bet kokia nuomone siuo klausimu tui teise buti isgirsta. jei zmogus netiki dievu arba siela - reiskia taip ir turi buti, jam reikia tokio patyrimo. jei tiki - taip pat taip turi buti, nes tam zmogui reikia tokio patyrimo. o siaip viskas yra iliuzija - net gyvenimas australijoje mums yra iliuzija, kuria mes tikime tik del to, kad taip sako ziniasklaida. nors galima patikrinti ar tai teisybe ten nuskridus - bat ar dauguma ten skris? o nuo mirties nepabegsi. tik po jos bus matyti, kas ir taip yra ar nera. o gal kiekvienam atseikejama pagal jo tikejima - netikintis isnyks, o tikintis keliaus pagal savo religijos tradicijas i amzinuosius medziokles plotus/nirvana/roju/pragara.
Paskutiniam sakiniui pritariu .Esu daug kartu girdejusi sakant,kad laidokite,pagal to (mirusiojo)zmogaus paprocius,tikejima, arba sakoma "tai buvo mirusiojo paskutine valia (noras,pageidavimas)".O gal tai ir teisinga.
o siaip viskas yra iliuzija - net gyvenimas australijoje mums yra iliuzija, kuria mes tikime tik del to, kad taip sako ziniasklaida. nors galima patikrinti ar tai teisybe ten nuskridus - bat ar dauguma ten skris?
tai neskriskit, pradžiai užsisakykit bilietus. kai nuskaičiuos pinigus pamatysit jog tai realybė
QUOTE(xxl @ 2008 04 17, 15:23)
o gal kiekvienam atseikejama pagal jo tikejima - netikintis isnyks, o tikintis keliaus pagal savo religijos tradicijas i amzinuosius medziokles plotus/nirvana/roju/pragara.
Na žinoma, tik domėkis, apie tas pilis, kurios kuo toliau stovi, UK, Prancūzijoj, o geriausia apie Amerikos senųjų kultūrų ar Egipto statinius, tada vaiduokliai tikresni būna. Jei domėsies apie Lietuvos vaiduoklius, jie gali ir nelabai tikri būti, gerai pažiūrėjus - šnipštas lieka. Bet kai domiesi apie svetimų, tolimų šalių, pasiskaitai literatūros... oooo kokie tikri, kiek jų daug ir kokie jie gyvi....
Na žinoma, tik domėkis, apie tas pilis, kurios kuo toliau stovi, UK, Prancūzijoj, o geriausia apie Amerikos senųjų kultūrų ar Egipto statinius, tada vaiduokliai tikresni būna. Jei domėsies apie Lietuvos vaiduoklius, jie gali ir nelabai tikri būti, gerai pažiūrėjus - šnipštas lieka. Bet kai domiesi apie svetimų, tolimų šalių, pasiskaitai literatūros... oooo kokie tikri, kiek jų daug ir kokie jie gyvi....
Žmogui mirus 3 dienas sklaidosi jo eterinis kūnas ir gyvybinės jėgos susilieja su bendru žemės gyvybinių jėgų lauku, t.y. eteriniu kūnu. Tada žmogus ima valytis nuo prisirišimų. Įvairūs žemiški troškimai jį degina ugnimi, t.y. jausmas panašus į fizinį karštį, toks, koks būna,kai mus dar gyviems esant užplūsta gėda. Vidutiniškų prisirišimų žmogui tas periodas trunka 40 dienų, bet jei prisirišimai būna itin smarkūs (alkoholikai, narkomanai, patologiškai prisirišę prie sexo, saldumynų, rūkymo, turtų ir t.t.), laikotarpis gali užtrukti ir labai ilgai, net šimtmečius. Manau, kad būtent tai ir yra vaiduokliai - negalinčios išeiti sielos.
Po šio periodo siela patenka į kamaloką, dvasinę Mėnulio sferą, kur ją pasitinka angelai, mirę artimieji, mokytojai. Čia žmogus peržiūri visą savo gyvenimą atbuline tvarka ir išgyvena ne savo jausmus, o savo veiksmų pasėkmes, t.y. jausmus, kuriuos jis savo elgesiu sukėlė kitiems. Šioje sferoje tarsi klausiama, kiek žmogus sugebėjo pasiaukoti, nugalėti savo ego. Beje, didžiulis ego dažnai lyg užtemdo žmogaus dvasines akis,todėl turintieji didelį ego tų angelų gali ir nematyti, jiems tai tiesiog pragaras - išgyventi tai, ką padarė kitiems. Šitas periodas trunka maždaug trečdalį žmogaus gyvenimo. Tiek laiko turi prasmės maldos už mirusiuosius. tai yar taip vadinamoji skaistykla, nor stai gali būti ir pragaras ir rojus,priklausomai nuo to,kaip žmogus tvarkėsi su savo ego. Čia gimsta pasiryžimas viską ištaisyti ir atlyginti. Čia žmogus nusimeta savo savybes, savo asmenybę, t.y. savo savybes,kurios ir vertė jį elgtis vienaip ar kitaip. Savybių paketėlis ir lieka šioje sferoje, kur jis bus uždėtas ant pečių grįžtantiems atgal.
