MAno aliumo plėvelė buvo subrūkšniuota, t.y. skirta grindiniam šildymui, tai gradavimas dar pasitarnavo raitant vamzdelius. Armatūrą rišau dėjau ant viršaus ir dar šiek tiek pasikoregavo žingsneliai. žodžiu dar vienas pliusas. Ten kur vamzdelių neraičiau, tai klojau juodą plėvelę. Po putplasčiu ant grunto t.p.klojau juodą plėvelę.
Viršutinis sluoksni dėl to dėtas EPS100.
QUOTE(apievata @ 2012 09 04, 15:09)
Taip , ta subruksniuota -tai al per viduri , o is abieju pusiu celofanas.Armaturos sildomoms nedejau , tik fibra ir plastifikatoriu , vamzdeliu tvirtinimas smeigemis ,tik kad nenusimustu paskutinis sluoksnis xps , nors betonuotojai sake , kad atlaiko ir 80 eps.
Ar norit pasakyt,kad nereikia ,arba galima nedėti tinklelio ant vamzdelių? bet čia gal ne kiekvienu atveju. va jūs celofaną dėjot,o pas mus nieko nėr ant putplasčio,tik po juo juoda plėvelė. Turim juodgrindes,bet be armatūros,tai kaip bus be nieko vėl?
Airisei-as tinklo sildomoms nedejau (tik betonas su fibra ir plastifikatorium).Garaze , kur nesildomos -taip, dejau. Nei santechnikas , nei betonuotojai uz tinkla neagitavo (greiciau priesingai). Bet cia kiek zmoniu -tiek nuomoniu , o gal net dauguma tinkla deda... Ta prasme patart negaliu, bet jei eps butu koks 80 -manau apie tinkla svastyciau.
QUOTE(airise @ 2012 09 04, 23:34)
Ar norit pasakyt,kad nereikia ,arba galima nedėti tinklelio ant vamzdelių? bet čia gal ne kiekvienu atveju. va jūs celofaną dėjot,o pas mus nieko nėr ant putplasčio,tik po juo juoda plėvelė. Turim juodgrindes,bet be armatūros,tai kaip bus be nieko vėl?
dabartines betono technologijos leidzia atsisakyti armaturinio tinklo. Daugelis deda armatura vien del to, kad nuo senoves taip daro. Didziausia beprasmybe yra kai ant EPS uzdeda armaturos tinkla, priraisioja vamzdelius ir uzbetonuoja. Jei armaturos tinklo nepakelia nuo EPS, tai ta armatura tetarnauja vamzdeliu pririsimui
Ant vamzdeliu uzdetas armaturinis tinklas - tai jau teisingas sprendinys.Betonuojant didenius plotus ir naudojant plastikine fibra as tikrai deciausi armaturini tinkla, nes ta fibra nera itin stipri (siaip visur susidejau armatura
). Abejoju, kad kazkas betonuotusi su metaline fibra, nes ne visi betono siurbliai susitvarko su metalo fibra. O daiktas tai rimtas 
QUOTE(mintas @ 2012 09 04, 09:18)
Pabandžiau sumodeliuoti tiktai putplastį ant žemės, prieš tai užpiltos smėliu, skirtu nutraukti kapiliarinės drėgmės kilimą į viršų.
Uždėjus aliuminio plėvelę smėlis po grindimis tapo sausesnis.
betonas šioje situacijoje drėgmės neįtakoja.
Vis tik panašu, kad Švedų autoriai teisūs, aliuminio plėvelė virš putplasčio tikrai labai naudinga kaip ir kitos garų nepraleidžiančios plėvelės, tik aliuminio plėvelė dar gali turėti bonusą - didesnę šiluminę varžą, kaip selektyvinė danga stiklo pakete.
Modeliavau ir as grindis,ir mano nuomone tokia is tu modeliavimu,kad aliuminio folija reikalinga tik kaip dregmes izoliatorius.Lygiai taip pat sioje vietoje dirba bet kuri garui nelaidi plevele. Silumines sumustinio savybes nesikeicia nei kiek,ar ta folija yra,ar jos nera, kinta tik dregmes dalykai. Nesutikciau,kad kazkoki bonusa ji turi del silumos atspindejimo - todel,kad dedama ant eps,i kuri siluma is betono bet kokiu atveju nenutekes, nes eps silumos laidumas mazas. Folija juk nepadidina silumos kiekio,ji tik nurodo tai silumai krypti,del to idealiausiai dirba prie radijatoriaus pvz.
