Pavydziu kas sapnuose mato savo isejusi artima,labai noriu tiketi ,kad mirtimi viskas nesibaigia.Per paskutinius ,nepilnai 2 metus,netekau 3 paciu artimiausiu zmoniu.Taip susikloste,kad visi jie uzgeso man bunant salia ju,tiksliau as buvau paskutinis is artimuju,ka jie mate.Mama,Tetis ir ........zmona,su paskutine netektim dar vis nesusigyvenu....
QUOTE(Rrammas @ 2011 09 06, 09:29)
Pavydziu kas sapnuose mato savo isejusi artima,labai noriu tiketi ,kad mirtimi viskas nesibaigia.Per paskutinius ,nepilnai 2 metus,netekau 3 paciu artimiausiu zmoniu.Taip susikloste,kad visi jie uzgeso man bunant salia ju,tiksliau as buvau paskutinis is artimuju,ka jie mate.Mama,Tetis ir ........zmona,su paskutine netektim dar vis nesusigyvenu....
Pagalvok kad jie ramus ir nepriristi prie taves, paleisk juos savo mintyse
jiems sunku kai kas nors juos laiko 
QUOTE(Leksa @ 2011 09 06, 08:58)
*gal duokit mamai paskaityti ta knyga.
**o as savizudziu gailiu. As nesu religinga ir dievu netikiu, neispazistu jokios religijos, bet, logiskai mastant, jei dievas butu(jei juo tikeciau), tuomet del kiekvieno savizudzio mirties apkaltinciau butent ji, nes tai jis dave zmogui "kryziu", kurio peciams jis buvo per sunkus. Ir dievas toks visazinis, toks protingas, geras ir t.t. turejo tai zinoti ir turejo zinoti iki ko jo duotas "kryzius" zmogu prives.
O jei kalbant rimtai, tai toks buvo zmogaus pasirinkimas, kuri reikia gerbti, nes tik jis vienas vienintelis zinojo kaip is tiesu sunku jam buvo ir ar galejo jis tai istverti.
**o as savizudziu gailiu. As nesu religinga ir dievu netikiu, neispazistu jokios religijos, bet, logiskai mastant, jei dievas butu(jei juo tikeciau), tuomet del kiekvieno savizudzio mirties apkaltinciau butent ji, nes tai jis dave zmogui "kryziu", kurio peciams jis buvo per sunkus. Ir dievas toks visazinis, toks protingas, geras ir t.t. turejo tai zinoti ir turejo zinoti iki ko jo duotas "kryzius" zmogu prives.
O jei kalbant rimtai, tai toks buvo zmogaus pasirinkimas, kuri reikia gerbti, nes tik jis vienas vienintelis zinojo kaip is tiesu sunku jam buvo ir ar galejo jis tai istverti.
*kad ji neskaito ... jau kiek tokio "brudo" jau nešiau nieko neperskaitė ...maždaug "ai čia kažkokias nesąmones rašo.."
* na žinoma , kad reikia pagaileti ... bet logiškai pagalvojus, na bent man imtų pyktis, jeigu artimas žmogus išeitų savo noru (kad ir nesavo), manau tokia pirmine reakcija natūrali ... maždaug "kaip tu galėjai šitaip su manimi pasielgti, KODEL,KODEL" tai juk pyktis ir savęs(ne mirusiojo) gailėjimas ... ir kaip dabar reikes be jo gyventi ..
nemanau, kad dievas žino kiek kas paneš .. na tai savotiškas išbandymas, išlaikai arba ne, jei ne, vel pradedi nuo pradžių kol neišmoksti sau skirtos pamokos ...
prisiminiau, labai gražus fimas"kur nuneša sapnai", apie, mirtį, savižudybę ir gyvenimą anapus
http://www.obuolys.l...esa-sapnai.html
mačiau tik nuo vidurio, bet man labai patiko, reikia parsisiųst ir pažiūrėt visą
rekomenduoju Papildyta:
QUOTE(Rrammas @ 2011 09 06, 09:29)
Pavydziu kas sapnuose mato savo isejusi artima,labai noriu tiketi ,kad mirtimi viskas nesibaigia.Per paskutinius ,nepilnai 2 metus,netekau 3 paciu artimiausiu zmoniu.Taip susikloste,kad visi jie uzgeso man bunant salia ju,tiksliau as buvau paskutinis is artimuju,ka jie mate.Mama,Tetis ir ........zmona,su paskutine netektim dar vis nesusigyvenu....