Toliau einama į Merkurijaus sferą. Jos gyventojai yra archangelai. Savybė - atjauta. Žmogus išgyvena/pamato savoligų priežastis. Sakoma,kad kuo sunkiau ir skaudžiau gyvenime žmogus sirgo, tuo daugiau atjautos jis sukaupia kitam gyvenimui.
Po to žmogus patenka į Veneros sferą. ten tarsi matuoja, kiek jis sugebėjo išgyventi dvasinę palaimą, religingumą. Sferos gyventojai - archajai.
Saulės sfera - absoliučios meilės sritis. Žmogus pamato, susikuria savo vystymosi moralinį idealą. Apsvarsto savo santykius su žmonija (ne atskirais žmonėmis - tai mėnulio sfera). Saulės sferos būtybės pakviečia žmogų stebėti ir bendradarbiauti kuriant augalus.
Marso sfera - žmogus apmąsto, kiek jis sugebėjo mylėti savo priešus ir kiek sugebėjo įkūnyti savo idealus materialiame pasaulyje. Gali stebėti, akip kuriami gyvūnų gemalai. Žmonės,kurių pasaulėžiūra buvo labai materialistinė,kurie neigė bet kokį dvasios egzistavimą, šioje kelionėje jaučiasi labai sutrikę, nieko nesuprantantys, nesuvokiantys ir dažnai šioje sferoje, nebaigę savo kelionės apsisuka ir grįžta atgal į įsikūnyjimą. Ateistinės pasaulėžiūros žmonės čia dažnai praranda sąmoningumą ir roliau keliauja tarsi be jo, atrsi miegodami.
Jupiterio sfera - kiek buvo tolerantiškas kitų religijų atžvilgiu. Čia žmogus jau ima dėlioti savo būsimą inkarnaciją, taip pat kviečiamas stebėti,kaip kuriami žmonių gemalai, nuoko patiria absoliučią palaimą.
Saturno sfera - kiek buo atsidavęs savęs pažinimui ir savikritikai, vystymuisi. Pamato/supranta globalų vystymosi uždavinį.
Tada pasiekiamas aukščiausias taškas, ezoterikoje vadinamas vidurnakčio valanda. Čia pasitinka dvi būtybės. Pirmoji yra Liuciferis, kuris atsakingas už malonumą. Žmogus patiria didžiausią gundymą. Jis jau enbėra žmogus, net ne siela. jis nsuimetė viską ir yra dvasia, matanti, suprantanti,mylinti. Liuciferis gundo nebegrįžti atgal ir pasilikti čia. Jei žmogus pasirenka tokį kelią, jis tiesiog skendi tame malonumo rojuje, bet nebeturi atsakomybės, nebegali vystytis, ir jo dvasia pamažu sunyksta.
Kita būtybė - archangelas Urielis ir už jo stovintis Kristus. Jis sako, kad vystymasis, evoliucija yra vienintelė galimybė ir "liepia" grįžti tęsti savo dabą.
Toliau žmogus grįžta per tas pačias sferas.
Saturno sferoje įgyja sugebėjimą įžvelgti esmę. Tie,kurie šioje sferoje užsibūna labai ilgai, visur mato pačią esmę.
Jupiterio sferoje - suvokti visumą.
Marso sferoje įgyja valios. itin ilgai užsibuvę šioje dvasinėje sferoje arba tampa labai materialistiški, atba įgyja labai daug valios įgyvendinti dvasinį idealą materijoje (t.y. vienuoliškų ordinų steigėjai ir vystytojai, pavyzdžiui).
Saulės sferoje dirba su karminiais įsipareigojimais, planuoja kada kur kaip ką sutiks ir grąžins skolas. Nusistato mąstelį, kiek jo veikla bus skirta visia žmonijai. pasirenka tėvus.
Veneros sferoje įgyja savybe savo darbus persmelkti meile. Čia ilgai užsibuvusiems labai svarbi yra jų šeima.
Merkurijaus sferoje įgyja lengvumo ir judrumo.
Mėnusio sferoje gauna savo "paketėlį", t.y. savo asmenybės savybes ir dar kartą peržvelgia skolas. Pajunta besąlyginę meilę savo tėvams ir peržvelgia būsimo gyenimo scenarijų.
Čia kai kurie išsigąsta, nes juos jau slegia Asmenybė. Ankstyvieji persileidimai tai ir yra tie,kurie išsigąsta. O kitus sulaiko būtent Meilė savo tėvams...
o gal kiekvienam atseikejama pagal jo tikejima - netikintis isnyks, o tikintis keliaus pagal savo religijos tradicijas i amzinuosius medziokles plotus/nirvana/roju/pragara.
.Esu daug kartu girdejusi sakant,kad laidokite,pagal to (mirusiojo)zmogaus paprocius,tikejima, arba sakoma "tai buvo mirusiojo paskutine valia (noras,pageidavimas)".O gal tai ir teisinga. 
