As padedu pirslienei viska, mes taip susitarem.
O del aiskinimu, ju buvo daug
Kas keiscausia tevai ne perdaugiausiai aiskino, tik mama labai kovojo uz alu, t.y. kad vestuves be alaus ne vestuves, bet as abejoju ar zmones gerdami kitokius alkoholinius gerimus dar gers alu?! na nesvarbu, uzsakem, tegul... ir dar mama niekaip nesupranta, kad isejus is baznycios galima mesti ant jaunuju roziu ziedlapius, ji isitikinusi, kad galima mesti tik ryzius su centais, o ziedlapiai po kojom tipo metami

Sakau-nebus taip-o ji supykusi-gerai, as stovesiu toleliau ir stebesiu kokia nesamone gausis
O siaip aiskinimu buvo ir is MB bolio zmonos, kai suzinojo, kad nesegesiu rutu vainikelio taip ispute akis ir pasake: kodel?!!!

zinoma, as tik nusijuokiau. Po to vieni draugai taip isijaute i artimuju vaidmeni, kad pradejo aiskinti, kad kvietimu niekam iteikineti nereikia, kam jie

kur man pakvietimai neatskiriama vestuviu dalis, po to stebejosi kodel as padovanotu puoksciu, geliu nedesiu sventimo salej, nors as kantriai aiskinau, kad man svarbi harmonija, suderinamumas ir kad man svarbios tos geles, bet jos neskirtos tai vietai...jie isizeide

dar aiskino del scenarijaus, kad tipo kam jis reikalingas, kam reikalingi ten tie zodziai prie stalo banalus, tipo viska sako muzikantai

vienu zodziu, atsibodo!!! turiu dvi seseris, kurios tikrai protingai pataria ir nebando irodineti savo tiesos, o draugai (na bukime ziaurus, bet teisingi) kurie nelabai turi tiese taip aiskinti, aiskino taip, kad as jauciausi tikrai nepatogiai. Paprasciausiai kazkaip kartais norisi pasidalinti su kitais tuo dziaugsmingu vestuviu planavimu ir pan. bet kai tie kiti pradeda ne patarti, bet taip ziauriai kistis, teisiog pasimeti... nei pasakyti-nesikisk, ne tavo cia vestuves, nei tyleti ir linkseti galva

man asmeniskai pikta, kai taip aiskina.

Gerai, kad su MB musu nuomones vieningos, o tai butu is viso grazu