Advokate labai supyko ant manes bet as nesijauciu kalta tik dziaugiuos kad nepasirasiau jog sutinku apmoket jai uz nekokybiska darba... klauset kaip suzinojau... teismas atmesdamas nurode kur reikejo mano dokumentus pateikt... dabar siulo isnaujo duot i teisma bet as susilaikiau nes laukiu is vyriausybes atsakymo..... cia del naslaites pencijos eina kalba.....
pasigirsiu mano panele isvaziuoja sekmadieni i vengrija zinot pavydziu jai juodai mudu abu su sunumi
Paimta is sodros puslapiuko pencijos kalusimai-atsakymai
Nuo vaikystes esu invalide(1958 m.persirgau poliomelitu),turejau daug operaciju,praktiskai uzaugau"Saulutes"sanatorijoje,Druskininkuose.Baigiau mokslus,dirbau sedima darba.(kodel tevai netvarke dokumentu invalidumui-nezinau)Po daugelio metu t.y 1996m.,budama 39m.dar pablogejo sveikata:artroze.Pasidare visiskai sunku dirbti,todel gavau invalidumo 2 gr.Dabar ji-65%nedarbinga.20m.yra,kaip tetis mire,ir tik dabar suzinojau,kad man priklauso naslaites pensija!Taciau "Sodra" "prikibo",kodel tik dabar kreipiausi i juos ir,kad velai susitvarkiau invaliduma-39metu.Dabar invalidumas be termino.Esu po kelio sanario protezavimo operacijos,jau ir kita koja reikia operuoti,nekalbant apie kitas ligas.Mane domina tik viena:kodel niekas,nei "sodra',nei soc .rupyba(o pas juos lankiausi daznai)man nesuteike jokios informacijos tuo klausimu!Is kitos puses,as juk neigali nuo 1 metuku,tai koks skirtumas,kada as pasiemiau invaliduma! Sakyciau reikia dziaugtis,kad jauna mergina dirbo ,uzsidirbo pensija,o ne gavo vastybes pasalpa! Svarbi Jusu nuomone:ka i tai atsakysite. Is anksto dekoju uz atsakyma.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, pagal kurį skiriamos ir mokamos našlaičių pensijos, nustato, kad našlaičių pensijos vyresniems nei 18 metų mirusiojo vaikams skiriamos, jei jie buvo pripažinti neįgaliais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki jiems sukankant 18 metų ir nuo 18 metų visą laiką yra nedarbingi ar iš dalis darbingi (invalidai). Jei invalidumas (po 2005 m. liepos 1 d. - darbingumo lygis) asmeniui nustatomas vėliau, jau sukakus 18 metų, arba tam tikrais laikotarpiais asmuo tampa darbingu, našlaičių pensija neskiriama.
Nurodote, kad pirmą kartą invalidumas Jums buvo nustatytas, kai buvote 39, o iki to laiko dirbote. Šiuo atveju neatitinkate pagrindinės sąlygos - būti pripažintai neįgalia iki 18 metų, todėl našlaičių pensija Jums negali būti paskirta.
Našlaičių pensijos paskirtis - teikti paramą asmenims, kurie nuo pat vaikystės buvo neįgalūs ir patys negalėjo užsidirbti pragyvenimui, t.y. iki tėvų mirties buvo jų išlaikomi. Taigi našlaičių pensijų skyrimas asmenims, kurie patys dirbo ir užsdidirbo pragyvenimui, nebūdami tėvų išlaikomi, neatinka pačios našlaičių pensijos paskirties.
ar pas mani ar sodra ner loginio mastymo.... nebesuprantu ka reiskia isdalies darbingas .... iki 18 m suprantu ir dar yra 24 jei mokinasi as 19m. dar mokinausi bet manes sito niekas neklausia.....
