Kas gi vyksta po mirties?

#49
QUOTE(Preila @ 2007 11 30, 18:14)
Aišku, kad bus, knyga prekiaujama visame pasaulyje mirksiukas.gif Aš jau seniai ją  perskaičiau, ir čia rašiau, kad labai gera knyga. Tikrai verta perskaityti thumbup.gif


nu matai,tai turbut kad rasiu ax.gif

QUOTE(pipima @ 2007 11 30, 18:15)
Prieš mėnesį palaidojau savo broliuką.


uzuojauta begaline tau ir tavo seimai 4u.gif as irgi esu ne karta girdejus kad laikant asaromis ir skausmu ta zmogu mintyse,jam tik trukdai.Jo likimas isikunyti nepriklauso nuo taves,jis pats pasirinks...tau teks susitaikyti su praradimu,o laikas uzgydis zaizdas.paleisk ji ir nelaikyk. 4u.gif
Atsakyti
#50
QUOTE(pipima @ 2007 11 30, 20:15)
Prieš mėnesį palaidojau savo broliuką.

console.gif Labai užjaučiu...
Patarčiau apie tai pasikalbėti su N.V.Wolmer. Nežinau žmogaus, kuris galėtų išmintingiau patarti...
Atsakyti
#51
uzjauciu del broliuko netekties ir pritariu tam,kad privalai ji paleisti,kad jo siela rastu ramybe.nenoriu nuliudinti,bet esu skaiciusi knygoje''balsai is anapus'',kad savizudzio siela ilgai blaskosi,nerasdama vietos,nes ji isejo ne laiku.todel manau,kad tokiom sielom ypatingai reikia,kad jus jos nebekviestumet.puikiai suprantu kaip sunku jum dabar,bet laikas tuo ir geras,kad gydo zaizdas.nera tokiu rupesciu,kuriu gyvenimas neisdristu primesti,taciau jis neuzkrauna nastos,sunkesnes nei gali pakelti.stiprybes 4u.gif
Papildyta:
faustina,aciu uz informacija.butinai tos knygos paieskosiu.tik va bijau,kad ji nebutu labai brangi g.gif
Atsakyti
#52
http://www.sylvia.org/home/index.cfm Čia tos rašytojos asmeninis tinklapis, kas skaito angliškai tikrai labai įdomu blink.gif Ji tikra mediumė tarp šio ir anapusinio pasaulio, galima užduoti klausimus jai, ir ji atsako g.gif
Atsakyti
#53
noreciau ir as papasakoti viena atsitikima.kai draugavau dar su dabartiniu vyru,mire jo tetis.po metu ,per musu vestuves ejome i kapines.buvo giedra diena ir saule skaisciai sviete,nebuvo nei debeselio.bet iejus pro vartus i kapines staiga apsiniauke,sugriaudejo griaustinis ir vel kaip niekur nieko nusvito.praejo jau 13metu,bet as vis dar tai prisimenu.tikriausiai jo tetis pasveikino mus su vestuvemis g.gif ,ogal tik sutapimas g.gif bet as linkusi galvoti,kad jis mus mate is aukstai.
Atsakyti
#54
žinot,svarbiausia,kad aš negaliu jam linkėti ramybės.Tiesiog negaliu.Visų laidotuvių metu,skambant giesmėms ir maldoms aš visą laiką purčiaus-jokio amžino atilsio jam viešpatie,jokio.Už ką?Tegul springsta skausmu ir ašarom,taip kaip ir mes,tegul dūsta nuo begalinio beribio sievarto,tegul sąžinės priekaištai pjausto jo krūtinę taip pat,kaip ir mums.Niekaip negaliu jam to atleisti.Koks gi čia problemų sprendimo būdas?Kas jį to išmokė?Visų numylėtas,išlauktas,tik gyvenk ir džiaukis,o šitaip ėmė ir padarė.Už ką tokie dalykai motinai?Rasti,nukabinti ir pūsti gyvybę savo vaikui į jau mirties susitingdytas lūpas?Už ką?Ir kokia jam gali būti ramybė,po to,ką jis padarė?Susprogdino į šipulius ir mano,ir mamos gyvenimus,jo nebėra,o mums kažkaip reikia pradėti iš naujo.Be jo.Tai taip nepakeliama,kad net sunku apsakyti.Niekam nelinkėčiau tokių išgyvenimų.
Atsakyti
#55
normalu,kad taip jauties,juk dar labai mazai laiko praejo.taip,tai nera iseitis.kaip sakoma-po manes nors ir tvanas.negerai,bet yra kaip yra,nusiramink,nieko jau nepakeisi.jis turbut nepagalvojo,kad tiek skausmo pridarys,jei galetu,daug ka pakeistu,bet deja...nieko nekaltink,priimk likima toki koks jis yra.na,cia as menkas patarejas,bet negaliu likti abejinga tavo skausmui.
Atsakyti
#56
QUOTE(daivux33 @ 2007 11 30, 20:46)
uzjauciu del broliuko netekties ir pritariu tam,kad privalai ji paleisti,kad jo siela rastu ramybe.nenoriu nuliudinti,bet esu skaiciusi knygoje''balsai is anapus'',kad savizudzio siela ilgai blaskosi,nerasdama vietos,nes ji isejo ne laiku.todel manau,kad tokiom sielom ypatingai reikia,kad jus jos nebekviestumet.puikiai suprantu kaip sunku jum dabar,bet laikas tuo ir geras,kad gydo zaizdas.nera tokiu rupesciu,kuriu gyvenimas neisdristu primesti,taciau jis neuzkrauna nastos,sunkesnes nei gali pakelti.stiprybes 4u.gif
Papildyta:
faustina,aciu uz informacija.butinai tos knygos paieskosiu.tik va bijau,kad ji nebutu labai brangi g.gif

