Mamytė - karjeristė

Super .. Palaikau tokia nuomone..

:
Puiki nuomonė.

Aisku geriau kai tavo moteris turtinga, ir pinigus gali leisti i kaire i desine, nei ta kuri neturi.

O tai turėtų ką nors reikšti?? Jei vaikas nebuvo paliktas niekam, tai jau čia labai blogai?

Ziuriu vel prasideda diskusijos kuri mama geresne, dirbanti ar auginanti vaika namie savo jegom Manau cia ne apie tai tema... Gal jusu tarpe nera karjerisciu todel lyginamos jos su paprasciausiai dirbanciom mamom. Tai ir pykstames. Pirmas pvz.irgi netikes (atsiprasau uz pasakyma), visgi sokanti per TV mama ir anksciau buvo sokeja ir tikrai nemanau, kad ji ten dalyvaudama nepriziuri vaiko. Manau cia daugiau tektu kalbeti apie "paliktus" vaikus visai dienai ar savaitei, menesiui. Tokiu yra... Ir kiekvienas pasirenka kas jam svarbiau, aisku galima gincytis, kad ne praleistam laike kokybe, taciau... Jei iki metu vaikas mama mato tik valandele per diena, manau galima kritikuoti ir kiekio klausima, nesvarbu kaip gerai ta valanda buvo praleista. Ne siaip sau gamta padare kad gime kudikiai nemoka patys atsistoti ir susirasti maisto kaip kad kai kurie gyvunai. Visgi ir mamos siluma vaikuciui labai reikalinga, jos neatstos jokia aukle ir darzelio aukletoja. Tecio pareigas seimoje as irgi suprantu kaip prisidedancias, viska jis turi dalintis su mama, tad jei diena leidzia su vaiku o mama vaika mato tik valanda del karjeros (jei isvis mato) - taip, manau toks vaikas nukencia. Zinau seimu uzsienyje kurios nera keite savi vaikams vystyklu, kurios renkasi vakariene su klientais vietoj vakarienes su vaikais ("juk vaikus pavalgydins aukle"). Zinoma, negali teisti ar keisti zmoniu, bet as tikrai manau, kad tai neteisinga, jei vaikai gime planuoti. Karjera suderinama arba gali buti atidedama. O jei negali palaukti ir reikalaua daugiau demesio nei naujagimis - buk gera ir palauk su vaikais. Nes nuvezti puses metu vaika ir palikti priziureti mociutei man atrodo nenormalu, jokia karjera nera tokia svarbi kaip vaikas. Beda tame kad kai kurios mamos nedaro lygybes zenklo ir nelaviruoja tarp karjeros ir vaiku (aisku ne visos), o numeta juos kitiems, va tokias ir kritikuoju.

Aš karjerą turiu mintyje ne išvažiuoti prižiūrėti bobules, dirbti valytoja ar pan., o kai darbu siekiama geresnės padėties profesine prasme. Todėl ir sakau, kad išvažiavę į užsienį dauguma ne karjeristės, jos tiesiog uždirba pinigus (kuriuos galėtų uždirbti ir čia, bet išvažiuoti paprasčiau). O dėl išgyvenimo - kiekvieno supratimas apie išgyvenimą skirtingas.
Iš lietuvių kalbos žodyno:
karjeristas, -ė smob. (2) DŽ žmogus, tesiekiantis savo karjeros ir asmens interesus iškeliantis aukščiau už visuomenės interesus.
karjerà, -èros sf. (2) DŽ sėkmingas kilimas visuomenės darbe, tarnyboje ar mokslo srityje; tarnyba; profesija
Šaltinis: www.lkz.lt
Išvažiuoti skinti pomidorų tokiu atveju nėra karjera. Deja, kaip matau pagal mane supančią aplinką, dažniau nekarjeristai palieka savo vaikus svetimiems. Karjeristai dažniausiai sugeba visa tai susiplanuoti - suderinti ir vaikus, ir darbą. Aišku, su išimtimis.