Šalpos našlaičių pensijos Šalpos našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikams:
1. nesukakusiems 18 metų;
2. sukakusiems 18 metų, besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ar bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, tačiau ne vyresniems nei 24 metų;
3. sukakusiems 18 metų, pripažintiems neįgaliaisiais iki 18 metų sukakties, jeigu jie visą laiką nuo šios dienos yra nedarbingi ar iš dalies darbingi.
Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui. Jeigu teisę gauti šią pensiją turi 4 ir daugiau vaikų, 1,5 bazinės pensijos skiriama visiems vaikams lygiomis dalimis.
Teikiamais pakeitimais siūloma įteisinti nesukakusių senatvės pensijos amžiaus vieno iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmens, paskirto jo globėju ir slaugančiu jį namuose, draudimą visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu. Šiuo metu tokie asmenys draudžiami tik bazinei pensijai.
del naslaites pancijos ka jau padariau..... parasiau rastus i v.s.draudimo fonda... atsakymas apskust sprendima apygardos teismui, skundziau.. dalinai mokama advokata turejau, bet jis mano dok. nukreipe i administracini teisma ir gavosi pabaiga su nuliumi na moket nereikejo advokatei nors jin labai norejo.... jin pati rase i draudimo fonda norejo atstatyt kad vel galeciau duot i teima bet fondas pirmojo neatsauke atsakymo...... rasiau i socialines apsaugos ir darbo ministerija - atsakymas nepriklauso pagal galiojncius istatymus ir taskas . kilo mintis trumpo mastymo gal ten dirba......... rasiau i seima atsakymas kad turiu galimybe betarpiskai dalyvauti teisekuros proceseir kad man reik aiskiai suformuluoti siulomu teises akto projakto nuostatas ir kaip peticija pateikt seimo peticiju komisijai ir taip pat turiu teise naudotis lobistines veiklos istayme itvirtintomis nuostatomis... gal atsiras kas man pades aiskiai suformuluoti....
Kalbame apie fizinę negalią bei bendravimo ypatumus. Konkreti negalia nurodo ir tam tikras bendravimo taisykles. Jos nėra universalios, tačiau kartais gali būti naudingos.
Bendravimas su žmogumi, vaikštančiu su ramentais
ā¢ Prieš suteikdami žmogui pagalbą, visada atsiklauskite, ar jam to reikia.
ā¢ Žmonėms su ramentais arba lazdele rankos yra svarbios išlaikyti pusiausvyrai. Niekada nebandykite žmogų sugriebti staigiai.
ā¢ Jeigu žmogus lipa į visuomeninį transportą, netraukite jo paėmę už rankų ar kojų.
ā¢ Jei lipate laiptais, tai taikykite lipti vienodai.
ā¢ Neatidarinėkite durų staigiai, nes, norėdamas jas atidaryti, žmogus su ramentais į jas atsiremia.
Bendravimas su žmogumi, turinčiu cerebrinį paralyžių
Cerebrinis paralyžius yra negalia, kuri atsiranda dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Dažniausiai cerebrinis paralyžius yra priskiriamas prie fizinės negalios.
Žmonės su cerebriniu paralyžiumi sunkiai kontroliuoja savo raumenis, neretai jie turi kalbos sutrikimų. Raumenų kontrolės netekimas sukelia nevalingus judesius. Žmonėms gali būti sunku vaikščioti, atlikti tam tikrus rankų judesius.
Bendravimas su žmogumi, turinčiu cerebrinį paralyžių, gali būti sudėtingas. Bloga raumenų, būtinų kalbai, kontrolė gali pasireikšti neaiškiu tarimu, pavėluotu atsakymu, mikčiojimu arba žodžių susiliejimu.
Nepaprastai lėta tokių žmonių kalba dažnai įvertinama neteisingai ir galvojama, kad tai protinės negalios požymis. Tačiau žmonių su cerebriniu paralyžiumi intelektas dažnai būna normalus.
ā¢ Bendraujant su žmogumi, turinčiu cerebrinį paralyžių, šnekėkite žiūrėdami į jį.