labai užjaučiu
liš ties sunki jums dalia teko ...nemoku paguosti, turbūt ir neverta ...., bet
pabandykit paskaityti , kad ir tą sylvios browne "gyvenimas anapus" ten pamenu yra aprašytas būdas kaip mirusijį pasikviesti į savo sapną. beje man yra pavykę
Nežinau, gal pradėjau viską kritiškai vertinti, bet variantų dėl gyvenimo po mirties yra milijonas. Gal labiau tikiu kvantine fizika, arba elektronų tuščiame vaakume susikūrimu, bet ta knyga Sylwios Brown, man tada 18- metei nepadarė jokio įspūdžio, nenuramino. Tiesio skeptiškai į tai žiūriu. Manau, jog jos knyga tėra bestseleris ir kad ji šiek tiek apsišaukėlė (nrašiau nete kažkada, girdėjau, jog ji klaidina žmones). Daug yra paaiškinimų apie gyvenimo baigtį, manau nurimęs žmogus, tai tas žmogus, kuris iš visų religinių legendų, mokslinių, ezoterinių tyrinėjimų gali pasidaryti bendrą išvadą. Aš dar kol kas tokios neturiu
QUOTE(Leksa @ 2011 09 06, 09:25)
O as neiciau. Neprivalau rodyti pagarbos zmogui, kuris manes negerbe. Net jei ir mires. Atsiprasineti ir taikytis reikia dar zmonems gyviems esant, o ne sikt ant ju ir tiketis, kad kai gi nusibaigsiu,vistiek man atleis, nes gi negalima pykt ant mirusio! Jei budamas gyvas neatsiprase ir nesigailejo del to ka padare, tai koks dar atleidimas gali buti? Labai jau "falsyvai" man tokie atleidimai atrodo.
prie ko čia tas šūdas? žmogus paprasčiausiai nebendravo su ja ir tiek. apie šūdo pilimą nebuvo nė kalbos
QUOTE(Avocetė @ 2011 09 06, 15:47)
prie ko čia tas šūdas? žmogus paprasčiausiai nebendravo su ja ir tiek. apie šūdo pilimą nebuvo nė kalbos
Nedaskaitei. Ji rase:
QUOTE(Stichija @ 2011 08 17, 15:50)
ta teta visa gyvenima mane juodino, smeize,
Taigi, tai nebuvo vien "paprasciausias nebendravimas". Smeizimas tai ir yra nepagarba, o smeizto as juolab neatleisciau.
QUOTE(Owlet @ 2011 09 06, 15:16)
pabandykit paskaityti , kad ir tą sylvios browne "gyvenimas anapus" ten pamenu yra aprašytas būdas kaip mirusijį pasikviesti į savo sapną. beje man yra pavykę
Visu pirma manau kad tokie zaidimai duoda savo toveiksmi... jei klystu tai pataisykite. Bet jei kam idomu bandykite. Bet pries bandant, siulau uzduoti klausima - kokiu tikslu tai siekiata daryti - ilgesys, meile, noras, bet ar tikra meile ne tai kad paleisti ar visgi priristi?
kiekvienam savas atsakymas. Ypac kapbant apie anapusini pasauli.
