Laidotuvių rūpesčiai

norėčiau pasikonsultuoti "metinių" tema.
nelabai žinau papročių.
artėja Mamytės metinės.

gal gali kas nors pasidalinti patirtimi ką reikia atlikti?

1. Užsakyti mišias.
2. Pašventinti paminklą.
3. Pietūs..

gal dar kažkas aktualu?
gal žinote kiek maždaug kainuoja paminklo pašventinimas?

Norečiau paprašyti pagalbos. Mano tėtis labai serga, matau, kad liko jau nedaug... Nugalėjus visas emocijas, bandau organizuoti būsimų laidotuvių planą, nežinau, kaip reikėtų elgtis. Gal galėtų atsakyti tos, kurios turi panašios patirties. Mano tėvelis gyvena rajone, o mes - Kaune. Norėčiau laidoti Karmėlavos kapinėse, ten jau yra palaidoti ir mamytės tėvai. Bet į tą patį kapą laidoti negalima. Kaip reikėtų gauti žemės lopinėlį žmogui, gyvenančiam kitame rajone. Ar tai įmanoma tik tada, kai jau žmogus palieka šį pasaulį, t.y. turint mirties liudijimą, ar galima ir kiek anksčiau. Ir kur reikėtų kreiptis - pas kokį kapinių direktorių (jei toks yra), į savivaldybę ar dar kur nors? Būsiu labai dėkinga visoms už atsakymus.

Aš savo mamą ir tėtį laidojau Karmėlavos kapinėse. Reikia kreiptis į kapinių vedėją, jis randasi administraciniame pastate kapinėse. Dėl vietos reikia kreiptis turint mirties liudijimą.
O šiaip labai patogu yra laidojimo firmos. Nesakysiu į kurias aš kreipiausi, kad reklamos nebūtų. Bet pirmą kart kai teko laidotuvių reikalais užsiimti, pasimetus buvau. Teko, be abejo, prieš tai dalyvauti laidotuvėse. Bet artimą žmogų laidojau pirmą kartą. Nežinojau kaip ką daryt reik... Tai ten nuėjus viską išaiškino, viska susakė... Žodžiu, nereikėjo blaškytis, buvo ramu kad viskas bus laiku ir taip kaip reik.

Sveika,

Už mane irgi viską padarė laidojimo firma, aš nedariau nieko, tik pasirašiau paruoštus popierius, kad būsiu atsakinga už kapo priežiūrą...juk esam jauni žmonės be tokios patirties ir negalim žinoti visų laidojimo smulkmenų- kapai, duobkasiai, transportas, kunigas, tvorelė, kryžius. Jeigu žmogus miršta kitame mieste negu planuojama šarvoti, yra firmos, kurios atlieka ir pervežimą. Didmiesčiuose platus laidojimo reikmenų pasirinkimas (karstas, rūbai), o mažuose miesteliuose- labai prastas...nėra ką išsirinkti...
Visi dokumentai yra tvarkomi tik turit mirties liudijimą.

Mums irgi beveik viska padejo sutvarkyti laidojimo paslaugas teikianti firma. Mums liko pasirupinti del laidojimo vietos ir kunigu, Laidojom Karmelavos kapinese, kreipemes i administracija, rasem prasyma, nors is anksto skambinau ir uzsakiau pries diena. kita diena nuvaziavus pasirasem, susimokejom ir viskas. Manau gerai kai yra kas pagelbeja tokia diena, nes vienam butu labai sunku

Šįryt/šiąnakt mirė žmonos močiutė. Iškvietėm greitąją, atvažiavo labai greitai (pamelavau, kad yra be sąmonės). Konstatavo mirtį, išrašė popierėlį. Patys paskambino policijai, kriminalistai atvyko po geros valandos. Užsirašė vardus ir viskas. Po to pasiskambinėjau, ir nutarėm pasinaudot Laidotuvių namais Olandų gatvėje. Kūno atvažiavo gan greitai (patalpins šaldytuve), pasiėmė. Iš poliklinikos pažymą pasiiminėsim tik ryt, bet kūną paėmė be problemų, tik nešarvoja, kol nėra pažymos... Iš karto jiems pasakėme, kad biudžetas labai ribotas, tai sutarėm ir karstą iš pigesnių, ir kryžius pigus, viskas susieina į 4000 LTL. Tad apie Olandų g Laidojimo namus, kol kas tik gera nuomonė. Tiesa, salė užsakyta tik parai.