ā¢ Visą savo dėmesį stenkitės nukreipti į asmenį tuo atveju, jei jam yra sunku kalbėti. Jei jūs nesupratote, nebijokite paprašyti, kad žodį ar sakinį pakartotų.
ā¢ Neužbaikite kalbančiojo sakinių užbaigti mintį leiskite jam pačiam.
ā¢ Jūs nesąmoningai galite nevertinti to, ką žmogus sako, vien tik dėl jo išvaizdos. Su žmogumi, turinčiu cerebrinį paralyžių, bendraukite kaip ir su kitais žmonėmis.
Bendravimas su žmogumi, turinčiu kalbos sutrikimų
Žmogaus, patyrusio insultą, turinčio cerebrinį paralyžių arba klausos sutrikimą, kalba gali būti sunkiai suprantama.
ā¢ Norėdami atkreipti žmogaus dėmesį, ištarkite jo vardą, palaukite, kol žmogus į Jus pasižiūrės.
ā¢ Visą savo dėmesį skirkite žmogui, nepertraukinėkite jo ir neužbaikite kalbančiojo sakinių.
ā¢ Nelinksėkite galva, jei sunku suprasti tai, kas yra sakoma. Paprašykite pakartoti. Daugeliu atveju žmonės bus patenkinti, kai paprašysite pakartoti, kad juos suprastumėte ir išgirstumėte.
ā¢ Jei žmogui pakartojus Jūs nesupratote, ką jis nori pasakyti, paprašykite, kad jis tai parašytų ant popieriaus, arba raskite kitą būdą tęsti bendravimą.
ā¢ Stenkitės elgtis laisvai. Dažnai asmeniui sunkiau bendrauti, jei jis jaučia iš Jūsų sklindančią įtampą. Rami aplinka palengvina bendravimą.
ā¢ Svarbu, kad žmogus pasitikėtų savimi ir išlaikytų savigarbą. Stenkitės, kad balso tonas būtų neutralus. Būkite pagarbūs. Parodykite žmogui tokią pagarbą, kokios norėtumėte sulaukti pats.
ā¢ Nesijuokite ir nesišaipykite iš žmogaus, turinčio kalbos sutrikimų. Sugebėjimas bendrauti ir būti įvertintam yra svarbus visiems.
ā¢ Suteikite žmogui pakankamai laiko, kad jis galėtų atsakyti į klausimą arba sureaguoti į tai, kas yra sakoma.
ā¢ Bendraudami su žmogumi, stovėkite pakankamai arti, kad jis galėtų matyti Jūsų veido išraišką bei kūno kalbą. Tai jam padės su Jumis bendrauti.
ā¢ Nešaukite tai gali tik dar labiau sujaudinti žmogų, su kuriuo Jūs bendraujate. Jis gali neteisingai suprasti ir pagalvoti, kad esate supykęs.
Vadovaudamiesi kai kuriomis iš šių taisyklių, galbūt lengviau rasite bendrą kontaktą su asmeniu, turinčiu fizinę negalią bei nesijausite jų akivaizdoje nepatogiai. Svarbu nugalėti savo baimes...
Reklama
Kai judėjimas tampa stebuklu Cerebriniu paralyžiumi sergantys vaikai bei jų šeimos kasdien susiduria su įvairiausiais sunkumais - pradedant nuo nepritaikytų neįgaliesiems laiptų, baigiant neprisitaikiusia visuomene. Kitokiems kyla baimė būti nesuprastiems, dėl tos baimės ir nežinojimo - pasislepiama. Slepiamės ir mes, apsimesdami, kad visuomenėje nėra neįgaliųjų.