QUOTE(Owlet @ 2011 09 06, 15:16)
* na žinoma , kad reikia pagaileti ... bet logiškai pagalvojus, na bent man imtų pyktis, jeigu artimas žmogus išeitų savo noru (kad ir nesavo), manau tokia pirmine reakcija natūrali ... maždaug "kaip tu galėjai šitaip su manimi pasielgti, KODEL,KODEL" tai juk pyktis ir savęs(ne mirusiojo) gailėjimas ... ir kaip dabar reikes be jo gyventi ..
nemanau, kad dievas žino kiek kas paneš .. na tai savotiškas išbandymas, išlaikai arba ne, jei ne, vel pradedi nuo pradžių kol neišmoksti sau skirtos pamokos ...
tu teisi
toks pyktis apima,ir dar dabar pykstu,nes tik prieš savaitę mano brolis išėjo pats iš gyvenimo 
tikiu gal ateis laikas kai susitaikysiu su tuom,bet kol kas tik tas KODĖL
QUOTE(Ezokvantė @ 2011 09 06, 18:57)
Visu pirma manau kad tokie zaidimai duoda savo toveiksmi... jei klystu tai pataisykite. Bet jei kam idomu bandykite. Bet pries bandant, siulau uzduoti klausima - kokiu tikslu tai siekiata daryti - ilgesys, meile, noras, bet ar tikra meile ne tai kad paleisti ar visgi priristi? kiekvienam savas atsakymas. Ypac kapbant apie anapusini pasauli.
kiekvienam savas atsakymas. Ypac kapbant apie anapusini pasauli.gal toks susitikimas padetu šiek tiek nurimti .. o laikyti žinoma, kad nevalia ..
nepraktikuoju tokių žaidimų
vieną vienintelį kartą paprašiau močiutei mirus , kad mane aplankytų sapne. aplanke, pakalbejom . man gana jei dar ir sapnuoju tai nebūnu iš anksto susitarus
Asmeniškai pati - tikiu einkarnacija. Ir tuo buvau įsitikinusi jau nuo ankstyvos paauglystės. T
Asmeniškai pati - tikiu reinkarnacija. Ir tuo buvau įsitikinusi jau nuo ankstyvos paauglystės. Tą kuo puikiusiai pamenu Ir uoj kaip "rydavau" bet kokią informaciją, kokia tik pakliūdavo į mano akirtį. Šiaip manau, kad tikrai yra kažkoks pasaulis šalimais mūsiškio, kuriame gyvena jau išėję iš šio pasaulio Juk paimkim bet kokią religiją - nėrai nei vienos, kuri paneigtų pomirtinio pasaulio egzistavimą. Tas ypatingai juntama mažų genčių pasaulėjautoje. O kas dar labiau mane stebina - kad visai nesusijusios tautos laaabai jau panašiai įvardina tam tikrus dalykus. O kokiam akmens amžiuj juk nesklido taip informacija kaip dabar.
Dar papasakosiu tokį įvykį (tiksliau net porą). Vienas jų - itin susijęs su knyga "gyvenimas anapus" (kad būtų aiškiai ją perskaičiau tik prieš kokį pusmetį ir jau po šių įvykių - taigi įtakos jokios neturėjo). Tai vat:
1. Prieš kelis metus palaidojau savo mamą. Ir tą naktį, sapnavau gan keistą sapną, iš kurio labai įsiminė toks epizodas. Matau į mane bėgantį šerną ir bijau jo, o pasislept neturiu kur, nes stoviu kažkokioj pievoj, takelių susikirtime. Tačiau jis prabėga pro mane nieko nepadaręs. Tada sustoja, atsisuka ir tarsi girdžiu "nebijok, man viskas bus gerai". Ir tikrai (esu tuo 100% tikra) - tai buvo mamos balsas. Ir tikrai, kas keisčiasia - per laidotuves ir poto jaučiau savotišką ramybę. O vekiau tik per pačias laidotuves (kas gal daug kam iš šono turėjo keistai atrodyti).