Juk ir fasadai siltinimi eps,o niekas neklijuoja ten dar ir folijos,kad ta siluma atspindetu,pakanka juk eps.
QUOTE(vilnera @ 2012 09 14, 12:13)
Modeliavau ir as grindis,ir mano nuomone tokia is tu modeliavimu,kad aliuminio folija reikalinga tik kaip dregmes izoliatorius.Lygiai taip pat sioje vietoje dirba bet kuri garui nelaidi plevele. Silumines sumustinio savybes nesikeicia nei kiek,ar ta folija yra,ar jos nera, kinta tik dregmes dalykai. Nesutikciau,kad kazkoki bonusa ji turi del silumos atspindejimo - todel,kad dedama ant eps,i kuri siluma is betono bet kokiu atveju nenutekes, nes eps silumos laidumas mazas. Folija juk nepadidina silumos kiekio,ji tik nurodo tai silumai krypti,del to idealiausiai dirba prie radijatoriaus pvz.
Juk ir fasadai siltinimi eps,o niekas neklijuoja ten dar ir folijos,kad ta siluma atspindetu,pakanka juk eps.
Juk ir fasadai siltinimi eps,o niekas neklijuoja ten dar ir folijos,kad ta siluma atspindetu,pakanka juk eps.
Gal jūs ir teisi, bet nesusilaikiau dėl fasadų... Pabandykit priklijuot ant fasado EPS'ą prieš tai ant mūro užklojus plėvelę. Sutikit kad kiekvienam atvejuj ne tik skaičiavimai padeda, bet ir logika.
Koks galimas mažiausias betono storis šildomoms grindims?
Trumpai esmė: perdanga medinė ir antrame aukšte vonioje norėtume šildomų grindų (vandeniu, ne elektra). Sprendžiame kaip paprasčiau išspręsti su konstrukcija.
Trumpai esmė: perdanga medinė ir antrame aukšte vonioje norėtume šildomų grindų (vandeniu, ne elektra). Sprendžiame kaip paprasčiau išspręsti su konstrukcija.
Reikia pagalbos. Ar galima naujame vieno auksto gyv. name visur irengti grindini sildyma (danga bus laminatas ir plyteles)? Ar miegamuosiuose kambariuose nebus tvankumo pojucio? 
QUOTE(Bambizukas @ 2012 09 14, 21:13)
Koks galimas mažiausias betono storis šildomoms grindims?
Trumpai esmė: perdanga medinė ir antrame aukšte vonioje norėtume šildomų grindų (vandeniu, ne elektra). Sprendžiame kaip paprasčiau išspręsti su konstrukcija.
Trumpai esmė: perdanga medinė ir antrame aukšte vonioje norėtume šildomų grindų (vandeniu, ne elektra). Sprendžiame kaip paprasčiau išspręsti su konstrukcija.
klasikinis betonas su plastifikatoriais skirtais šildomoms grindims turi būti ne mažiau kaip 4 cm virš vamzdelio. Nesvarbu d16 ar d20 klosite, rekomenduojamas betono storis 7cm, iš didelės bėdos galėtų būti 6cm.
Yra Knauf liejamos grindys, kurios leidžia dar centimetru paploninti betono sluoksni virš vamzdelių, tačiau tas mišinys gan prabangus
TO>> Jolantele-
Reikia pagalbos. Ar galima naujame vieno auksto gyv. name visur irengti grindini sildyma (danga bus laminatas ir plyteles)? Ar miegamuosiuose kambariuose nebus tvankumo pojucio?
Tvankumo pojūtis nesikeičia nuo šildymo sistemos tipo- čia jau vėdinimo trūkumo problema (arba per daug užsikaitinote jei darosi tvanku). Dėl grindų dangų, tai galima ir per parketą šildyti. Čia tik reikia atitinkamai paskaičiuoti koks reikalingas žingsnis tarp vamzdelių. Aišku, medines grindis nerekomenduojama kloti ten kur grindinis šildymas, nes medis vistiek "gyvas" ir šiek tiek daugiau "suvaikšto" ten kur grindinis šildymas. Nors panaudojus atitinkamus klijus, susipirkus ~10% drėgnumo medinies grindis ir jas suklojus vadovaujantis visomis rekomendacijomis (deformacinėms siūlėms ir t.t.) galima turėti puikias medines šildomas grindis, kurios nei sulipa į viršų, nei atsiranda tarpų. O šiaip plytelės ar laminatas tinkami variantai grindiniam šildymui.
