Sveiki, tikiuosi ši diskusija bus atnaujinta, nes tik ją paskaitęs nusiraminu. Praradau savo mamytę prieš porą dienų, kuri sirgo vėžiu ir labai kentėjo (beje, ji buvo šio forumo lankytoja). Kaltinu save pastoviai, kad nebuvau šalia (esu užsieny, o ji Lietuvoje)...Mūsų paskutinis pokalbis buvo telefonu jai likus iki mirties vieną dieną... Lyg nujausdami vienas kitam pasakėm žodį MYLIU. Po to laiko sulaukiau žinutės, kad ji mirė. Rašau su ašaromis akyse. Man 26 metai, dar per jaunas esu tam, kad įsisavintai tai, jog netekau mamos. Ačiū unai ir dar keliems, kad pasidalijote savo "patirtimi" kas bus "po to", tik taip galiu nusiraminti. Ačiū jums labai.
QUOTE(Leksa @ 2011 09 06, 10:25)
O as neiciau. Neprivalau rodyti pagarbos zmogui, kuris manes negerbe. Net jei ir mires. Atsiprasineti ir taikytis reikia dar zmonems gyviems esant, o ne sikt ant ju ir tiketis, kad kai gi nusibaigsiu,vistiek man atleis, nes gi negalima pykt ant mirusio! Jei budamas gyvas neatsiprase ir nesigailejo del to ka padare, tai koks dar atleidimas gali buti? Labai jau "falsyvai" man tokie atleidimai atrodo.
kai mire tevo mama (man nesivercia liezuvis jos vadinti mociute), tevas informavo, taciau zinojo, kad neprivers manes vaziuoti i sermenis. Buvo labai karsta vasara, nebuvau jos 8 metus maciusi akyse, todel ir nevykau. Nemegstu cirko..Butu virs visko, jeigu prie karsto stoveciau ir sriubauciau..
QUOTE(HenriLuk @ 2008 01 17, 11:13)
Nezinau kaip ten kas vyksta,bet man buvo taip....Pries ivykstant tragedijai(as palaidojau dukrtye) vyko keisti dalykai,seip as megeja atkreipti i daug ka demesi,apvoge buta,nors pries tai gryztant nesamoningai atejo mintis,o kas jei apvogs buta,sekancia diena taip ir ivyko...tada atrode kad blogiau buti negali,geles vyto bute kaip niekad,viena vakara buvo taip negera sirdyje,kad net nezinojau ko imtis,o nakti dar susapnavau savo dukrele pasarvota....Sekancia diena turejo buti jos svente, dukreles 2-asis gimtadienis,dangus apsiniauke,lauko buvo klaiki audra, pokaicio paguldyta dukrele jau nebepabudo....Zinoma poto elgiausi nesamoningai,kadangi pripumpavo raminanciu,o ta nakti sapnavau Nidos kopos,stoviu pacioje virsuneje,koju pajudinti negaliu...Jura tokia juoda ir audringa ir is juros kyso moteriskos rankos jos kvieca pas save ir mano dukrele dziaugsmingai bega i tu ranku gleby....atrodo noriu klykti bet nera balso,noriu begti bet kojos akmenines....
O praejus ketveriems metams,jau buvau issituokusi su buvusiu vyru,ir turejau artima drauga,tuo metu man buvo problemu su pastojimu,tad apie tai norejau pasakyti savo draugui,kagi nuejau pas savo senelius kadangi tadien buvo ju sutuoktuviu metines 52metai kaip kartu,pasveikinau,ir kazkaip uzsimiiniau savo mociutei,kad gal reiktu draugui pasisakyti,juolabiau kad jau ruosemes susituokti,,mociute atsake dar palauk keles savaites...Sekanti ryta paskambino mama kad mociute mire...Mano draugas atskrido i laidotuves is Airijos,o po DVEJU SAVAICIU SUZINOJAU,KAD AS LAUKIUOSI
,ausyse vis skambejo zodziai po keliu savaiciu,po keliu savaiciu...patikekit tai man buvo stebuklas!!!! Nuejau i kapines,po kiek laiko,mociute palaidota pas mano dukrele,mintimis kalbejau,tu kogero brangioji senole mano jutai,o gal nesamoningai kazka jutai.Gime sunus o as kartais pamastau gal tai mociutes siela....Po dukrytes laidotuviu ssekancia diena vaziavome i kryziu kalna,ten prie manes nutupe baltas baltas balandis,jis mane lydejo vis nutupdamas,kai as sustodavau tol kol nuejau nuo kalno,mintimis pagalvojau mano dukrele...sedau i masina ir tada saule nusvito,o pries tai buvo audra,niuru...po pusantro menesio as suzinojau kad laukiuosi...Gime mano dukrele Lukrecija...Atsiprasau,kad gal ne itema bet ta as patyriau...
