalykas įsirengti visas būtinas reguliavimo sistemas, o ne taip kaip turiu keletą variantų kai pvz patalpos temperatūrą reguliuoja rankiniu būdu prisikinėdami žiedus grindinio šildymo kolektoriuje. Absurdas, bet po to dar klausia kaip čia viską susireguliuot nieko neperkant (termostatų ir pan.)

Kaip jus galite tvirtinti kad šildo tolygiai, jei ne karto ne lyginote temperatūrų skirtingose vietose??

Teorija ir skaičiavimai niekada ne prasilenkia su praktika, jei skaičiavimai padaryti teisingai, įvertinant visus veikiančius faktorius.

tame ir esmė, kad projektuojant ne visada galima įvertinti visus faktorius, o ir didžioji dauguma (nesakau kad visi) projektuotojų nėra praktikai ir nesigilina į projektus taip giliai, kad įvertintų viską. Dėl to teorija nuo praktikos gan dažnai skiriasi, tik ant kiek stipriai tai jau priklauso nuo projektuotojo įsigilinimo į tai ką daro. Geriausias atvejis kai projektuotojai prieš pradedant "skaičiukų" karjerą būna keletą metų ragavę praktikos

ed@, nu rimtai, kas jums su tais skaiciukais? Tai jusu darbas uzsiimti su skaiciavimais ir atlikti darba taip, kad tokiems kaip as butu silta ir malonu.

O as galiu pasakyt tik tiek, kad esu patenkinta grindiniu sildymu is praktikos. Ir kad be reikalo jaudinomes del mediniu grindu, bei visai nereikia ir konvektoriu, kuriuos irgi svarstem del vitrininiu langu, galvojom gal rasos, gal jausis saltis. Tai va, niekas nepucia, silta ir siaip viskas gerai. O skaicius galiu pasakyt tik tokius, kad kiek nustaciau kambary temperaturos, tiek ir turiu

Jei tenka praverti langą, kad atvėsinti patalpas - tai požymis, kad šildymo reguliavimas labai prastai veikia. Paprastai, jei temperatūra pakyla net 2-3 laipsniais, žmonės skaito, kad tai normalu ir niekas langų ne atidarinėja. (Nors, normaliai veikiantis reguliavimas turi palaikyti pastovią temperatūra pusės laipsnio tikslumu.)

Gerai apšiltintose namuose radiatoriaus termostatas paprastai laiko vožtuvą uždarytu, tik laikas nuo laiko prasidaro ir įleidžia karšto vandens porciją.
(Kai temperatūra šalia radiatoriaus nukrenta žemiau nustatytos ribos - vožtuvas truputi prasidaro ir į radiatorių per ploną plyšiuką pradedama įleidinėti karšto vandens, vietoje ten esančio, kuris jau spėjo kiek atvėsti. Kadangi srautas yra visai mažas, tai šildymo galia pasikeičia nežymiai. Po keleto minučių oro temperatūra šalia radiatoriaus pradeda kilti, o vožtuvas - užsidarinėti. Čia kalbama apie dešimtosios laipsnio dalių temperatūros svyravimus. )
T.y. - šilumą tiekiama į patalpą mažomis porcijomis, bet gan dažnai. Atsiradus saulėj (ar kitam netikėtam šilumos šaltiniui), vožtuvas nustoja atsidarinėti iškart, kai temperatūra patalpoje pakyla vos dešimtosiomis laipsnio dalimis. Kol saulė bent kiek juntamai spėja įšildyti kambario grindis, radiatorius būna sienai atvėsęs. Kai saulės energijos nepakanka patalpos šildymui, tai radiatoriaus vožtuvas retkarčiais prasidaro, ir tiekią trūkstamą kiekį šilumos. Kambaryje gali pasidaryti per karšta nebent tada, kai saulės suteikiama šiluma kelis kartus viršija patalpos poreikius. Bet šildymo sistema prie to niekaip neprisideda ir tam savo energijos neeikvoja.

Jei grindinį šildymą reguliuoti panašių termostatu - apie jokį tikslumą net šnekos negali būti. Tarp teikiamos srovės pakeitimu ir patalpos temperatūros pakeitimu praeina ne keletas minučių, o - keletas valandų. Todėl geriau naudoti programuojamą termostatą, kuris pakeičia galingumą 2 valandas prieš tai, kai tam atsiras poreikis. Ar atspėsite (ir kaip tiksliai atspėsite) galios pakeitimo poreikį - priklauso nuo situacijos.

Aišku, niekas nenumirs nuo to, kad temperatūra šokinės porą laipsnių pirmyn-atgal. Lauke dienos ir nakties temperatūra šokinėja net 10-čia laipsnių, bet tas netrukdo būti gamtoje visą diena ir net nakvoti palapinėse. Šneka tik apie tai, kad kitos (neinertiškos) sistemos leidžia išvengti tokių svyravimų bei tiksliau reguliuoja šildymo galią, taupant energiją.
Bet tiems, kam ne problemą sumokėti papildomus 30-40Lt/m2 grindinio šildymo įrengimui, tikriausia nedaro įtakos tai, kad sąskaitos už šildymą bus 10-15% didesnės. Grožis visada reikalauja aukų.

Aisku, kad grozis kazkiek auku reikalauja, cia kiekvieno apsisprendimo reikalas, bet man radiatoriai prie vitrinu tai labai negrazus variantas. Del temperaturu svyravimo, tai pas mus yra vidaus ir lauko temperaturu davikliai, todel sildymo sistema kaip ir turetu teoriskai reaguoti ne tik i vidaus, bet ir lauko temperaturu svyravimus atitinkamai tam, kad palaikytu vienoda temperatura patalpoje.
O tai Jus sakote, kad radiatorinis sildymas butu buve ekonomiskiau? Kaip tada klausimas del kondensaciniu katilu, kurie deklaruoja kad yra (nepamenu tiksliai) iki 40 proc ekonomiskesni, nes maziau kaitina vandeni ir yra tinkami butent grindiniam sildymui?
Tai esant vienodom aplinkybem, kuris sildymas ekonomiskesnis? Kad grindini irengt brangiau mes zinom.