maniskiui jo mama yra autoritetas jo seimoj,teva savo visi "nuspyre "i sona,jo mama visada ir visur kisasi.Cia kazkur skaiciau ingere zodzius,kad zmona turi suprasti ta rysi,taip as bandziau tai suprasti,ir bandziau prisileisti ja prie saves kaip sakant susidraugauti,bet labai gailetis pradejau,nes ji leisdavo sau mus kontroliuoti,truko tik to,kad dar ji ir uz mane seimynines pareigas atliktu.As manau,kad tos mamos turi pacios kazkaip suprasti,kad jau vaikai suauge ir turi patys savo reikalus susitvarkyt,moketi atkreipti demesi ir i tai,kad jos vaikas yra laimingas
QUOTE(marytexxx @ 2007 11 03, 14:30)
VISOS MANO ŠEIMOS PROBLEMOS APTARIAMOS NE MANO ŠEIMOJE,O UOŠVIŲ.
O kokiu būdu tai vyksta?


QUOTE(marytexxx @ 2007 11 04, 19:03)
dieve,aš nenoriu nutraukti šito ryšio su mama,aš dėl ko čia visą kalbą užvėdžiau,aš nenoriu pyktis nei su vyru,nei su juo mama.bet nežinau kaip man toliau elgtis,skirtis nenoriu,toliau gyventi taip nenoriu,o su juo mama tenka matytis ir bendrauti kasdien.
Kartu gyvenat su uošviais? Jei taip, tai reikia pasiieškoti atskiro būsto, nereiks kasdien matytis ir aptarinėti kasdieninių smulkmenų, kurios vyksta jūsų šeimoje.
Mes irgi kartu gyvenam, dabar dar leliukas, bet uosviene visai nesikisa. Cia jau nuo zmogaus priklauso. Jei nesupranta - tai sakyk nesakes, bet suaugus motera nepasikeis
O vyrui laikas is po mamos spadnycios islyst

Man taip buvo su buvusiu draugu. Jo mama jam buvo viskas
jis gyveno be tevo,su pateviu ir mama.ir broli turejo. Ne kakzoks moksliukas,normalus vaikinukas,bet mama jam viskas. buvom kartu apie 3 metus.kentejau,del to ir issiskyrem
visur mama,mama. isvaziuojam kurnors tuoj skmabina,klausia kada grys,arba pasako kad blogai jauciasi,jis iskart lekia namo,priperka jai visokiu skanestu,ir ji iskart atsigauna
man dabar juokas ima
buvom uzsieni isvaziave,tai ji kasdien skambindavo,o mes pykdavomes del sito. Ji visur persiakiodavo.net ir ten i uzsieni sugebejo atsibelsti. ojej...












QUOTE(BRAŠKĖ68 @ 2008 12 05, 21:23)


ir man taip atrodo

geriau pakeist tikėjimą nei melstis anytai...