As mokejau uz knyga 19,75lt Nes kaina radau uzrasyta.
Atsakyti
#57
QUOTE(pipima @ 2007 11 30, 22:51)
žinot,svarbiausia,kad aš negaliu jam linkėti ramybės.Tiesiog negaliu.Visų laidotuvių metu,skambant giesmėms ir maldoms aš visą laiką purčiaus-jokio amžino atilsio jam viešpatie,jokio.Už ką?Tegul springsta skausmu ir ašarom,taip kaip ir mes,tegul dūsta nuo begalinio beribio sievarto,tegul sąžinės priekaištai pjausto jo krūtinę taip pat,kaip ir mums.Niekaip negaliu jam to atleisti.Koks gi čia problemų sprendimo būdas?Kas jį to išmokė?Visų numylėtas,išlauktas,tik gyvenk ir džiaukis,o šitaip ėmė ir padarė.Už ką tokie dalykai motinai?Rasti,nukabinti ir pūsti gyvybę savo vaikui į jau mirties susitingdytas lūpas?Už ką?Ir kokia jam gali būti ramybė,po to,ką jis padarė?Susprogdino į šipulius ir mano,ir mamos gyvenimus,jo nebėra,o mums kažkaip reikia pradėti iš naujo.Be jo.Tai taip nepakeliama,kad net sunku apsakyti.Niekam nelinkėčiau tokių išgyvenimų.

Matau, kad tu ant jo labai pyksti unsure.gif Nereikia. Kaip toj knygoj rašo, savižudžiai baudžia save tuo, kad jie neina tiesiai į išsvajotą anapusybę, o iš kart persikūnija, arba įeina į kitos moters įščias g.gif Bet skirtumas tas, kad jie patys negali pasirinkti kur nori atgimt. Visi kiti gali. Kaip čia jau minėjo, pasirenka viską, kitaip sakant, surežisuoja savo gyvenimą nuo iki, patys, to norėdami.Kol tos knygos neperskaičiau, aš irgi į savižudybę žiūrėjau pro pirštus blush2.gif Ir pati apie tai galvojau ne kartą. Bet dabar nea schmoll.gif
Bet svarbiausia nebepyk ant savo brolio, nuo to visiems bus tik blogiau verysad.gif Yra kaip yra. O atleidimas yra gražiausias dalykas, ką gali žmogus 4u.gif
Atsakyti
#58
Pipima, gal kada nors suprasi, kodėl tau teko pergyventi tokį skausmą? Visata protinga ir taupi, veltui nieko nedalija, gal pati kada esi panašiai pasielgusi, gal ir tu kada nors praeituose gyvenimuose kam nors suteikei panašų skausmą? Gal skausmas apmažės, jei pagalvosi, kodėl tai tau teko patirti.
Atsakyti
#59
QUOTE(pipima @ 2007 11 30, 21:51)
Susprogdino į šipulius ir mano,ir mamos gyvenimus,jo nebėra,o mums kažkaip reikia pradėti iš naujo.


