Nors buvau mirusi ne kartą, net 3 kartus ir vieną kartą su regėjimais, kurie mane pakeitė. Tačiau ar tai ką jaučiau, taip tiksliau apibūdinti, yra tikra ar ne? Nežinau ir tiek. Žinau tik vieną, kad manyje įvyko pasikeitimai: tapau lyg išmintingesnė (čia save lyginu su savimi); visiškai nebijau mirties, nors jos ir neprovokuoju; dar labiau pamilau gyvenimą ir man jis dar nuostabesnis; dingo bet koks kategoriškumas; išaugo tolerancija. Įsivaizduokite kaip tai keistai įdomu, kai tai suvoki, kad įvyko per kelias minutes. Tačiau kartu tam tikra mano dalis užsikonservavo tam tikroje būsenoje. Šią vietą sunkiausia paaiškinti, dar sunkiau aprašyti bei apsakyti. Vienas dalykas, kuris mane verčia geriau patylėti nei kalbėti išvadomis, tai atsakomybė už tai ką pasakysiu žmogui ir ką reiks daryti, jei jis pasakys "Aš sutinku su tavimi. Dabar sakyk ką toliau man daryti". O toliau turi daryti kiekvienas skirtingai, tačiau dažnai taip pasakęs mano, kad aš lyg kažkokos Angelas turiu vesti per gyvenimą.
Kas vyksta po mirties? Iš kur man žinoti Nors buvau mirusi ne kartą, net 3 kartus ir vieną kartą su regėjimais, kurie mane pakeitė. Tačiau ar tai ką jaučiau, taip tiksliau apibūdinti, yra tikra ar ne? Nežinau ir tiek. Žinau tik vieną, kad manyje įvyko pasikeitimai: tapau lyg išmintingesnė (čia save lyginu su savimi); visiškai nebijau mirties, nors jos ir neprovokuoju; dar labiau pamilau gyvenimą ir man jis dar nuostabesnis; dingo bet koks kategoriškumas; išaugo tolerancija. Įsivaizduokite kaip tai keistai įdomu, kai tai suvoki, kad įvyko per kelias minutes. Tačiau kartu tam tikra mano dalis užsikonservavo tam tikroje būsenoje. Šią vietą sunkiausia paaiškinti, dar sunkiau aprašyti bei apsakyti. Vienas dalykas, kuris mane verčia geriau patylėti nei kalbėti išvadomis, tai atsakomybė už tai ką pasakysiu žmogui ir ką reiks daryti, jei jis pasakys "Aš sutinku su tavimi. Dabar sakyk ką toliau man daryti". O toliau turi daryti kiekvienas skirtingai, tačiau dažnai taip pasakęs mano, kad aš lyg kažkokos Angelas turiu vesti per gyvenimą.
Nors buvau mirusi ne kartą, net 3 kartus ir vieną kartą su regėjimais, kurie mane pakeitė. Tačiau ar tai ką jaučiau, taip tiksliau apibūdinti, yra tikra ar ne? Nežinau ir tiek. Žinau tik vieną, kad manyje įvyko pasikeitimai: tapau lyg išmintingesnė (čia save lyginu su savimi); visiškai nebijau mirties, nors jos ir neprovokuoju; dar labiau pamilau gyvenimą ir man jis dar nuostabesnis; dingo bet koks kategoriškumas; išaugo tolerancija. Įsivaizduokite kaip tai keistai įdomu, kai tai suvoki, kad įvyko per kelias minutes. Tačiau kartu tam tikra mano dalis užsikonservavo tam tikroje būsenoje. Šią vietą sunkiausia paaiškinti, dar sunkiau aprašyti bei apsakyti. Vienas dalykas, kuris mane verčia geriau patylėti nei kalbėti išvadomis, tai atsakomybė už tai ką pasakysiu žmogui ir ką reiks daryti, jei jis pasakys "Aš sutinku su tavimi. Dabar sakyk ką toliau man daryti". O toliau turi daryti kiekvienas skirtingai, tačiau dažnai taip pasakęs mano, kad aš lyg kažkokos Angelas turiu vesti per gyvenimą.
