gyvenu su vyru 13 metų,gyvenam normaliai,abudu dirbam,turim du vaikus.bet.musų gyvenimas vertinamas,analizuojamas visos vyro giminės.jaučiu.kad neatlaikysiu,nors nesu silpna.
Aisku, man dar per anksti tokius gyvenimiskus patarimus zarstyti - mes tik metai, kaip susituoke, o kartu - 4 metai. Kaip suprasti: dievas? Ar tai perdeta, ar sveiko proto ribose? Maniskiui jo mama - viskas, bet man tai kol kas netrukdo. Tetrokstu, kad mano vaikai paveldetu toki tarpusavio rysi su manimi. Kad mama vyrui labai svarbi, supratau nuo musu pazinties pradzios ir niekada nesistengiau tam trukdyti. Nejucia, palaipsniui pavyko isilieti i ta seima ir tapti jos dalimi. Juk mamoms svarbiausia, kad ju vaikams butu gerai. Vien uz tai gerbiu ir myliu vyro mama, kad ji VISADA gerbe mane ir savo sunaus pasirinkima, niekada nekirsino musu tarpusavy ar uz akiu vyrui pamokslu neskaite. Musu vestuviu diena, paskiau, kad jei Dievulis mus i pora suvede, reiskia taip ir turejo buti (mat buvo geru tetulyciu, mano anytos "draugiu", kurios stengesi ja pries mane nuteikineti - atseit, va, gavai i marcias zemaite, dabar tai pamatysi, ko nemaciusi). Su vyro mama gerai sutariu jai nepataikaudama, o tiesiog naturaliai. Matau, kad ji nori mums abiems tik gero. Siemet savo mamai ir anytai net padovanojau kelione i Paryziu.
Uz tai as galvoju, kad jusu situacijoje ne tame beda, kad vyrui jo mama - dievas, o tai, kokia ta mama (jusu anyta) yra kaip zmogus. Jei ji - piktybine, ta anekdotine bjaurioji anyta, tada aisku, pries veja nepapusi... Ir taikstytis bei kenteti turbut beprasmiska, ypac jei vyras aklas ir neatskiria pelu nuo gudu. Turetu arba jus palaikyti, arba pasiekti to, kad i jusu seimos santykius NIEKAS is pasales nesikistu.
Uz tai as galvoju, kad jusu situacijoje ne tame beda, kad vyrui jo mama - dievas, o tai, kokia ta mama (jusu anyta) yra kaip zmogus. Jei ji - piktybine, ta anekdotine bjaurioji anyta, tada aisku, pries veja nepapusi... Ir taikstytis bei kenteti turbut beprasmiska, ypac jei vyras aklas ir neatskiria pelu nuo gudu. Turetu arba jus palaikyti, arba pasiekti to, kad i jusu seimos santykius NIEKAS is pasales nesikistu.
QUOTE(marytexxx @ 2007 10 21, 12:12)
gyvenu su vyru 13 metų,gyvenam normaliai,abudu dirbam,turim du vaikus.bet.musų gyvenimas vertinamas,analizuojamas visos vyro giminės.jaučiu.kad neatlaikysiu,nors nesu silpna.
Tai ko čia dar kažkas turi kištis po šitiek metų ,kažkaip sunku suprasti
mes su vyru jau 5metai kaip gyvenam kartu o deja uosvis dar ir db kisasi 
vis nesusitaiko kad atemiau suneli is jo 
vis nesusitaiko kad atemiau suneli is jo
QUOTE(marytexxx @ 2007 10 21, 12:12)
gyvenu su vyru 13 metų,gyvenam normaliai,abudu dirbam,turim du vaikus.bet.musų gyvenimas vertinamas,analizuojamas visos vyro giminės.jaučiu.kad neatlaikysiu,nors nesu silpna.