As niekada nesusitaikysiu su MAMOS mirtimi. Net praejus 1 men. ranka kyla kaip visuomet skambinti MAMAI, net uzmirstu, kad Jos jau nebera. Bet noriu pasidalinti savo patirtimi ne apie tai. Mano MAMA buvo neeiline asmenybe ir Jos paskutine valia buvo ypac netradicine Lietuvoje. As iki paskutines minutes nieko nesiruosiau, nes net nesant vilties tikejau, kad pasveiks, nors tai buvo umi ir sunki liga. Bet kai jau supratau kelias valandas iki ... Tai pasiemiau "Kauno diena" ir perziurejau laidojimo firmu skelbimus. O ryte jau ,deje, teko skambinti ir ieskoti firmos, tai prisiklausiau ir nemandagiu atsiliepimu telefonu, nors raso visos, kad dirba visa para, o as skambinau apie 9 val. ryte. Kaune pasirinkau Laidojimo-kremavimo biura (pries "Mola", Barsausko gatveje). Tik sio biuro deka galejau igyvendinti paskutine savo MAMOS valia, jie atliko net neimanomus dalykus. Ir , beje, bendravimas tokioje situacijoe buvo puikus, palaikantis ir kainos nesikandziojo. Atrodo, kad i paskutine kelione palydejo ypac artimi gimines. As labai dekinga siai firmai, nes kitaip nebuciau galejusi ivykdyti savo MAMOS valios. Daugiau kaip 30 zmoniu, atejusiu atsiveikinti pasake, kad jie patys noretu tokiu laidotuviu, tai, manau didesnio ivertinimo nebereikia. Bet skausmas lieka...

Labai tave suprantu kaip yra sunku mano mama jau mirus du metai bet ir dabar negaliu su tuo susitaikyti vos tik ja prisimenu iskart asaros bega, kapu ir dabar ramiai negaliu aplankyt, o taip pat dar labai sunku nes mama mire ta pacia diena kaip mano gimtadienis.
stiprybes tau.

Man teko palaidoti tėtį prieš savaitę Tai dabar jau galiu pasidalinti patirtim. Buvo kviesta i namus greitoji, atvaziave konstatavo mirti, iskviete policija. Policininkai iskviete laidojimo biuro darbuotojus,nes reikejo vezti skrodima daryti. Tai mes naujos firmos neieskojom, uzsakem viska ten ("Praradimas"). Kainos gal ir ne maziausios, bet neturiu priekaistu- viskas atlikta gerai ir laiku. Labai tvarkingos salės ir paslaugus darbuotojai.
Tik su gelem tai patariu ZIURETI ATIDZIAI:
1. Pirkau vainika, tik prie karsto pamaciau, kad geles pradeje ruduoti ir apdazytos baltai kad i akis nekristu
2. Savaite po laidotuviu nuo kapo nurinktos visos grazesnes geles
Veiksmas vyko Kaune

Palaidojom anytą, amžiną jai atilsį...
Moteris buvo garbaus amžiaus, 84-rių metų. Jos amžiaus giminių mažai telikę, su jaunesniąja karta beveik nebendravom. Sūnus vienturtis, todėl visi rūpesčiai gulė ant mūsų šeimos pečių. Mums tai buvo pirma tokio pobūdžio patirtis.

Taigi. Anyta mirė naktį Kauno apskrities ligoninėj (buvusi III). Mums pranešė iš karto, liepė atvykti po 8 valandos, nes tik tuomet galės išduoti pažymą apie mirtį ir leidimą laidoti (visų tų dokumentų aš nemačiau, todėl negaliu detalizuoti).

Gydytoja pasiteiravo, ar turime, kas paima velionę. Aš pasakiau, kad šarvosime "Rimties" salėse, Vaidoto g., ten pat, Panemunės kapinėse ir laidosime. Aš gydytojos kažko paklausiau, ji susivokė, kad šiais klausimais esame žiopli, ir pasiskubino įpiršti mums "savo" firmą. Taip sakant, mus "išdūrė". Todėl akcentuoju:
mirus artimajam pirmiausia reikia skambintis į firmą, kuriai ketinate patikėti savo skaudžius rūpesčius.

Taip mes atsidūrėme laidojimo namuose REKVILTĖ. Ten organizatorė (nežinau, kaip kitaip pavadinti) mus išsamiai pakonsultavo, kokius veiksmus būtina atlikti ir kokius popierius sutvarkyti. Firma gali sutvarkyti viską, bet už viską reikia mokėti (Mirties liudijimo išėmimas 80 Lt, pašalpos ir pensijos paėmimas, rodos, taip pat 80 Lt). MB nutarė pats tuo pasirūpinti, užuot sėdėjęs namie ir nervinęsis, pats sulakstė į Rotušę Mirties liudijimo, paskui į pensijų poskyrį pašalpų.
Su Mirties liudijimu važiavo į Panemunės kapinių kontorą dėl duobės. Ten gavo leidimą kasti duobę. Tai kainavo, berods, 470 Lt. Kapinių priežiūros kontora yra savivaldybės įmonė, turi samdomus darbininkus, jokių "savų" duobkasių neįsileidžia. Beje, MB duobkasiams davė 100 Lt "arbatpinigių", todėl duobė buvo stebėtinai maža, karsto dydžio + po kokius 10 cm iš šonų, ir papuošta paparčio lapais ir laukų gėlytėm.

Čia mūsų "savarankiški" veiksmai ir baigėsi. Visa kita atliko firma.
Nežiūrint to, jog nuolat jaučiausi "išdurta" esu patenkinta, kad firmos organizatorė nieko nepiršo primygtinai. Ypač dėkinga, kad atkalbėjo nuo mano nužiūrėto ąžuolinio karsto. Jos argumentas: smėlingoje žemėje, kokia yra Panemunės kapinėse, ąžuolas ir po 30 metų gali išlikti nesupuvęs.
Organizatorė vardijo, ko reikia šarvojimui, pamažu rinkomės, niekas neskubino "greičiau, greičiau..."