O praejus ketveriems metams,jau buvau issituokusi su buvusiu vyru,ir turejau artima drauga,tuo metu man buvo problemu su pastojimu,tad apie tai norejau pasakyti savo draugui,kagi nuejau pas savo senelius kadangi tadien buvo ju sutuoktuviu metines 52metai kaip kartu,pasveikinau,ir kazkaip uzsimiiniau savo mociutei,kad gal reiktu draugui pasisakyti,juolabiau kad jau ruosemes susituokti,,mociute atsake dar palauk keles savaites...Sekanti ryta paskambino mama kad mociute mire...Mano draugas atskrido i laidotuves is Airijos,o po DVEJU SAVAICIU SUZINOJAU,KAD AS LAUKIUOSI
,ausyse vis skambejo zodziai po keliu savaiciu,po keliu savaiciu...patikekit tai man buvo stebuklas!!!! Nuejau i kapines,po kiek laiko,mociute palaidota pas mano dukrele,mintimis kalbejau,tu kogero brangioji senole mano jutai,o gal nesamoningai kazka jutai.Gime sunus o as kartais pamastau gal tai mociutes siela....Po dukrytes laidotuviu ssekancia diena vaziavome i kryziu kalna,ten prie manes nutupe baltas baltas balandis,jis mane lydejo vis nutupdamas,kai as sustodavau tol kol nuejau nuo kalno,mintimis pagalvojau mano dukrele...sedau i masina ir tada saule nusvito,o pries tai buvo audra,niuru...po pusantro menesio as suzinojau kad laukiuosi...Gime mano dukrele Lukrecija...Atsiprasau,kad gal ne itema bet ta as patyriau...labai labai uzjauciu del netekciu
Biblija i tai ar susitiksim po mirties sako, kad jei tikim, jog Jezus Kristus mire uz mus ant kryziaus ir pasieme musu nuodemes, ir mes priimamam Ji kaip gelbetoja, atpirkeja tai einame i dangu. Ir ten susitiksime. Jei atmetame Kristu, tai savo valia pasirenkam kita kelia-pragara, atskyrima nuo Dievo.