2. irgi sapnas. Tik labai keistas ir tikroviškas
. Kas jame keisčiausia ir ką labiausiai pamenu: naktis, laukas. Jame stovi daugybė žmonių, visi atsisukę į vieną pusę ir tarsi sustingę (ta prasme stovi ir žiūri į kažką). Tarp jų atstumai tokie gal po porą metrų, bet jie stovi chaotiškai. Ir aš su vienu kalbuosi maždaug taip: kodėl tu kenki kitiems? Nepyk ant dievo (ten kažkas pan buvo į dialogą, kur jis sakė, kad dievas jam nepadėjo kai buvo sunku ir jis juo nebetiki ar kažkas pan.). Jis tikrai atleis tik reikia tai pripažinti, pasakyk kad juo tiki ir t.t. Ir įsivaizduokit kaip aš nustebau skaitydama knygą, kurioje buvo aprašytos "šešėlinės" (ar kažkaip pan.) durys ir prieangis prie jų. Na totaliai analogiška situacija Ir dar pridursiu - nesu labai jau tikinti, galiu ir kelis metus į bažnyčia eiti, o vat štai sapne, įkalbinėjau "kažką" pripažinti Dievo egzistavimą
Tai vat tokie mano patyrimai, kurie tik įrodo, kad tikrai yra kažkoks paralelinis pasaulis
p.s.: kažkas buvo su komp., tai pirma žinutė, ne visa "pasiskelbė", o keisti nebeleido
Ir uoj kaip "rydavau" bet kokią informaciją, kokia tik pakliūdavo į mano akirtį. Šiaip manau, kad tikrai yra kažkoks pasaulis šalimais mūsiškio, kuriame gyvena jau išėję iš šio pasaulio Juk paimkim bet kokią religiją - nėrai nei vienos, kuri paneigtų pomirtinio pasaulio egzistavimą. Tas ypatingai juntama mažų genčių pasaulėjautoje. O kas dar labiau mane stebina - kad visai nesusijusios tautos laaabai jau panašiai įvardina tam tikrus dalykus. O kokiam akmens amžiuj juk nesklido taip informacija kaip dabar. Dar papasakosiu tokį įvykį (tiksliau net porą). Vienas jų - itin susijęs su knyga "gyvenimas anapus" (kad būtų aiškiai ją perskaičiau tik prieš kokį pusmetį ir jau po šių įvykių - taigi įtakos jokios neturėjo). Tai vat:
1. Prieš kelis metus palaidojau savo mamą. Ir tą naktį, sapnavau gan keistą sapną, iš kurio labai įsiminė toks epizodas. Matau į mane bėgantį šerną ir bijau jo, o pasislept neturiu kur, nes stoviu kažkokioj pievoj, takelių susikirtime. Tačiau jis prabėga pro mane nieko nepadaręs. Tada sustoja, atsisuka ir tarsi girdžiu "nebijok, man viskas bus gerai". Ir tikrai (esu tuo 100% tikra) - tai buvo mamos balsas. Ir tikrai, kas keisčiasia - per laidotuves ir poto jaučiau savotišką ramybę. O vekiau tik per pačias laidotuves (kas gal daug kam iš šono turėjo keistai atrodyti).
2. irgi sapnas. Tik labai keistas ir tikroviškas
. Kas jame keisčiausia ir ką labiausiai pamenu: naktis, laukas. Jame stovi daugybė žmonių, visi atsisukę į vieną pusę ir tarsi sustingę (ta prasme stovi ir žiūri į kažką). Tarp jų atstumai tokie gal po porą metrų, bet jie stovi chaotiškai. Ir aš su vienu kalbuosi maždaug taip: kodėl tu kenki kitiems? Nepyk ant dievo (ten kažkas pan buvo į dialogą, kur jis sakė, kad dievas jam nepadėjo kai buvo sunku ir jis juo nebetiki ar kažkas pan.). Jis tikrai atleis tik reikia tai pripažinti, pasakyk kad juo tiki ir t.t. Ir įsivaizduokit kaip aš nustebau skaitydama knygą, kurioje buvo aprašytos "šešėlinės" (ar kažkaip pan.) durys ir prieangis prie jų. Na totaliai analogiška situacija Ir dar pridursiu - nesu labai jau tikinti, galiu ir kelis metus į bažnyčia eiti, o vat štai sapne, įkalbinėjau "kažką" pripažinti Dievo egzistavimą Tai vat tokie mano patyrimai, kurie tik įrodo, kad tikrai yra kažkoks paralelinis pasaulis
p.s.: kažkas buvo su komp., tai pirma žinutė, ne visa "pasiskelbė", o keisti nebeleido
sveiki,
kam bijot ko nezinot ir neprisimenat? ar prisimenat savo mirti kuria nors ir kada nors?ar skaudejio?jai ne, kodel bijot jos? net neisivaizduoat kas tai yra ..