Cerebrinio paralyžiaus atvejų daugėja Vaikų cerebrinis paralyžius paveikia gebėjimą judėti ir išlaikyti kūno padėtį bei pusiausvyrą. Šiuos sutrikimus sukelia smegenų pakenkimas, kuris įvyksta prieš vaiko gimimą, gimdymo metu ar per pirmuosius vaiko gyvenimo metus. Pasaulinė statistika liudija, kad šis sutrikimas diagnozuojamas 2-4 vaikams iš 1 000 gimusiųjų. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2006 metais buvo užregistruoti 4 166 asmenys, sergantys cerebriniu paralyžiumi ir kitais paralyžiniais sindromais, iš kurių - 2 473 vaikai iki 18 metų, o Telšių apskrityje yra atitinkamai 260 asmenų ir iš jų 165 vaikai. Galvos smegenų sužalojimas, priklausomai nuo lokalizacijos ir sunkumo, sukelia vaiko judėjimo sutrikimus. Taip pat gali sukelti ir kitų negalavimų - epilepsijos traukulius, kalbos ir psichinio vystymosi atsilikimą, mokymosi sunkumus, regėjimo, klausos, jutimų sutrikimus. Retais atvejais cerebriniu paralyžiumi sergantys vaikai pasveiksta, daugumai ši liga tampa viso gyvenimo negalia. Optimistiškai nuteikia tai, jog cerebrinis paralyžius nėra progresuojanti liga. Laiku suteikta kvalifikuota specialistų pagalba, pažangios gydymo ir ugdymo priemonės padeda sumažinti ligos ir jos komplikacijų pasekmes ir artėti prie normalaus vaiko vystymosi. Deja, ne visiems ir ne visada šis gydymas prieinamas.
Trūksta reabilitacijos priemonių ir specialistų Šiuo metu valstybės skiriamo vieno 30 dienų reabilitacijos kurso per metus yra tikrai per mažai. Norint pasiekti maksimalių rezultatų, vaikas turėtų būti nuolat prižiūrimas kineziterapeutų, ergoterapeutų ir kitų specialistų", - teigia vaikų neurologė, Plungės Medea klinikos direktorė Vanda Bučienė. Lietuvoje iš viso veikia 4 vaikų reabilitacijos sanatorijos, dirbančios su cerebriniu paralyžiumi sergančiais vaikais Druskininkuose, Vilniuje, Utenoje ir Palangoje. Šioms įstaigoms labai trūksta modernios įrangos bei specialistų. Nuo 2001 metų vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi skaičius išaugo 42 proc. Tai lemia modernesnės medicinos technologijos, leidžiančios išgyventi neišnešiotiems naujagimiams ir vaikams po didelių galvos traumų. Deja, daugelis jų lieka neįgalūs. Remiantis pastarųjų penkerių metų statistika, vidutiniškai per metus užregistruojami 145 nauji šios ligos atvejai. Paskutiniais metais ir Lietuvoje pradedama atsigręžti į savo neįgalius piliečius. Rajonuose kuriamos vaikų ankstyvos reabilitacijos tarnybos, ambulatorinės reabilitacijos skyriai. Plungės Centro klinikoje atidarytas ambulatorinės reabilitacijos skyrius su vandens procedūromis, masažu, o kineziterapijos kabinetas tapo populiarus akimirksniu. Neįgalieji ar vystymosi sutrikimų turintys vaikai čia gauna visavertę pagalbą. Deja, cerebriniu paralyžiumi sergantiesiems ligonių kasų apmokamo mėnesio trukmės ambulatorinės reabilitacijos kurso yra per maža, o mokėti už papildomas procedūras šeimos, auginančios neįgalų vaiką, dažniausiai negali", - sako gydytoja. Pažanga medicinoje ir technologijose jau padeda šiems vaikams atskleisti savo galimybes - negalintiesiems kalbėti kompiuteriai padeda komunikuoti, o turintiesiems ribotus motorikos įgūdžius įtvarai bei specialiosios priemonės suteikia judėjimo laisvę. Išaugus neįgaliųjų mokymosi galimybėms, kai kurie cerebriniu paralyžiumi sergantys vaikai ne tik baigia vidurines mokyklas, bet ir mokosi universitetuose. Kiti mokosi pagal jiems pritaikytas programas, padedančias tapti labiau nepriklausomiems.