QUOTE(vaižgantė @ 2008 01 19, 17:40)
...o kai pats renkiesi mirtį- aname pasalyje gali būti nekas...
Bet juk aš tuomet nieko neprarasiu. Grasinimas, kad man teks vėl gyventi taip, kaip dabar gyvenu, man nieko nereiškia. Aš gyvenu gerai. Arba blogai. Čia kaip sugalvoju... Va jūs sakote apie reinkarnacijas. <una> apie jas rodos nekalbėjo, iš jos pasakojimo supratau, kad ten ir lieka, tai kas po mūsų lieka...
QUOTE(Medinis @ 2008 01 19, 17:43)
Bet juk aš tuomet nieko neprarasiu. Grasinimas, kad man teks vėl gyventi taip, kaip dabar gyvenu, man nieko nereiškia. Aš gyvenu gerai. Arba blogai. Čia kaip sugalvoju... Va jūs sakote apie reinkarnacijas. <una> apie jas rodos nekalbėjo, iš jos pasakojimo supratau, kad ten ir lieka, tai kas po mūsų lieka...
Žinoma, kad nieko neprarasi. Gausi naują patyrimą.
Bet kažkodėl yra vaikų, kurie jau būdami mamos pilve, sunkiai apsisprendžia- gimti ar ne...
QUOTE(Medinis @ 2008 01 19, 17:40)
QUOTE(una @ 2008 01 19, 17:35)
Aš gal praleidau temoje... O kodėl nereikia paskubėti pakliūti ten, kur jūs buvote?
Savižudžių ten nelaukia raudonas kilimas ir iškilmingas sutikimas. Tai jau tikrai.
O jei rimtai, ten ateina savaiminis supratimas, kad savižudybė - blogai. Savo pareigų neatlikimas, panašiai, kaip tamsta pasislėptum nuo šeimos ir vengtum mokėti alimentus.
QUOTE(una @ 2008 01 19, 17:47)
Savižudžių ten nelaukia raudonas kilimas ir iškilmingas sutikimas. Tai jau tikrai.
O jei rimtai, ten ateina savaiminis supratimas, kad savižudybė - blogai.
O jei rimtai, ten ateina savaiminis supratimas, kad savižudybė - blogai.
Na tai jei aš dabar blogas, tai gal man reikia nusižudyti, kad ateitų savaiminis supratimas, kad esu blogas ir pasitaisyčiau? Kančia beprasmė. Galima tik pakeisti įsikišant iš išorės.
QUOTE(Medinis @ 2008 01 19, 17:50)
Na tai jei aš dabar blogas, tai gal man reikia nusižudyti, kad ateitų savaiminis supratimas, kad esu blogas ir pasitaisyčiau? Kančia beprasmė. Galima tik pakeisti įsikišant iš išorės.
Kodėl kančia beprasmė?
Kai siela nutunka, gyvendama per daug ramiai, duodama kokia nors bėda ir kentėdamas žmogus vėl grįžta pas Dievą...(Kažkodėl, kai skęsta laivas, staiga visi krenta ant kelių ir meldžia Dievo malonės...)
Nė vienas žmongus nėra blogas. Net tie, kurie sėdi iki gyvos galvos kalėjimuose pasodinti. Blogas gali būti mąstymas, poelgiai, bet ne pats žmogus...
QUOTE(vaižgantė @ 2008 01 19, 17:53)
1. Kodėl kančia beprasmė?
2. Kažkodėl, kai skęsta laivas, staiga visi krenta ant kelių ir meldžia Dievo malonės...
3. Blogas gali būti mąstymas, poelgiai, bet ne pats žmogus...
2. Kažkodėl, kai skęsta laivas, staiga visi krenta ant kelių ir meldžia Dievo malonės...
3. Blogas gali būti mąstymas, poelgiai, bet ne pats žmogus...
1. Kančia beprasmė, kai ji skiriama kaip bausmė. Už kažką. Ypač, jei žinai už ką.
Aš suvokiu, kad mano mąstymas tiesiog nepriima tai, kas jums yra elementaru, skirtingi lygiai.