Pries gerus 2metus mire mano mylima mociute,taip staiga viena menesi buvo sveika sventeme buvo vaikai, anukai susirinke,smagu buvo,net nepagalvojome,kad tai paskutinis kartas.Po menesio mociutes nebeliko,ji mire ligonineje,galima sakyti is bado tris savaites ja palaike tik lasalines,vaistai (kasos pas ja nebebuvo like maisto nesuvirskino,jogurta ir ta isvemdavo) 
du metai,bet skausmas likes nemazas,daznai apie mociute galvoju,asaros savaime rieda
du metai,bet skausmas likes nemazas,daznai apie mociute galvoju,asaros savaime rieda
Pastoviai sapnuoju pamotėlę su tėveliu. Mirę.Praeitą savaitę tris kartus,šiąnakt vel.kad ir trumpai.Išvedė iš pusiausvyros 
Negalvodavau nieko,jau keli metai praėjo,dabar vėl viskas nori nenori kyla Neatrodo,kad neatleidau,negalvojau nieko,nes noriu ramiai gyventi,be praeitis šleifo. Kalbėdavau vakarais a.a. Paskui nustojau,galvodama,kad užkoduoju sau sapną. Šiandien pradejau skaitineti ezoterikos skyrelį. Kokie dar santykiai riša mirusiuosius ir gyvus? Nejau iš manes ko nors norima ir prašoma?Nes yra kam pasirūpinti ir užsakyti mišias. Kodėl nera ramybės? Kodėl visą dieną sėdžiu prie kompiuterio,kodėl su dūkra turejau kalbeti ir ieskoti.ką pamotėlė gero padarė,kad ją nors mirusią nuramintumem,pasakydami,kad ir ji gera buvo. Kodel turiu dabar pilti druskos ant savo depresijos,jei porą metų prieš jos mirtį vardan savo sveikatos,nutraukiau santykius. Tevelis jau kelis metus buvo miręs,o aš ir mano seserys atsisake palikimo vardan jos ramybės ir patogumo.Nedalyvavau jos laidotuvese,nes jei nelankiau sergant....Ne vieniša,turi du vaikus.Gal ne mirtinas nusikaltimas.Jos dukros širdžiai gal skaudu.Augino mane nuo trylikos metų,nesijaučiu skolinga,atidirbau daržuose ir turguose.Gal romaną parašyti? turinys nenuobodus būtų.
Yra miręs mano vyras,bet jis man sapnuose nesirodo. Na yra priminęs pavasarį,kad kapeliai dar nesutvarkyti,bet draudiškai kažkaip
Suskubau.
Aišku,norėsis padaryti išvadą,kad tai skauduliai neišgiję. Bet ne tuo gyvenu. Džiaugiuos,kad apsveikusi,džiaugiuos smulnmenomis ir delto esu laiminga,laukiu vaikų ir anūkų kaledom
O jei ieškočiau kaltų,tai kodel nesapnavus mamos,kuri gerė ir mus paliko? Čia pavizdys gynybai,kad netikiu savį esant priežastį sapnam.Lieka kažkokia mistika. Juk ir a.a vakarais kalbėdavau,kad ilsetųsi ramybeje,kol nesenai nustojau,kad neužprogramuočiau sanų. Nera jie man baisus,tik kad atrodo nenormalus reiskinys. Esu sapnavusi pranašingų sapnų,tad nemanau,kad jie bereikšmiai
Negalvodavau nieko,jau keli metai praėjo,dabar vėl viskas nori nenori kyla Neatrodo,kad neatleidau,negalvojau nieko,nes noriu ramiai gyventi,be praeitis šleifo. Kalbėdavau vakarais a.a. Paskui nustojau,galvodama,kad užkoduoju sau sapną. Šiandien pradejau skaitineti ezoterikos skyrelį. Kokie dar santykiai riša mirusiuosius ir gyvus? Nejau iš manes ko nors norima ir prašoma?Nes yra kam pasirūpinti ir užsakyti mišias. Kodėl nera ramybės? Kodėl visą dieną sėdžiu prie kompiuterio,kodėl su dūkra turejau kalbeti ir ieskoti.ką pamotėlė gero padarė,kad ją nors mirusią nuramintumem,pasakydami,kad ir ji gera buvo. Kodel turiu dabar pilti druskos ant savo depresijos,jei porą metų prieš jos mirtį vardan savo sveikatos,nutraukiau santykius. Tevelis jau kelis metus buvo miręs,o aš ir mano seserys atsisake palikimo vardan jos ramybės ir patogumo.Nedalyvavau jos laidotuvese,nes jei nelankiau sergant....Ne vieniša,turi du vaikus.Gal ne mirtinas nusikaltimas.Jos dukros širdžiai gal skaudu.Augino mane nuo trylikos metų,nesijaučiu skolinga,atidirbau daržuose ir turguose.Gal romaną parašyti? turinys nenuobodus būtų.Yra miręs mano vyras,bet jis man sapnuose nesirodo. Na yra priminęs pavasarį,kad kapeliai dar nesutvarkyti,bet draudiškai kažkaip