Priimkime ir nebijokime Kaip cerebrinis paralyžius paveiks vaiko gyvenimą, priklauso nuo šeimos motyvacijos ir sugebėjimo kontroliuoti daugelį faktorių: vaiko požiūrį į savo negalią, laiku suteiktą medicininę, pedagoginę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Gimus vaikui su negalia, tėvai išgyvena psichologinę krizę: juos užplūsta daugybė klausimų, pereinami gedėjimo, neigimo ir pykčio etapai. Vienintelė išeitis - susitaikymas su vaiko sutrikimu. Ši stadija pasiekiama, kai tėvai supranta, jog vaiko gyvenimas gali būti prasmingas, ir skatina jo savarankiškumą. Vaikui biologiškai būtina kintanti socialinė aplinka, kuri padeda adaptuotis ir integruotis į bendraamžių ratą. Negalima vaiko uždaryti tarp keturių sienų. Deja, taip dažnai nutinka, patyrus aplinkinių patyčias. Bijanti kitokių žmonių visuomenė - taip pat prastas pagalbininkas, ugdant vaikus, sergančius cerebriniu paralyžiumi. Auginti neįgalų vaiką - didelis išbandymas, dovanojantis išskirtinį požiūrį į gyvenimą. Dauguma likimo nuskriaustų vaikų tėvų sugeba džiaugtis smulkmenomis ir mažais atžalų pasiekimais labiau už bet kurį iš mūsų. Judėjimas, vaikščiojimas ir kalbėjimas jiems tampa stebuklu.
REKLAMA
Žmonių, turinčių cerebrinį paralyžių ar kalbos sutrikimų, bendravimo galimybės
Įvairūs kompiuteriniai prietaisai, kurie gali kalbėti, įjungti ir išjungti šviesas, perjungti televizijos kanalus. Komunikacijos priemonės, kurios kalba už žmogų, pvz., sintezatoriai. Kompiuteriai, kuriuos galima valdyti įvairiomis kūno dalimis - pirštais, liežuviu, akimis ar kvėpavimu
Patarimai, kaip bendrauti su žmogumi, sergančiu cerebriniu paralyžiumi ar turinčiu kalbos sutrikimų
Žmogaus, patyrusio insultą, sergančio cerebriniu paralyžiumi ar turinčio klausos sutrikimų, kalba gali būti sunkiai suprantama. Atvirai bendraukite su žmogumi ir pasakykite, jeigu ko nors nesupratote. Nelinksėkite galva, jei jums sunku suprasti kas yra sakoma. Paprašykite pakartoti. Jei net žmogui pakartojus nesupratote, ką jis nori pasakyti, paprašykite, kad jis tai parašytų ant popieriaus arba raskite kitą būdą tęsti pokalbį. Nesąmoningai galite nevertinti to, ką žmogus sako, vien tik dėl jo išvaizdos. Būkite savimi, bendraukite, kaip esate įpratę, šnekėkite žiūrėdami į jį. Neužbaikite kalbančiojo sakinių - užbaigti mintį leiskite jam pačiam. Stenkitės išlikti atsipalaidavę. Dažnai asmeniui bus sunkiau bendrauti, jei jis jaus iš Jūsų sklindančią įtampą. Svarbu, kad žmogus pasitikėtų savimi ir išlaikytų savigarbą. Stenkitės, kad balso tonas būtų neutralus. Rami aplinka palengvina bendravimą. Norėdami atkreipti žmogaus dėmesį, ištarkite jo vardą palaukite, kol žmogus į Jus pasižiūrės. Suteikite žmogui pakankamai laiko, kad jis galėtų atsakyti į klausimą arba sureaguoti į tai, kas yra sakoma. Bendraudami su žmogumi stovėkite pakankamai arti, kad jis galėtų matyti jūsų veido išraišką bei kūno kalbą. Tai jam padės su Jumis bendrauti. Nešaukite, tai gali tik labiau sujaudinti žmogų, su kuriuo bendraujate. Jis gali neteisingai suprasti ir pagalvoti, jog pykstate.