O kur as sakiau, kad jei tik isvaziavusi i uzsieni tai butinai karjeriste Asmeniskai zinau toki tik viena atveji kuri paminejau kaip pvz. Ta mamyte tikrai ne pomidoru skinti isvaziavo kai paliko puses metu vaika savo mamai, o siekti karjeros

Pritariu nuomonei ka isdestei, tik nezinau kam reikia apsukti mano zodzius taip, tarsi as bandau irodyti kazka kita.

Va va, tas ir yra baisiausia, kai mamytė po kiek metų savo paaugliui vaikui pradeda dėstyt "Kiek aš dėl taves paaukojau, kiek daug praradau, nepamačiau, nepadariau ir t.t."
pati šiuo metu laukiuos ir labiausiai bijau po gimdymo suvištėt, t.y. tapt mama - perekšle, kai aplinkui jau nieks neegzistuoja, tik vaikas, vaikas ir dar kartą vaikas... Noriu būt normali, išsilavinus, ir įdomi savo vaikui mama, turinti ką papasakoti ir t.t. O ne vien aplink puodus ir vaiko užpakalį šokinėt... Nors jau dabar (dar nepagimdžius) iš kai kurių jau pagimdžiusių giminaičių ir pažystamų tik ir girdžiu apie gimdymą, mišinėlius, sauskelnes ir t.t. Tokių kalbų jau dabar nebegaliu pakest... tai kas bus toliau...
Žinoma, iki tam tikro amžiaus vaikui mama būtinai reikalinga, bet ir tai nereiškia, kad mama negali bent trumpam atsitraukti nuo jo.
Be abejo kraštutinumai jau tikrai nesveika, bet jeigu viskas normos ribose, tai tik sveikintina, kad mamos sugeba nepamiršti, kad šiam pasauly egzistuoja ir jos pačios ir jų vyrai, teatras, knygos ir t.t. Juo labiau, kad tie kraštutinumai labiausiai ir kenkia... Beje, girdėjau tokį variantą, kad ruošiamasi steigti darželiuose grupes leliukams nuo 3 mėn. va tokie dalykai tai ir man nesuprantami...

Tema vadinasi "Mamytė - karjeristė", tai aš šiuo metu tik bandau išsiaiškinti ką tu, aš, dar kažkas diskutuojantis temoje vadina karjeriste. Cituoju: "Apie uzsienio mamas, siuo atveju tai karjera, nes vaikas buvo planuotas zinant, kad puse metu reikes ji numesti del karjeros." - šį sakinį galima vartyti kaip nori, nes aš net nežinau kas tau yra karjeristė. "Pusę metų numesti dėl karjeros" - irgi nežinau kaip traktuoti, jei tai karjera, tai kodėl ji tęsiasi tik pusę metų? Gal kaip tik žmogus bandantis planuoti ir gyvenimą susidėlioti taip, kad visiems ne tik čia ir dabar, bet ir ateityje būtų gerai? Per pusę metų įsitvirtina darbe, susiranda kur gyventi, suranda kas prižiūrės vaiką, susitvarko darbo grafiką ir vaikas toliau gyvena su mama. Jei taip, tai čia labai atsakingas žingsnis, apgalvotas, juk kartais gyvenime taip atsitinka kad negali laiko pastumti dar metus kol vaikas paaugs...
Iš vienos pusės mamystė ir karjera sunkiai suderinama, bet iš kitos pusės - jei viskas daroma su protu ir nepersistengiant į vieną ar į kitą pusę - argi taip jau mums svarbu, kiek ta mama dirba o kiek būna su vaiku, jei šeima jaučiasi gerai? Netikiu, kad karjeros siekiančios mamos mėtančios savo vaikus kur papuola toks jau dažnas reiškinys.

Galvočiau taip: jei negerai jaučiamės, neužtikrintos ir netvirtos savo pasirinkime (būti tik mama, arba rūpintis karjera), tada kyla noras kritikuoti besielgiančius ne taip. Man tai panašu į savimotyvaciją būti geresne, nei tos... vargšės užsisėdėjusios mamos... arba niekingos persidirbusios karjeristės...

