Arletei atsakyti, deja, negaliu, tačiau pasipiktinau, kad kapinėse buvo atliekama ir viena partizanų daina
Kadangi mano vyras mirė 2 d. anksčiau nei A. M. Brazauskas, tad apie savo patirtį. Mes buvom su vyru viską aptarę, nes jis aiškiai žinojo, kad neilgai liko
. Prieš mėnesį pasirinko drabužius, išsakė pageidavimus. Ir gerai, nes dėl ligos vėliau ėmė temti sąmonė. Aš internete susiradau ir susirašiau visą tvarką, ką reikia daryti. Viską organizavau viena. Didžiausia problema, kad mirė namie Joninių rytą, o Šeškinės poliklinika nedirbo dar ir 25 d., tačiau budinčiai daktarytei Kauno g. payyko dokumentais įrodyti, kad tikrai mirė dėl sunkios ir ilgos ligos... Žinojau, kad šarvosiu Olandų g., tai pasiskambinau, jie gana greit atvažiavo. Nežinau, kodėl kitiems liko nuoskaudos dėl Olandų g., nes viską atliko profesionaliai, parduotuvėje p. Danutė nieko nepiršo brangiausio, kaip tik pasiūlė, kur galima apsieiti pigiau, dėl kai ko patarė. Salėje šarvojom 7-je, ji gana jauki, administratorė elgėsi taktiškai, na ir apskritai visas personalas paliko gerą įspūdį, visiems patardavo, paorganizuodavo. Laidojom Karveliškių kapinėse, parengtame kape (tai mano sprendimas, kad atgultų netoli žuvusio sūnaus).
Gedulingi pietūs buvo
Forto dvare, grįžtant iš kapinių pakeliui. Žmogui 25 Lt., viskas buvo skanu, ypač gira, užsakėm papildomai. Pirkome ir 1 butelį degtinės, nors leido atsinešti savo. Kadangi mano Žmogų daugelis gerbė ir vertino ir už darbus, ir už gerą būdą, paramą ir pagalbą, tai prisiminė ir tie, kurie kalbėjo kapinėse, ir dar keletas kitų. Buvo labai maloni ir šilta atmosfera, - ir mums patiems buvo truputėlį lengviau.