Užuojauta.

Visų pirma atsikratyk neapykantos. Jeigu taip pasielgė, vadinasi buvo sunku. Kodėl nusprendei, kad jis labai gerai gyveno ir jam nieko netrūko? Čia tau taip atrodo. Tai jo pasirinkimas ir turi su juo susitaikyti.

Ir beje, jis niekam gyvenimo nesugadino. Tu buvai kažkaip prie jo pririšta, kad tavo gyvenimas baigėsi irgi? Jis atskira asmenybė su savo norais, jausmais ir pasirinkimais. Tikriausiai taip buvote susikoncentravę į save, kad net nepastebėjot, kad kažkam reikia pagalbos. Bet tai yra normalu. Žmonės egoistinės būtybės. Viskas jiems ir aplink juos. Broliui ilgą laiką skaudėjo, jeigu jis taip pasielgė. Ir niekas jam nepadėjo, nes tikriausiai buvo per daug susirūpinę savimi ir savo skausmais, o visiems kitiems yra gerai, blogai tik patiems, nes mato tik save.. Vietoj neapykantos liejimo ir savęs naikinimo, susimąstyk..
Atsakyti
#60
QUOTE(Lane @ 2007 12 01, 14:02)
Užuojauta.

Visų pirma atsikratyk neapykantos. Jeigu taip pasielgė, vadinasi buvo sunku. Kodėl nusprendei, kad jis labai gerai gyveno ir jam nieko netrūko? Čia tau taip atrodo. Tai jo pasirinkimas ir turi su juo susitaikyti.

Ir beje, jis niekam gyvenimo nesugadino. Tu buvai kažkaip prie jo pririšta, kad tavo gyvenimas baigėsi irgi? Jis atskira asmenybė su savo norais, jausmais ir pasirinkimais. Tikriausiai taip buvote susikoncentravę į save, kad net nepastebėjot, kad kažkam reikia pagalbos. Bet tai yra normalu. Žmonės egoistinės būtybės. Viskas jiems ir aplink juos. Broliui ilgą laiką skaudėjo, jeigu jis taip pasielgė. Ir niekas jam nepadėjo, nes tikriausiai buvo per daug susirūpinę savimi ir savo skausmais, o visiems kitiems yra gerai, blogai tik patiems, nes mato tik save.. Vietoj neapykantos liejimo ir savęs naikinimo, susimąstyk..

aš daviau jam tiek kiek galėjau,ir dėmesio,ir meilės,ir finansinės,ir moralinės pagalbos.Tikrai labai artimi buvom,visas jo meilės problemas žinojau,padėdavau spręsti,todėl likau tiesiog šokiruota,kai teko suprasti,jog išties jo visai nepažinojau,nors galvojau,kad yra atvirkščiai.Mes kiekvieną dieną dešimtis sms vienas kitam rašydavom ir prieš mirtį jo,trečiadienį buvom susitikę,penktadienį,šeštadienį sms rašinėjomės,o sekmadienį jo jau nebebuvo.Niekaip negaliu suprast.
Ir man dar labiau liūdna girdėti,kad jis neturi pasirinkimo atgimimui.Labai skeptiška buvau tokiems dalykams,o dar labai viskuom tikiu,nes noriu tikėti.Noriu tikėti,kad jo siela gyva ir labai noriu,kad ji būtų kažkur šalia.Bet jei jam neduota to pasirinkti,kažin ar verta tikėtis.
Atsakyti