valgot maista,vazinejas su automobili, galit asinuodyt ir zut, bet baimes gi nera,nors tikrai matet,zinot ir esat tikri kaip tai gali nutikt, tad gal bijot ne mirtes.. ?
dvasios ir sielos nepalieka musu tik tada, kai mes ju nepaleidziam,mes liudim,nors nesam tikri ar tikrai jos nori cia dar likt, o gal ju laukia nuostabesnis pasaulis? mes prisimenam,gailimes, skundziames ir nepaleidziam ju taip.. lik jie butu musu nuosavybe ir mes galim jos vat pasilikt sau..velgi ar jus prisimenat kas laukia jusu ar bet ko ir kazka, po mirtes?, kad taip pikstam ir keikiam pacia Mirti?
gal mes gailim saves ,nes ka as darisiu!kaip tu mane galejai palikt!kaip as gyvensiu dabar!
o kur tas gailestingumas artimam.. ? as tai matau tik egoistinius epizodus (be abejo ne visi tokie, apie grazius ir supratingus santikius mes ir nekalbam, jie ir taip grazus :) )
del praetu gyvenimu- ju buvo ne vienas o daug daug ir daug.. ivairiu,geru ,blogu, graziu ir nelabai.. as prisimenu ir matau savo, ir kitu ..
bet ar reik matyt?kam jie jums?kokias jus isvadas pasidarysit? kokias pamokas ismoiksyt jai pamatisyt ?
nes smalsumas be tikslo ir ne dorais tikslais netolierojams tai svelnei pasakyta, kaip ir ''gebejimai ir extrasensorinies savybes'' jos yra duotos ne siap sau, o su tikslu ir misija.. o jaigu mes tos misijos nevykdom ir tikslu nepasekam .. ?
tad galvokyt ka prasot, ko norit ir ko sekiat.. gyvenimas ne zaidymas ..
tuom jis ir nuostabus :)
kam bijot ko nezinot ir neprisimenat? ar prisimenat savo mirti kuria nors ir kada nors?ar skaudejio?jai ne, kodel bijot jos? net neisivaizduoat kas tai yra ..
valgot maista,vazinejas su automobili, galit asinuodyt ir zut, bet baimes gi nera,nors tikrai matet,zinot ir esat tikri kaip tai gali nutikt, tad gal bijot ne mirtes.. ?
dvasios ir sielos nepalieka musu tik tada, kai mes ju nepaleidziam,mes liudim,nors nesam tikri ar tikrai jos nori cia dar likt, o gal ju laukia nuostabesnis pasaulis? mes prisimenam,gailimes, skundziames ir nepaleidziam ju taip.. lik jie butu musu nuosavybe ir mes galim jos vat pasilikt sau..velgi ar jus prisimenat kas laukia jusu ar bet ko ir kazka, po mirtes?, kad taip pikstam ir keikiam pacia Mirti?
gal mes gailim saves ,nes ka as darisiu!kaip tu mane galejai palikt!kaip as gyvensiu dabar!
o kur tas gailestingumas artimam.. ? as tai matau tik egoistinius epizodus (be abejo ne visi tokie, apie grazius ir supratingus santikius mes ir nekalbam, jie ir taip grazus :) )
del praetu gyvenimu- ju buvo ne vienas o daug daug ir daug.. ivairiu,geru ,blogu, graziu ir nelabai.. as prisimenu ir matau savo, ir kitu ..
bet ar reik matyt?kam jie jums?kokias jus isvadas pasidarysit? kokias pamokas ismoiksyt jai pamatisyt ?
nes smalsumas be tikslo ir ne dorais tikslais netolierojams tai svelnei pasakyta, kaip ir ''gebejimai ir extrasensorinies savybes'' jos yra duotos ne siap sau, o su tikslu ir misija.. o jaigu mes tos misijos nevykdom ir tikslu nepasekam .. ?
tad galvokyt ka prasot, ko norit ir ko sekiat.. gyvenimas ne zaidymas ..
tuom jis ir nuostabus :)