Bendravimas su žmogumi, sėdinčiu vežimėlyje ar vaikštančiu su ramentais
Kalbėkite tiesiogiai su žmogumi, kuris yra vežimėlyje, o ne su asmeniu, stovinčiu šalia, tarsi žmogus vežimėlyje neegzistuotų. Jei bendravimas užtruks ilgiau nei pora minučių, atsisėskite arba atsiklaupkite, kad Jūsų akys būtų tame pat lygyje kaip ir žmogaus vežimėlyje. Jei tai nėra įmanoma, stovėkite truputį toliau nuo vežimėlio, kad žmogui vežimėlyje nereikėtų žiūrėti įsitempus aukštyn. Jeigu susitikimo metu Jūs stovite už stalo, kuris trukdo matyti žmogų vežimėlyje, iš už jo išeikite. Žmogaus vežimėlyje neglostykite - tai žeidžia žmogaus savigarbą. Nestumkite ir nelieskite vežimėlio, nesiremkite į jį, neatsiklausę savininko - tai jo asmeninės erdvės dalis. Norėdami pasisveikinti su kitu žmogumi, nesilenkite per žmogų, sėdintį vežimėlyje. Neprašykite žmogaus su negalia palaikyti Jūsų palto ar rankinės. Išsiaiškinkite, kokios yra žmogaus, sėdinčio vežimėlyje, galimybės. Ne visi žmonės, kurie naudojasi vežimėliu, negali vaikščioti. Vežimėlį jie gali naudoti energijai taupyti ir judėjimo greičiui padidinti. Jeigu žmogus vežimėlyje paprašė pagalbos nuleisti jį nuo šaligatvio ar pakylos, paklauskite jo, kaip tai padaryti. Žmogus pats pasakys, už kurios vežimėlio dalies geriau paimti, kaip - veidu ar nugara į priekį nešti. Kiekvienas vežimėlis yra skirtingas. Paklauskite sėdinčio vežimėlyje, kaip geriau jį valdyti, nes pakėlę vežimėlį, galite netyčia ką nors nusukti ar sulaužyti. Leisdamiesi nuo kalno, prilaikykite, kad vežimėlis neriedėtų per greitai. Jeigu yra daugiau negu vienas laiptelis, laikykite vežimėlį pasvirusį atgal ties kiekvienu laipteliu. Užtikrinkite, kad durys bei pandusai patogūs ir ryškiai paženklinti. Sudėkite daiktus taip, kad žmogui vežimėlyje būtų patogu juos pasiekti. Užtikrinkite, kad kelias iki lentynų, spintų bei kitų reikalingų priemonių būtų laisvas. Žmogui persikėlus iš vežimėlio į kėdę, ant unitazo, mašinos ar lovos, nenustumkite vežimėlio per toli. Jis turi būti lengvai pasiekiamas. Jeigu artimiausias viešas tualetas nėra patogus ar yra kitame aukšte, leiskite žmogui vežimėlyje pasinaudoti privačiu arba darbuotojų tualetu. Žmonėms su ramentais arba lazdele rankos yra svarbios pusiausvyros išlaikymui. Niekad nebandykite staiga pagriebti žmogaus. Žmonės su fizine negalia gali atsiremti į duris norėdami jas atidaryti. Todėl neatidarinėkite durų staigiai. Žmonėms su fizine negalia yra patogiau sėdėti kėdėje su rankenomis. Žmonėms su fizine negalia nukritimai arba apsivertimai yra didelė problema. Atkreipkite jų dėmesį, jei grindys yra slidžios ar ką tik išplautos. Jeigu žmogus lipa į visuomeninį transportą netraukite jo paėmę už rankų ar kojų. Jeigu lipate laiptais, stenkitės lipti vienodai.
