Patarimai jaunamartėms

korteles labai reikalingos, patys galesite reguliuoti kur kas sedes, (pvz. anyta pasodinti kuo toliau ) sveciams nereikes susesti bet kaip, jaunesnius pasodinsite prie jaunesniu, arba atvirksciai, cia jau nuo jusu priklauso

o tai kur tos korteles pas tave buvo padetos, kad muzikantas jas mate. As kazkaip maniau, kad susirandi savo vieta atsisedi ir tiek. Ir kokios jos tada dydzio??

Kadangi neseniai dalyvavau vestuvėse, galiu duoti keletą patarimų jaunamartėms. Pirma - gerai apgalvokite kokių tradicijų (lietuviškų ar ne, nesvarbu) norite ir išreiškite savo pageidavimus piršliams (liudininkams), o jie, atsižvelgdami į jūsų pageidavimus, sukurs scenarijų. Antra - jeigu bus perduodamas šeimos židinys, verta suorganizuoti piršlių ir tėvų susitikimą, kad būtų aptartas jo perdavimas. Trečia - jei bus išlydėtuvės, suorganizuokite pulko susitikimą, kad aptartumėte įvairias svarbias smulkmenas (gėlių įteikimas, gėlyčių segimas ir pan.), nes kitaip gali gautis balaganas. Ketvirta - paskirkite žmogų, kuris vestuvių metu, derins reikalus su virtuvės darbuotojais (aprašomu atveju, karštą patiekalą pradėjo nešioti, kai svočia sakė kalbą, o piršlys rūpinosi fotografo maitinimu). Penkta - iš anksto susiraskite vietą kur fotografuositės ir prieš vestuves įsitikinkite ar ten nepradėti remonto darbai, nes fotografas ne visuomet žino geras vietas. Šešta - nesamdykite muzikanto, kol nematėte kaip jis dirba (bent filmuoto įrašo) ir neišgirdote keleto atsiliepimų, kitaip visa vestuvė gali būti sugadinta. Ta pati taisyklė galioja ir fotografui bei videooperatoriui. Septinta - tikrai pasiteisina aprangos, šukuosenų ir makiažo suderinimas bei gėlių užsakymas vienoje vietoje. Mes net tortus užsakėme vienoje vietoje (buvome iš to paties miesto).

kadangi ne karta teko naudotis supermamu patarimais, nusprendziau ir pati pasidalinti sava patirtimi. Mano palinkejimas visoms nuotakoms- bukit originalios. Pradedant vestuviniais pakvietimais, vestuviniais rubais baigiant dovanelemis sveciams. Labai gerai jei iseina susigalvoti bendra vestuviu tema, kur galetu atsikartoti tos pacios spalvos ar tie patys motyvai. Tarkim musu vestuves vyko privaciame aerodrome, todel kaip ir naturaliai tema isejo susijusi su veju. Brolis pagamino kruva baltu graziu vejo maluneliu, kuriu prismaigstem po visa teritorija. Tie maluneliai netiketai gavosi graziu suvenyru sveciams, kuriuos jie mielai isgraibste isvaziuodami. Suknele issirinkau zydra, nors visu akys issprogdavo kai pasakydavau- kaip cia tokia .. ne balta? Uz tai siandien visi puikiai atsimintu, kokia buvo ta suknele. Net puokste ir ta galima pasidaryti ar uzsisakyti idomesne. Kad ir is dekoratyviniu kopustu su rozemis. Labai grazu, kai visu atributu spalvos dera tarpusavy. Tiek pakvietimai, tiek korteles su vardais, tiek baznycios papuosimai ir t.t. Pakvietimus galima nusipirkti, o galima nesunkiai ir pacioms pasigaminti. Tik reikia truputi fantazijos ir maloniai nustebinsite svecius. Tarkim musu vestuvese pakvietimai buvo siuti, i ju vokelius dejau vyro pirslybu ziedlapius. Viena net sau pasilikau Salei papuosti lankstem su draugem malunelius tu paciu spalvu kaip ir vestuviniai rubai. Viskas gavosi labai vientisa ir subtilu. Ir daryti visa tai buvo tikrai malonu- juk tokiomis smulkmenomis irgi kuriama svente. Aisku, kam kas yra svarbu

o mano patarimas butu toks, darykit viska taip kaip jus norite ar svajojote, nekreipkit demesio i kitu kalbas, bukit linksmos, nes ta dien labai greit praeina. na labai svarbu fotografas, filmuotojas, jei neturite pakankmai pinigu skirti fotografui , tai geriau nenuomuokite limuzino, o dadekite tuos pinigus fotografui, nes nuotraukos liks visam gyvenimui, o pasivazineti galite ir su savom masinom. nepagailekite pinigu bandomajai sukuosenai. lyg ir visi patarimai.

Reikia pasiskusti...