2. Na čia tai paprasta. Baimė. Ar žinote, kodėl vaikai yra geriausi kariai?
3. Tą aš žinau ir nuolat kartoju. Bet kodėl reikia bausti žmogų (kas tai - siela. dvasia?) už mąstymą ir poelgius (kas tai yra - kūnas?)?
QUOTE(Medinis @ 2008 01 19, 17:58)
1. Kančia beprasmė, kai ji skiriama kaip bausmė. Už kažką. Ypač, jei žinai už ką.
Aš suvokiu, kad mano mąstymas tiesiog nepriima tai, kas jums yra elementaru, skirtingi lygiai.
2. Na čia tai paprasta. Baimė. Ar žinote, kodėl vaikai yra geriausi kariai?
3. Tą aš žinau ir nuolat kartoju. Bet kodėl reikia bausti žmogų (kas tai - siela. dvasia?) už mąstymą ir poelgius (kas tai yra - kūnas?)?
Aš suvokiu, kad mano mąstymas tiesiog nepriima tai, kas jums yra elementaru, skirtingi lygiai.
2. Na čia tai paprasta. Baimė. Ar žinote, kodėl vaikai yra geriausi kariai?
3. Tą aš žinau ir nuolat kartoju. Bet kodėl reikia bausti žmogų (kas tai - siela. dvasia?) už mąstymą ir poelgius (kas tai yra - kūnas?)?
O kas čia tas baudėjas?
Aš tokio nežinau.
QUOTE(Medinis @ 2008 01 19, 18:02)
Maniau žinote. Kas duoda kokią nors bėdą?
Ne kažkoks baudėjas- žmogus pats savo mintimis, žodžiais ir darbais pritraukia tam tikras situacijas, nesėkmes, bėdas. Juk ir apvagia tik tuos, kuriems to reikia... Net kriminalistai žino, kad auka pati pritraukia nusikaltėlį...
QUOTE(vaižgantė @ 2008 01 19, 18:04)
Ne kažkoks baudėjas- žmogus pats savo mintimis, žodžiais ir darbais pritraukia tam tikras situacijas, nesėkmes, bėdas.
Ar situacijos, nesėkmės, bėdos veikia tik tuomet, kai paveikiamas fizinis kūnas (tipo skausmas)? Ar čia kiekvienam kitaip? Ir kodėl savižudžiams blogai po mirties? Po mirties jie juk tikrai nieko neišmoks. O jei atgims ir neprisimins, tai vis tiek dabar jiems tai beprasmiška, nes jie nieko nepraranda...
Šiaip čia klausimai mano paties man...
QUOTE(Medinis @ 2008 01 19, 18:06)
Ar situacijos, nesėkmės, bėdos veikia tik tuomet, kai paveikiamas fizinis kūnas (tipo skausmas)? Ar čia kiekvienam kitaip? Ir kodėl savižudžiams blogai po mirties? Po mirties jie juk tikrai nieko neišmoks. O jei atgims ir neprisimins, tai vis tiek dabar jiems tai beprasmiška, nes jie nieko nepraranda...
Šiaip čia klausimai mano paties man...
Šiaip čia klausimai mano paties man...
Jei tau pavogs mašiną arba grįžęs namo nerasi buto, nes jis sudegė- kas čia kentės? Ar fizinis kūnas?
O liga apskritai ne bausmė- ją gi pats susikuri.
Savižudžiams blogai po mirties todėl, kad jie pažeidė vieną iš Kosminių Įstatymų- ne žmogaus valia gimti, ne jo valia ir mirti...Prasmę turi tai, kad mes gimę nieko neprisimenam: juk reikalingas naujas patyrimas, kurio niekas neįtakoja...
