Grindinis šildymas

Ar galima 18d vamzdelius sukti kas 15cm? ne tik kur nors prie lango,o visur. ir kas iš to geriau?

Vykit lauk jus savo santechnika, turit projekta ir reikalaukit kad darytu viska pagal ji..

Noriu paklaust, kokios problemos dažniausiai kyla turint grindinį šildymą? Esu planavimo/projektavimo stadijoj, grindinio šildymo labai norėtųsi, tik baisoka - o jei kas suges? Kokia tikimybė, kad reiks kažkokio rimto grindų griovimo eksploatuojant? Dėkui už atsakymus

Tikimybė kad bus rimtas gedimas po grindimis yra nykstančiai maža. Jei daroma pagal taisykles, po grindimis sujungimų būti negali (kuriuose po tam tikro laiko arba judant grindims gali atsirasti nesandarumų). Skirtingai nuo metalo plastikiniai vamzdžiai praktiškai nerūdija, nepūva - todėl skylių negali atsirasti (nebent montavimo metu būtu sudėtas pažeistas vamzdis).
Teoriškai, jei nevykdomas sistemos nukalkinimas, laikui bėgant vamzdžiai iš vidaus gali apaugti kalkėmis dėl kuo sumažės jų pralaidumas ir kris šildymo galia. Bet tai yra labai lietas procesas. Kol sistema taps netinkama eksploatuoti gali praeiti dešimtis metų. Grindis irgi nėra amžinos. Keičiant grindys, galima kartu pakeisti ir šildymo vamzdelius.
Vienu žodžiu, patikimumas tikrai nesudaro problemos. Grindinis šildymas turi daugybę gerokai rimtesniu trūkumų. Viso pirma, jis nėra skirtas gyvenamiesiems kambariams šildyti. Gerokai patrauklesnis yra orinis šildymas, ypač turint omenyje kad per tą pačia sistemą vykdomas ir vėdinimas ir kondicionavimas. Tik reikia teisingai suprojektuoti bei sureguliuoti sistemą, kad patalpose nesijaustu oro srovių.

O ką daryti, jei tie sujungimai vis tik yra? Pas mus jie atsirado 3 ant 90 kv.m. vedžiojimo. Gal juos į gofrą įkišti prieš užbetonuojant?

O kokie tie rimtesni trūkumai ir kodėl neskirtas gyvenamiesiems kambariams?

Sujungimas, jei jis yra patikimo gamintojo ir tvarkingai atliktas - yra keliasdešimt kartų patikimesnis nei visos papildomos priemonės, kurias kartais bandoma sugalvoti. Patalpinti kiaurą vamzdį į gofrą tas pats, kaip bandyti nešti įkaitusias žarijas popieriniame maišelyje...
Kaip jau sakiau, grindinio šildymo patikimumas - tai tikrai ne tą problema, dėl kurios reikia sukti galvą. Aišku, jei yra sujungimas, išlieka teorinė tikimybė, kad tas sujungimas kažkada gali pradėti leisti. Dėl to yra sugalvotas paprastas sprendimas - visį sujungimai daromi TIK kolektorinėje dėžėje.