nematau to, kas nurodyta temos pavadinime
tai, kad vertinama ir analizuojama - neuždrausi. problema yra, jei kišasi į gyvenimą arba vyras gyvena pagal jų patarimus. bet tavo poste apie tai neužsiminta
QUOTE(Paulita @ 2007 10 21, 17:25)
Aisku, man dar per anksti tokius gyvenimiskus patarimus zarstyti - mes tik metai, kaip susituoke, o kartu - 4 metai. Kaip suprasti: dievas? Ar tai perdeta, ar sveiko proto ribose? Maniskiui jo mama - viskas, bet man tai kol kas netrukdo. Tetrokstu, kad mano vaikai paveldetu toki tarpusavio rysi su manimi. Kad mama vyrui labai svarbi, supratau nuo musu pazinties pradzios ir niekada nesistengiau tam trukdyti. Nejucia, palaipsniui pavyko isilieti i ta seima ir tapti jos dalimi. Juk mamoms svarbiausia, kad ju vaikams butu gerai. Vien uz tai gerbiu ir myliu vyro mama, kad ji VISADA gerbe mane ir savo sunaus pasirinkima, niekada nekirsino musu tarpusavy ar uz akiu vyrui pamokslu neskaite. Musu vestuviu diena, paskiau, kad jei Dievulis mus i pora suvede, reiskia taip ir turejo buti (mat buvo geru tetulyciu, mano anytos "draugiu", kurios stengesi ja pries mane nuteikineti - atseit, va, gavai i marcias zemaite, dabar tai pamatysi, ko nemaciusi). Su vyro mama gerai sutariu jai nepataikaudama, o tiesiog naturaliai. Matau, kad ji nori mums abiems tik gero. Siemet savo mamai ir anytai net padovanojau kelione i Paryziu.
Uz tai as galvoju, kad jusu situacijoje ne tame beda, kad vyrui jo mama - dievas, o tai, kokia ta mama (jusu anyta) yra kaip zmogus. Jei ji - piktybine, ta anekdotine bjaurioji anyta, tada aisku, pries veja nepapusi... Ir taikstytis bei kenteti turbut beprasmiska, ypac jei vyras aklas ir neatskiria pelu nuo gudu. Turetu arba jus palaikyti, arba pasiekti to, kad i jusu seimos santykius NIEKAS is pasales nesikistu.
Uz tai as galvoju, kad jusu situacijoje ne tame beda, kad vyrui jo mama - dievas, o tai, kokia ta mama (jusu anyta) yra kaip zmogus. Jei ji - piktybine, ta anekdotine bjaurioji anyta, tada aisku, pries veja nepapusi... Ir taikstytis bei kenteti turbut beprasmiska, ypac jei vyras aklas ir neatskiria pelu nuo gudu. Turetu arba jus palaikyti, arba pasiekti to, kad i jusu seimos santykius NIEKAS is pasales nesikistu.
AČIŪ,KAD ATSAKETĖ.AŠ NESU LYGIAVERTĖ,GERBIAMA IR PRIPAŽINTA ŠEIMOJE.MANO UOŠVĖ-YRA LABAI DARBŠTI IR GERBIAMA.MANO PROBLEMA TAME ,KAD VISOS MANO ŠEIMOS PROBLEMOS APTARIAMOS NE MANO ŠEIMOJE,O UOŠVIŲ.
tai tb pasakojasi uošviams?
QUOTE(marytexxx @ 2007 11 03, 13:30)
AČIŪ,KAD ATSAKETĖ.AŠ NESU LYGIAVERTĖ,GERBIAMA IR PRIPAŽINTA ŠEIMOJE.MANO UOŠVĖ-YRA LABAI DARBŠTI IR GERBIAMA.MANO PROBLEMA TAME ,KAD VISOS MANO ŠEIMOS PROBLEMOS APTARIAMOS NE MANO ŠEIMOJE,O UOŠVIŲ.
Pirmiausia vyrui pasakyk, kad ci anebe vaiku darzelis, kad pas mama i sterble begtu skustis. Ir dar siulyciau pasakyti, kad btent sis jo elgsys gali privesti jusu seima iki ribos, po kurios kelio atgal nebebus...