Iki vestuviu liko kelios dienos, o abieju tevai gadina nervus: vieni uzsispyre isvis neiti i vestuves, nes mes nepakvieteme kazkokiu zmoniu, kuriuos, ju nuomone, turejome pakviesti (kur tie zmones gyvena ir patys tevai nezino), kiti tevai puses gimines pagalba bando mus priverstinai leisti jiems suorganizuoti musu isleidima is kazkur...

Esme tame, kad jau kelis metus gyvename kartu, visiskai nepriklausomai nuo tevu, mums jau nebe 20 ir net ne 25. Man - antroji santuoka. Vestuves - netradicines. Liudininkai - nekalbantys. Scenarijus, balius, islaidos, etc. - musu reikalas. Ir dabar priverstinai esame spaudziami, kad reikia isleidimo... Is kur isleisti? - is mano tevu namu, kuriuose negyvenu jau kelerius metus? Vakar pareiske, kad isleis is musu namu, o cia jau isvis nesamone, tai mes paaiskinome, kad musu namie nebus - apsiramino

Maniskio mama iki pykciu aiskina, kad butinai reikia ziedus pasventinti, nes kitaip gyvenimas nesusiklostys Visiskas briedas! - nei as, nei maniskis i baznycia nevaikstome ir baznytinemis santuokomis netikime. Ir rezultatas toks, kad jaunikio tevai vestuvese isvis nedalyvaus, nes 1. dauguma sveciu - is mano puses (maniskio gimines su mumis visiskai nebendrauja, todel naturaliai kvieteme tuos, kuriems mes svarbus ir atvirksciai); 2. Nepakvieteme kazkokiu zmoniu, kuriu maniskis nuo vaikystes nemates, o tevai, paklausti, kur tie zmones gyvena, patys susimete ir nezinojo, ka pasakyti - nezino. Bet mes vis tiek nedekingi ir nesupratingi, etc., kad nepakvieteme tu mistiniu asmenu. 3. Atsisakome palaiminti ziedus pas ju pazistama vienuoli. 4. Jo mamos zodziais, sios vestuves - nuotakos reabilitacija pries jos gimines del nepavykusios pirmosios santuokos. O po tokiu zodziu, maniskis pareiske, kad su tokiu poziuriu tevu matyti savo vestuvese nenori...

Zodziu, kaip isgyventi likusias dienas - nezinau. Patarkit, kaip nenulipti nuo proto, nes jau atrodau kaip vaiduoklis po tokiu nervu kiekiu...

Na jo cia tai baisu didele uzuojuojauta ir mes truputi patyrem ka ir tu su tais sveciais na zinoma ne tiek, bet ir teko su tevais pasikincyti. Man sita mintis labai nepatinka kaip tevai kisasi i vestuviu reikalus ir kviecia ta ka jie nori, o ne tai ar mes norim tuos zmones matyti savo vestuvese ar ne. Tai jiems ir pasakem cia jusu vestuves ar musu ka mes norim ta ir kvieciam. Bet kaip ir tevai vistieks savo daro sunku su jais.
Na o tau linkiu stiprybes ir manau kad is kesi visa sita kosmara aisku sunku kaip taip tevai elgiasi ir dar juolab kad atskirai gyvenat ir antra santuoka jau turetu but kitosk poziuris ir visai kitaip antra santuoka nei pirma.
Didele sekmes

Stiprybės tau. Gerai, kad bent su vyru nuomonės dėl vestuvių scenarijaus sutampa ir, kad jis tave palaiko ir užstoja. Anksčiau ar vėliau tėvai nurims. Kaip aš sakau, paburbės ir nustos. Mums ir gi panašiai buvo: anyta pyko, kodėl nekvietėm vyro krikšto tėvų (jis jų nuo vaikystės nematęs, visiškai nebendrauja), būtų tipo gerą dovaną padovanoję. ligi šiol vis primena, kad negerai, jog rūtų vainikėlio nesisegiau, nors su vyru prieš vestuves kartu gyvenom...Ir panašiai.
Laikykitės su vyru išvien ir viskas bus gerai.

Liko 4 dienos ir viskas bus baigta... Laukiu nesulaukiu
Papildyta:


Isties gerai, kad vyras nebe piemuo ir seniai su tevais negyvenantis, nes kitaip turbut isvis vestuviu nebutu Ir kas toms anytoms pasidare? - o dar sako, kad uosvienes yra blogai... Anytos - kur kas didesne problema

Parasysiu patarima, kuri patys nunese pareiskimus i civilines metrikacijos skyriu gavome is ten dirbancios moters: tevu nuomone reikia gerbti ir ISKLAUSYTI, bet daryti turite taip, kaip JUMS ABIEMS ATRODO TINKAMA. Besiruosiant vestuvems ji labai daznai prisimindavome Auksinis

Auksinė taisyklė ne tik jaunamartėms

Jo jo! Ir man patiko Sunku suvokt, kai tevai noredami geriau, sugeba viska sugadint Atsiribot nuo ju yra praktiskai neimanoma