Korėjietis Cojus Cangas Hjunas ketina visam pasauliui įrodyti, kad net ir cerebriniu paralyžiumi sergančiam žmogui nėra neįmanomų dalykų. Į kone septyniolikos tūkstančių kilometrų kelionę elektriniu vežimėliu, valdomu burna, susirengęs vyriškis vakar pasiekė Panevėžį. Miesto policijos globon keliautoją perdavė jį atlydėję rajono Policijos komisariato patruliai.
Pailsėjęs ir pernakvojęs Berčiūnuose įsikūrusioje stovyklavietėje, korėjietis ir jį lydintis sūnus šiandien kirs Lietuvos-Latvijos sieną.
Per dieną C.C.Hjunas įveikia 70-80 kilometrų. Maždaug kas dvi valandas kelionę tenka trumpam nutraukti reikia pakeisti vežimėlį varančių akumuliatorių baterijas.
Jas autobusiuku veža sūnus. Vyriškis iškeliamas iš savo transporto priemonės į kitus ratelius. Pakeitus bateriją, kelionę vėl galima tęsti apie porą valandų.
Lydi policijos patruliai
Balandžio 10-ąją į Graikiją atkeliavęs Korėjos cerebrinio paralyžiaus asociacijos prezidentas iš Atėnų leidosi į 268 dienas truksiančią kelionę. Ją C.C. Hjunas planuoja baigti 2007-ųjų sausio 17-ąją. Per kelionę atkaklusis užsienietis ketina aplankyti trisdešimt Europos šalių, Gineso rekordų knygos muziejų, Vatikano rūmus ir Berlyną. Trylika kilometrų per valandą važiuojančiu invalido vežimėliu C.C.Hjunas jau pervažiavo Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, Lenkiją. Lietuva septintoji valstybė jo ilgame kelyje.
Šiandien Seimo prašome priimti šalpos našlaičių pensijų įstatymo pakeitimus, kuriuo siūlome palengvint našliaičių pensijų gavimą esantiems iš vaikystės neįgaliais. Dabartinis įstatymas:
Šalpos našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikams:
1. nesukakusiems 18 metų;
2. sukakusiems 18 metų, besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ar bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, tačiau ne vyresniems nei 24 metų;
3. sukakusiems 18 metų, pripažintiems neįgaliaisiais iki 18 metų sukakties, jeigu jie visą laiką nuo šios dienos yra nedarbingi ar iš dalies darbingi. Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui. Jeigu teisę gauti šią pensiją turi 4 ir daugiau vaikų, 1,5 bazinės pensijos skiriama visiems vaikams lygiomis dalimis.
1.Siūlome, skiriant našlaičių penciją neįgaliam žmogui, reikėtų pateikt dokumentą iš gydytojų, kad tikrai yra išvaikystės neįgalus, nekreipiant dėmesio, kada jis pirmą kartą kreipėsi į MDK, nes žmogaus ambolaratorinėje kortelėje atsispindi sveikata nuo gimimo iki šios dienos. O beto žmonės gyvene provicijose neturėjo reikiamos informacijos dėl MDK teikiamu paslaugų ir vaikai neturėtų būti kalti, dėl tėvų aplaidumo ar žinių stokos, ir manau valstybei nuostolio nepadarė, kad kreipėsi vėliau, dėl neįgalumo.
Prieš 20, 30, 40 metų mirusiems tėvams, nebūtų reikalaujama mirusiųjų darbo stažo, nes neįmanoma rasti dokumentų.
Tai peticija kuri bus iteikta seimui ir ikelta i neta... ir manau kad yra trukumu, todel butu malonu kad pakoreguotumet...
o kaip parasyt peticija del neigaliuku po 18m. sveikatos rebilitacijos.....
Pasistengtumet speiguos pavasarį pajusti, Per pūgą eit ir nesustot, gyvenimą visa sirdim pamilkit, Prie pirmųjų nesėkmių neraudokit . Tik neženkit per zemę taip lengvai, Nesislėpkit nuo vejų. Bukit laimingos ir stiprios,sąžiningos ir kilnios. Draugiškos ir paprastos.SU ARTĖJANČIAIS NAUJAIS METAIS....