Ne anyta kalta del visko, o TB, kuris "siuksles" is namu nesa...
QUOTE(letka @ 2007 11 03, 18:53)
Ne anyta kalta del visko, o TB, kuris "siuksles" is namu nesa...
o tai idomu, kas vyra taip isauklejo jeigu ne mama, gal tu?
Galu gale anyta, kaip suauges zmogus su patirtimi, galetu sunui priminti, kad jisai irgi jau nebe vaikas ir problemas turetu spresti savo seimoje.
QUOTE(zveriuke @ 2007 10 24, 01:54)
mes su vyru jau 5metai kaip gyvenam kartu o deja uosvis dar ir db kisasi vis nesusitaiko kad atemiau suneli is jo
vis nesusitaiko kad atemiau suneli is jo Edipo kompleksas
Pas mus seniau buvo iškilusi ši problema, laikui bėgant - ji išnyko. Manau, žmona turi suprasti, kad vyrui mama svarbi, o mamai - sūnus. Juk ir aš ateityje nežinau, kaip priimsiu savo marčią Mano nuomone, nereikia stengtis panaikinti mamos ir sūnaus ryšio, o pasistengti tapti jo dalimi (nors kartais anyta gali būti ir ne prie širdies )...O kad anyta kišasi į gyvenimą, tai reikia susėsti visiems ir pasikalbėti šia tema...
QUOTE(ingere @ 2007 11 04, 14:43)
Edipo kompleksas Pas mus seniau buvo iškilusi ši problema, laikui bėgant - ji išnyko. Manau, žmona turi suprasti, kad vyrui mama svarbi, o mamai - sūnus. Juk ir aš ateityje nežinau, kaip priimsiu savo marčią Mano nuomone, nereikia stengtis panaikinti mamos ir sūnaus ryšio, o pasistengti tapti jo dalimi (nors kartais anyta gali būti ir ne prie širdies )...O kad anyta kišasi į gyvenimą, tai reikia susėsti visiems ir pasikalbėti šia tema...
Pas mus seniau buvo iškilusi ši problema, laikui bėgant - ji išnyko. Manau, žmona turi suprasti, kad vyrui mama svarbi, o mamai - sūnus. Juk ir aš ateityje nežinau, kaip priimsiu savo marčią Mano nuomone, nereikia stengtis panaikinti mamos ir sūnaus ryšio, o pasistengti tapti jo dalimi (nors kartais anyta gali būti ir ne prie širdies )...O kad anyta kišasi į gyvenimą, tai reikia susėsti visiems ir pasikalbėti šia tema...dieve,aš nenoriu nutraukti šito ryšio su mama,aš dėl ko čia visą kalbą užvėdžiau,aš nenoriu pyktis nei su vyru,nei su juo mama.bet nežinau kaip man toliau elgtis,skirtis nenoriu,toliau gyventi taip nenoriu,o su juo mama tenka matytis ir bendrauti kasdien.
QUOTE(marytexxx @ 2007 11 04, 20:03)
dieve,aš nenoriu nutraukti šito ryšio su mama,aš dėl ko čia visą kalbą užvėdžiau,aš nenoriu pyktis nei su vyru,nei su juo mama.bet nežinau kaip man toliau elgtis,skirtis nenoriu,toliau gyventi taip nenoriu,o su juo mama tenka matytis ir bendrauti kasdien.
Puikiai tave suprantu...Manau, nereikia per daug visko keisti... Iš tikrųjų šeimoje reikia apie viską atvirai pasikalbėti, išsikalbėk vyrui, kas tave slegia...Po tokių pasikalbėjimų pasidaro lengviau...Jei vyras supratingas, jis tave - supras...Nors ir nesutinki, bet gerbk jo ir jo šeimos įsitikinimus, požiūrius...Man reikėjo daug kantrybės, ištvermės, kol vyras mane išgirdo...Galiausiai nusprendžiau nebesilankyti pas jo mamą, o jam vienam važiuoti buvo gėda
, tad privalėjo išgirsti mane...
