Grindinis šildymas

jei paprastas vanduo pas jumi geltonas su kvapu ir t.t. - tada geriau nereikia.. bet jei normalus - tai jokiu bedu.. nepamirskyte purvagaudzio.. zinote, sistema gali prireikpti papildyti retkarciais - isgaruoja avarija ar pan - tai visada reikia organizuoti ta.. siaip katylas turi tokia funkcija papildo karstu vadeniu is boilerio.. jei noresyte kazko vavorotno naudoti - spec skystis, vandenis ir t.t. reikes tos funkcjos atsisakyti ir organizuoti isorini papildima, kas tikrai nera malonumas

Musu Panevezio vandenukas,muset, skaidriausias Lietuvoj Tikrai - ir skaidrus ir skanus, bet pokietis (arbatinukuose matosi) Tai ir mastau, ar nenuses visas tas geris ant vamzdeliu sieneliu O gal nieko baisaus, kai tas pats varines ratu?..

ten gi uzdaras ciklas, labai nedaug tu nuosedu bus, karta viskas iskris is viskas.. jei jau labai neramu - nu tai pakaitinkyte ji namuose, backoj kokioj - ir poto supilkite i SS

sveikos statybininkės.
kartojuosi ir čia:), tik dabar radau šią temą

turiu klausimą dėl vandeniu šildomų grindų.
Noriu, kad pasidalintumėte mintimis:)
Su vyru jau baigiam išsiskirt dėl klausimo:
ar reikia automatinio reguliavimo daviklių kiekviename kambaryje?
Vienas teigia, kad reikia, nes jie automatiškai tikrina patalpos temperatūrą ir duoda signalą katilui, kuris padidina/pamažina temperatūra reikiamoje patalpoje. Tipo pašvietė saulė pro langą, kambarys šyla, tai šildymas atsijungia. Bet - grindinis šildymas juk inertiškas??? tai kai atšals, kada vėl prišils??
Kitas teigia, kad užtenka vieno kolektoriaus prie katilo, kuriame yra išėjimai į tarkim 9 šildymo zonas. Jei kurioje nors zonoje per karšta/šalta mechaniškai reguliuojasi vandens padavimas į tą zoną.

pasakykite kas gyvenat su šildomomis grindimis - kaip daryto protingiau?

Sildmu grindu turi buti nuolatine temperatura, del ju inertishkumo nespesyte nieko regulioti dinamishkai nuo saulytes ir t.t.. todel jei vien grindinis pas jumi - tai katylas pagal lauka nustato temp - ir viskas.. konturus subalansuti, jei per karta prisukti, jei per salta atsukti - pakaks vieno kolektoriaus. Bet balansuoti reikia 1 karta - paleidus sistema, nuolat sukioti atsukineti ir tuo labiau automatishkai neverta, srautas per katyla keisis ir jis dirbs neefektyviai.

Kaip jau aiškino kaban, galima išsisukti ir su kolektoriumi. Tik nepamirškite kad šio atveju žodis reguliuojasi visai netinka. Teks savarankiškai matuoti kiekvienos zonos temperatūrą, rankomis sukioti vožtuvus, po pusvalandžio vėl matuotis, po to vėl reguliuoti .... ir taip kol nepataikysite visuose zonose (arba kol nenusibos). Procesas ir taip nepaprastas o jei įvertinti tai kad toks reguliavimas trunka gan ilgai ir per tą laiką gali ir saulė pašviesti ir vėjas pasikeisti ir lauko temperatūra keliais laipsniais pakilti - tiksliai sureguliuoti yra praktiškai neįmanoma.
Kita vertus, tokia sistema yra pritaikyta tam tikrai sąlygų kombinacijai. Faktorių nuo kuriu priklauso šilumos poreikis yra daug. Apart lauko temperatūros, didžiulė įtaką turi vėjo kryptis per greitis, atidarytos/uždarytos orlaidės, kiek susidėvėjo tarpinės ir kiek nesandarumų dėl to atsirado languose bei duryse. Taip pat turi įtakos kiek žmonių yra patalpoje, (vienas žmogus gali "apšildyti" 3-6 m2 kambario ploto). Vertėtu įvertinti kiek šilumos skleidžia apšvietimas, viryklė bei kiti prietaisai?
Šių faktorių kombinacija nuolat keisis, o jūsų šildymo sistema į tai niekaip nereaguos. Gausis kaip tarybiniais laikais - temperatūra skirtinguose patalpose priklausys visai ne nuo jūsų noro.
Ir, be abejo, negalima pamiršti saulės! Esant lauke itin dideliam šalčiui, dažniausia nėra vėjo, o saulė pleškina taip, kad reikia visai išjungti šildymą ir vis tiek kambarį bus per karšta, (per vidutinio dydžio langą nuo saulės į kambarį gali patekti iki 1kW. šilumos). Jei šildymo sistema valdoma tik nuo išorinės temperatūros - jį tuo metu dirbs maksimalių pajėgumu. Per vieną tokią savaitę jus be reikalo sudeginsite viso mėnesio kuro normą.