1) Grindinis šildymas skirtas patalpoms, kur reikia vienodai paskirstyti šildymo galią per visą plotą, pvz. vonioje ar prieškambaryje. Kambaryje, kur yra langai šildymo poreikis nėra vienodas. Prisiminkite, net pačių geriausių langų šiluminis laidumas yra 8-10 kartų didesnis nei sienų. Tai reiškia kad šaltis per langus skverbiasi į patalpas 8-10 kartų greičiau nei per sienas, ar stogą. Stiklas labai greitai atšąla. Prisilietęs prie jo kambario oras taip pat greitai atšąla ir keliauja žemyn. Jei jį tuojau pat prie lango nesušildyti (pvz. radiatoriaus pagalba) - šaltas oras palei grindys judės sau į patalpos gilumą, pakeliui šaldydamas grindys. Turėsite itin šaltos grindys ir skersvėjuką per kojas. O patalpos gilumoje bus atvirkščiai. Iš ten šiluma niekur neišeina. Tik truputi prarandama per stogą. Tankiai sudėti vamzdeliai prikaitins grindys ir orą, ir toje vietoje bus per karštą.
Šildant patalpas radiatoriais, visą šildymo galia yra sukoncentruota kaip tik ten kur reikia - po langais. Grindinio šildymo - išbarstyta palei visą grindų plotą ir tam kad sušildyti šaltą orą besileidžianti nuo langų, pastarasis turi nukeliauti mažiausia iki pusės kambario.
Yra priemonių kaip sumažinti tą efektą. Reikėtu prie lango šildymo vamzdelius kloti 2-3 kart tankiau negu patalpos viduryje, o patalpos gilumoje - atvirkščia, 2 kartus rėčiau. Be to, karštas vanduo per jos turi tekėti taip, kad pirma eilė patektu prie langų, o toliau į patalpos gilumą keliautu jau atvėsęs vanduo. Tačiau, tai nors gerokai sumažina problemą, bet neišsprendžia ją iki galo. Bet kurio atveju jus negaunate šiltų grindų toje pusėje, kuri arčiau langų - grindis greičiau vėsta nuo šalto, besileidžiančio nuo lango, oro srauto nei jas šildo pakloti po grindimis vamzdeliai. Tai kam įrenginėti brangų grindinį šildymą, jei negaunate pagrindinio jo privalumo - šiltų grindų???

2) Grindinis šildymas yra labai inertiškas. Jei diena pašviečia saulė ir temperatūra staiga pakyla keletai laipsnių, tai šildymas, žinoma atsijungia. Tačiau, kol atvės įšilusios grindys praeis keletą valandų. Visą tą laiką grindis spinduliuos šilumą į patalpą, kurioje ir taip karšta. O vakare, kai saulė nusileis, bus atvirkščiai - kambaryje jau šalta, bet grindims vėl reikia porą valandų, kad įšilti ir pradėti šildyti kambarį.

3) Tam kad išvengti bereikalingų šilumos nuostolių bei sumažinti minėtą inertiškumą, naudojant grindinį šildymą, patartina rinktis tokią grindų dangą, kurį gerai atiduoda šilumą, pvz. - plyteles. Tačiau, tai yra lazda su dviems galais. Plytelės lygiai taip pat greitai pasiima šilumą iš žmogaus, jei jis atsistoja basa koja. Jei, tarkim, grindų temperatūra yra 26"C, o oro - 22"C, tai plytelės greitai atiduoda šilumą. O jei kojos temperatūra yra 30"C (4 laipsniais didesnė negu grindų) - tai plytelės greitai atimą šilumą. Todėl, stovint ant tokių grindų, jus jaučiat, kad jos šaltos. Tuomet kai grindis yra medinės, jus to nejaučiate, kadangi medis net kelis kart liečiau atimą šilumą. Maloniau stovėti ant medinių grindų, net tada, kai jos yra šaltos (20-22"C) nei ant plytelių, kuriu temperatūra yra 26"C. Ką jau kalbėti apie tą zoną prie langų, kur grindis bus šaltesnės, arba apie tos atvejus, kai šildymas atsijungia kai kambaryje pasidaro per karšta!
Geriau neaukoti galimybes įrengti medines grindys tam, kad pasidaryti madingą grindinį šildymą.

4) Visa tai buvo parašyta idealiam atvejui, kai kambaryje yra švarios grindis, kuriu neuždengia nei baldai, nei kilimai. Tikriausia, suprantate, kad uždengus tam tikrą vietą baldais, visiškai pasikeičia šilumos atidavimas ir dėl to, tam tikrose vietose gali kilti rimtų problemų.