Suskubau. Aišku,norėsis padaryti išvadą,kad tai skauduliai neišgiję. Bet ne tuo gyvenu. Džiaugiuos,kad apsveikusi,džiaugiuos smulnmenomis ir delto esu laiminga,laukiu vaikų ir anūkų kaledom
O jei ieškočiau kaltų,tai kodel nesapnavus mamos,kuri gerė ir mus paliko? Čia pavizdys gynybai,kad netikiu savį esant priežastį sapnam.Lieka kažkokia mistika. Juk ir a.a vakarais kalbėdavau,kad ilsetųsi ramybeje,kol nesenai nustojau,kad neužprogramuočiau sanų. Nera jie man baisus,tik kad atrodo nenormalus reiskinys. Esu sapnavusi pranašingų sapnų,tad nemanau,kad jie bereikšmiai
QUOTE(amarrile @ 2017 12 11, 17:15)
Kodėl nera ramybės? Kodėl visą dieną sėdžiu prie kompiuterio,kodėl su dūkra turejau kalbeti ir ieskoti.ką pamotėlė gero padarė,kad ją nors mirusią nuramintumem,pasakydami,kad ir ji gera buvo. Kodel turiu dabar pilti druskos ant savo depresijos,jei porą metų prieš jos mirtį vardan savo sveikatos,nutraukiau santykius. Tevelis jau kelis metus buvo miręs,o aš ir mano seserys atsisake palikimo vardan jos ramybės ir patogumo.Nedalyvavau jos laidotuvese,nes jei nelankiau sergant....Ne vieniša,turi du vaikus.Gal ne mirtinas nusikaltimas.Jos dukros širdžiai gal skaudu.Augino mane nuo trylikos metų,nesijaučiu skolinga,atidirbau daržuose ir turguose.Gal romaną parašyti? turinys nenuobodus būtų.
Čia ir bus ko gero jums atsakymas - jūs pati, jūsų pačios sąžinė, mintys. Ar tikrai tikrai iki pirmo sapno apie pamotėlę (kaip jūs ją vadinate), negalvojote apie ją ir gyvenote savo gyvenimą? Jei pati sau mintyse dėliodavote ko ir kiek ji turi: turtų ar vaikų, ar verta eiti į jos laidotuves ar ne, ar esate jai skolinga ar ne, tai ir peraugo jūsų pačios mintys į jūsų sapnus. Tik tiek.
Jei nustosite galvoti, išstumsite iš galvos, nebesapnuosite tikriausiai.
Žinau, kad pasakyti paprasta, o padaryti sunkiau, bet kito kelio nelabai yra. Tiesiog viduje nurimkite ir nebegalvokite apie mirusius, kurių nenorite sapnuoti, kapų lankyti ar pan. Galvokite ar melskitės tik apie tuos, kurie jums tikrai svarbūs, tada visi kas nesvarbūs patys pasišalins
Amarrile,
Ne negalvokite saves kaltinti dalykais, kuriu netgi nesusipyke zmones negali padaryti. Tarkime toli gyvenantys zmones. Mes negalime nulekti kazko aplankyti kada jiems sunku, lygiai kaip jie negali to padaryti, kai mums nelengva.
Jusu aprasytas sapnas tikrai nereiskia nieko blogo.
Jus susitvarkete ir gyvenate savo gyvenima, negalite/negalime to padaryti uz kitus. . Nesigilinkite i blogus prisiminimus, taip isivarysite depresija. Galvokite ir prisiminkite gerus gyvenimo momentus
Jums paciai tai labiausiai pades .
Ne negalvokite saves kaltinti dalykais, kuriu netgi nesusipyke zmones negali padaryti. Tarkime toli gyvenantys zmones. Mes negalime nulekti kazko aplankyti kada jiems sunku, lygiai kaip jie negali to padaryti, kai mums nelengva.
Jusu aprasytas sapnas tikrai nereiskia nieko blogo.
Jus susitvarkete ir gyvenate savo gyvenima, negalite/negalime to padaryti uz kitus. . Nesigilinkite i blogus prisiminimus, taip isivarysite depresija. Galvokite ir prisiminkite gerus gyvenimo momentus
Jums paciai tai labiausiai pades .