Na as kai skaitau kazkieno atsakyma, tai skaitau ne po sakini, o VISA POSTA Nes kai isimi sakini is konteksto ir IGNORUOJI istorija kuria pasakojau, manau cia tavo problema nes nemoki skaityti. Nelaikau to protingu apgalvotu zingsniu ir ta pagirti cia visai ne vietoj. Ta mama labai gerai pazistu, ji neisvaziavo i uzsieni budama nescia - isvaziavo pora metu pries tai ir istekejo, svajojo apie vaika ir paskui, pasirodo, jis gime ne laiku. Iki tiek, kad buvo izveztas priziureti i kita sali senelei. Cia ne tas atvejis kai zmones neturi pinigu auklei ar kai senele negalejo atvaziuoti pas dukra padeti su anuku - juk buna ir taip, turiu ir tokiu draugiu ir nevadinu ju karjeristem nors ju vaikus didele dienos dali priziuri kazkas kitas. O gal tu esi ta mano pazistama? Tada suprantu kodel toki veiduka dedi ir po sakini rankioji, bet ka as galiu pasakyti - to nepalaikau, ir tai tikrai vadinu karjera, gal vadinkim daiktus tikrais savo vardais. Daugiau i tavo pasisakymus neatsakysiu nes nors ir matau, kad visai nesupranti ka rasau, visgi tos sprogdintos akys zeidzia, nes cituoji ir iskraipai mano mintis kaip turi buti.

Pritariu tom, kurios mano, kad ne kiekybėje esmė, o kokybėje. Galima su vaiku praleisti ištysą dieną, bet jam nieko neduoti, galima per parą vieną valandą, bet per ją suteikti vaikui gyvenimo pilnatvę.

Pati esu karjeristės vaikas, jei tai galima pasakyti. Anais laikais mamos negalėjo ilgai auginti vaikutį, reikėjo į darbą eiti. Niekada nesisielojau dėl to, kad mama daug dirba. Man tai norma. Mes su mama draugės, esu savarankiška nuo mažumės, iš paskos niekas su šluoste nevaikščiojo. Per išeigines, dar man reikėjo eiti šeštadieniais į mokyklą, mes atsigriebdavome už visą savaitę. Niekada neužmiršiu šeimos vakarienių, kai mes visi dalinomės dienos įspūdžiais, patarinėjome vienas kitam. Manyčiau svarbiausia yra meilė, o ne laikas.

Karjeristės. Tai nėra blogos mamos, tai moterys kurios sugeba paskirstyti savo laiką taip, kad suspėtų visur. Nemanau, kad karjeros siekianti moteris yra blogai, ir kad ji negali turėti vaikų. Man kartais atrodo, kad žodį karjeristė sugalvojo vyrai, tuo parodydami, kad moters vieta namuose. Ar verta skirstyti moteris į geras mamas ir karjeristes...

Tarp kitko aš irgi esu karjeristė, nes man mano darbas teikia malonumą, ne mažesnį kaip mano vaikas. Ir labai džiaugiuosi, kad savo laiku sugebėjau suderinti darbą ir vaiką. Vaikas jau didelis, turi savo gyvenimą, o aš turiu savo mylimą darbą.

Šiaip motinystė būsena yra visam laikui, vaikui gali būti ir 50 metų jis vis tiek motinai vaikas.

nea, buvo aiskinta, kad pasigimdzius vaikus turi auginti tik tevai ir niekas kitas.
Tai as ir teiraujuosi...
Nu ka as dabar padarysiu, kad mano vaikas su savo mokytoja eiline darbo diena praleidzia daugiau laiko nei su manimi. Matyt reikia mesti darba ir namuose atidaryti mokykla ir prie viso sito dar eksternu per viena savaite baigti logopedines studijas, kad ir dukrai galeciau padeti.