P.S. Jei jau turite didelį norą atsisakyti radiatorių - geriau svarstyti galimybę įrengti orinį šildymą. Jis nėra brangesnis už grindinį, bet gerokai efektyvesnis ir komfortabilesnis.

Edai,nebekite i krumus,pakomentuokite ventiliaciju temje klausima apie unopor plastikinius ventiliacijos vamzdzius.

Didelis dėkui už tokį platų atsakymą!

Skaitinėju įvairias statybines temas gan intensyviai pastaruoju metu. Kaip ir nesu prisirišusi kol kas prie jokių konkrečių sprendimų, bet šiokie tokie įspūdžiai žinoma jau yra.
Ar nėra tas orinis šildymas vs grindinis daugiau "religiniu" pagrindu (kaip Canon vs Nikon)? Dėl šalčio liežuvių kažkaip neteko užtikti besiskundžiančių, kaip tik visi girdėti/skaityti atsiliepimai apie grindinį, kad labai komfortabilus (pojūčių prasme).

Kas link patalpų įkaitimo pašildžius saulutei, tai juk lengvai išsprendžiamas klausimas - pravėdinai kambarį langą atidarius ir vėsiau

Paspaudus speigui - užsikurei židinį ir problema išspręsta.

Mano situacija - turiu ir planuoju turėti šunų, gyvenančių namuose kartu. Taigi, deja, pirmame aukšte teks aukoti medines grindis ir rinktis plyteles ar kažkokią panašią dangą. Antras aukštas nusimato būti "dog-free" zona + džiūva mediena iš savo miško, kurios nuodėmė nepanaudoti. Dėl to galvoju apie radiatorius antrame aukšte (ar vis tik ir po medinėm grindim įmanomas grindinis šildymas? Kiek suprantu, nelabai gera idėja?).
Jei būtų grindinis ir antrame aukšte, tai gal tuomet apie ortakius nuo židinio reiktų pagalvot (speigo atvejams).

O dėl orinio šildymo, skeptiškai nusiteikus esu. Gal visokie prastai sureguliuoti kondicionieriai mūsuose ir nuolat sergantys draugai, sušaldyti darbovietėse, įjungia raudoną lemputę mano sąmonėje Suprantu, kad tai ne tas pats, bet kažkodėl bijau, kad čia daugiau rizikos sulaukti skersvėjukų.

Jei būtu kalbama apie gamintojo pasirinkimą, pvz. Wavin vs Uponor, tada butu galima vertinti kaip "religinį" karą. Bet aš šneku apie skirtingus šildymo metodus.


Ne karto ne teko skaityti vartotojų atsiliepimų apie grindinio šildymo komfortabilumą. Tik atvirkščiai. (Žinoma, aš nekreipiu dėmesio į komentarus tipo: mes labai džiaugiamės, kad pagaliau persikraustėme gyventi į naują namą ir mums viskas labai-labai patinka). Jei žmonės neturėjo progos palyginti, ne nuostabu kad jie priima smulkius nepatogumus kaip nepakeičiamą aplinkybę ir nesiskundžia. Prieš 20 metų ir aš net negalėjau pagalvoti apie tai, kad žiema galima namuose vaikščioti be šlepečių ar gulėti ant grindų.

Va, būtent tai ir yra požiūris, kai susitaikoma su nepatogumais! O gal būtu smagiau, jei šildymo sistema pati sugebėtu palaikyti pastovią temperatūrą ir jums nereikėtu rūpintis tuo, kad atidarinėti langus (ir išleidinėti lauk, brangiai kainojančią šilumą).

P.S. Sieninį, pučianti į sprandą, kondicionierių neverta prilyginti prie normaliai veikiančių sistemų.

Na, namuose oro sildymo nesu isbandziusi, bet darbe sustatyti palei langus aparatai malonumo ir komforto didelio tikrai neteike
Tik ligos per juos. Nemalonu jausti ta putima priejus arciau arba girdeti kad ir negarsu uzima