Kas liečia sistemą su termoreguliatoriais kiekvienoje patalpoje, tai jį dirba truputi kitaip nei jus aprašėte. Katilas dirba pagal savo algoritmą. Jis tik seka kad akumuliaciniame bake vanduo būtu pakankamai šiltas. iš šio bako siurbliukas varinėja vandenį po visą namą. O sumontuoti kambariuose termoreguliatoriai, esant reikalui, truputi praveria atitinkamus vožtuvus ir įleidžia porciją karšto vandens į atitinkamus grindų šildytuvus. Keletą minučių grindys yra šildomos, patalpos temperatūra pradeda kilti ir vožtuvas užsidaro. Po kiek laiko grindys truputi atvėsta ir procedūra pasikartoja. Temperatūros svyravimai yra ant tiek maži kad jus jos tikrai nepastebėsite.

Klausimas:
Kodėl skandinavai beveik nenaudoja termoreguliatorių grindiniam šidymui, beje panaši situacija ir pas vokiečius? Todėl, kad brangūs termoreguliatoriai/davikliai, ar todėl kad jų efektyvumas tokiose sistemose yra nykstamai mažas? Čia klausmas, o ne pamastymas, nes atsakymo kolkas aš nežinau. Beje pats grindis žadu daryti be automatinio valdymo ant kolektoriaus- turiu dar laiko persigalvoti

O jus tikrai žinote kad jie nenaudoja termoreguliatorių? Turite patikimus statistinius duomenys? Ar tai yra tik lietuvių statybininkų pasakojimai, kurie įrenginėja ten namus ir visaip bandė sutaupyti medžiagų sąskaitą? (Čia tik mano pamąstymai, nes patikimos informacijos apie tai neturiu). Galvoju kad tikrai ne lietuviai išrado bei pradėjo gaminti reguliatorius, ir jei iki šiol gamina - vadinasi produktas turi paklausą.

Kas liečia efektyvumą, galiu papasakoti vieną šių metų istoriją. Už lapkričio mėn. 52kv. buto šildymą mano nuomininkai sumokėjo 54 Lt, (nepaisant to kad buvo šaltoka o keletą dienų laikosi itin didelis šaltis). Jie gyveno 4-se. Kiekvienas radiatorius tūri reguliatorių ir kiekvieną iš jų žmonės nustatinėjo taip, kad atitinkamoje zonoje būtu optimali temperatūra. Turint 2 mažamečius vaikus į tai kreipė ypatingą dėmesį.
Nuo kovo 1-os į butą įsikėlė kiti nuomininkai. Prieš tai butas porą savaičių stovėjo tuščias, šildymas buvo visai išjungtas, temperatūra patalpose buvo nukritusi iki 18'C, todėl perduodamas būtą naujiems nuomininkams nustačiau reguliatorius ant maksimumo, (kad būtas greičiau sušiltu). Nauji nuomininkai pamiršo, kad galima prisukti. Įtariu kad jei pasidarydavo per karšta, jie tiesiog atidarydavo langą. Vienu žodžiu, sistema buvo eksploatuojama taip lig reguliatorių nebūtu.
Rezultatas - 340 Lt už kovą, nepaisant artėjančio pavasario. Nenoriu pasakyti, kad daugiau negu 6-kartinis skirtumas susidarė vien tik dėl kitokio reguliavimo budo, tačiau tai rodo kad skirtumas tarp nereguliuotos ir teisingai sureguliuotos sistemos yra milžiniškas. Tad apsimoka investuoti į tai, kad šildymo sistema būtu sureguliuota ko tiksliau.

O jei šnekėti konkrečiau, manau kad visai nebūtina įrenginėti automatinius reguliatorius kiekvienoje zonoje. Galima ieškoti protingo kompromiso. Dar klausymas - o kam įrenginėti visose patalpose būtent grindinį šildymą? Toli gražu ne visuose situacijose jis yra geriausias. (Be to, radiatoriai yra pigesni).

Pagal Upo statistiką, tai skandinavijos šalyse parduodama 3k daugiau automatikos (taip pat ir vakarų europoje) negu rytų europos (joje mes - LT), t.y. pas mus iš 10 į 2-3 objektus - pas juos iš 10 į 7-9
Kas liečia Vokiečių, tai jie išvis kaikuriose sistemose (pvz. vėsinimo) reikalauja jos dvigubos, kad būtų ne tik patalpų termostatai bet ir papildomi davikliai.
Pasiliksiu su kolegų nuomone, kad dėl automatikos nenaudojimo paimti pavyzdžiai ir LT ar PL statytų objektų svečiose šalyse

Ziurint ka jus skaiciuojate kaip skandinavijos salis... Pvz Norvegijoje,tai zildomas grindis gal vienas is simto turi.. Manau Svedijoje situacija kitokia. Nors ten kiek zinau populiaru ne vanduo ,o siltas oras vamzdziuose..

gal kas galit pasisakyti savo nuomone del Henco vamzdzius?

Geri storasieniai vamzdžiai, ką daugiau apie juso galima pasakyti ?
Pagal Upo komentarus, netinkami grindiniam šildymui kai ruošiamasi juos rišti prie vielos tinklo. Bet aš nuo šito komentaro susilaikyčiau, nes nemanau, kad tai tiesa.