Kai viskas buvo sutarta, turėjome kokias 3-4 val. "laisvo" laiko. MB lakstė, kaip minėjau, dėl popierių, aš susipirkau kuklias vaišes gedėtojams, apskambinau žmones, kuriuos aš ir MB norėjo informuoti apie anytos mirtį.

Apie 15 val. velionė buvo pašarvota salėje, kuri ribojasi su Šančių parapijos Bažnyčios šventoriumi. Salė nedidelė, kukli, bet ganėtinai originali. Velionė buvo pašarvota gražiai. Nelabai patiko vainikas nuo sūnaus, t.y., mūsų šeimos, galėjo būti ne toks kuklus. Organizatorė viską aprodė, supasakojo, perspėjo, kad nueitume į Bažnyčią dėl mišių ir kunigo palydos į kapines. Už mišias ir kunigo vykimą į kapines paaukojau 150 Lt. Žinau, kad aukoja 300 Lt ir daugiau, bet mes tokių galimybių neturime.

Gavome raktus nuo salės, poilsio kambariuko. Į klausimą, kiek galime čia būti, buvo atsakyta: "Kiek norite, nors ir per naktį".

Nepatogumas - labai ankštas poilsio kambarys. Jei kas naudosis šios firmos paslaugomis, patarčiau pasirūpinti vienkartiniais indais, sumuštinius susitepti namuose, atsivežti staltiesėlę, gal net ir virdulį, nes tai veikė, tai ne... Juk nesinori erzintis dėl bereikšmių dalykų.
Tualetas yra, kriauklė ir karštas vanduo yra (boileriukas).

Kunigas atėjo kokias 15 min. prieš išnešant karstą, atkalbėjo maldas. Dalyvavo organizatorė, kuri pasakydavo: "Dabar darom tą ir tą..." Jokios painiavos, jokio blaškymosi...

Kapinėse taip pat viskas vyko sklandžiai, net duobkasiai "negadino vaizdo".

Giedotojų nesamdėm, nes tokia buvo velionės valia.

Gedulingi pietūs buvo užsakyti (tą taip pat pasiūlė firma) "Panemunės restoranėly", "kompleksas" vienam žmogui 22 Lt. (silkė, šalta mėsa, balta mišrainė, karbonadas, kava, gėrimas, sausainiai, be alkoholio.) Man nebuvo skanu, bet čia gal jau greičiau mano emocinė būsena.

Visoje šioje situacijoje neskaičiavom "kapeikų", todėl atsiskaityti važiavom su šiokiu tokiu nerimu. Firma pateikė stebėtinai normalią sąskaitą.

Pastaba: Kiekviena firma nusistato savus įkainius, todėl kitur gali būti gerokai brangiau.

Reiškiame padėką "REKVILTEI".

Taip, to visur reikalaujama, nes Bažnyčia viską tiksliai surašo savo knygose. Bažnyčios registrų dėka galima "atkasti" gilias geneologines šaknis.

Jau minėjau, kad kiekviena savivaldybė turi įsteigtas kapinių priežiūros tarnybas, kurios griežtai laikosi įstatymų. Kokie tie įstatymai, negaliu komentuoti, bet gi negali kasti duobę, kur patiks. Net apleistų senų kapinių registruose yra surašyta, kur kas palaidota.

Pavyzdžiui, mūsų atveju buvo įrašas, kad kapavietę prižiūri kitas asmuo. Turėjome gauti to asmens sutikimą. Mes jį gavome. Jei nebūtume gavę, būtume turėję didelį rūpestį išsipirkti kapavietę nežinia kur.

Negražu svetimus litus skaičiuot, bet man tai didoka suma gavos Klopedijos šeimai... man iš viso - sunkiai suvokiama, kad tokiam dalykui, kaip mirtis, tiek pinigų išeina..
Palaidojau Dukrą... ne tas galvoj, aišku buvo... bet neparašysiu tiklsios sumos. Tiesą sakant, patys už nieką ir nemokėjom.. Karstelį parvežė seneliai, parsivežėm patys..
Reiktų dabar rūpintis panašioj situacijoj - tikrai nesigaudyčiau kas-kur.

Nežinau, čia daug ar mažai, nėra su kuo palygint. Aš manau, kad šiuo metu Kaune nėra didelė sąskaita. Tikėjomės didesnės.

Kažkodėl manoma, kad laidotuvių organizavimą ir išlaidas aptarinėti nekorektiška, kad tai reklama laidojimo firmoms. Bet vestuvių, gimtadienių, atostogų planavimo temų mirga-marga su tiksliom sumom, pavardėm, adresais ir t.t. Tik šventes planuoti smagu, o laidoti artimą žmogų skausminga, todėl daugelis ir nenori viešinti, aptarinėti ir apskritai prisiminti, kad neiššauktų dar vienos skausmo bangos.