Su tuo medžiu tai čia gyvas anekdotas man buvo.. Galvojau naujiems metams papuošti kambariua, apipurškus sniegu ir žaisliukais apkabinus, nuėjau į Kalvarijų turgų Vilniuje, ir nusipirkau šluotą (skirtą kiemui šluoti)- truputį papuošiau, ir apipurškiau sniegeliu...
Dabar gi galvojau nusipirkti kadugio arba kačiukų verbą, ir ant jos kabinti, bet grynai nespėjau velykoms pasiruošti, visko tiek priplanavus gaminti buvau, kad tieiog dekoracijų pradėtų ir nebaigtų kalnas buvo, ir lakstyt po turgus nebuvo kada, o ką nusiunčiau, jau nieko iš tokių šakelių nerado pirkti- nei kadagio, nei kačiukų, arba viskas labai brangu ir nususę liko- margučiai mano į dažus merkti buvo tik velykų rytą, nes nespėjau aksčiau, ir jau nebuvo kada galvoti kaip ir kur juos sudėti, kadangi yra išpūsti, tai buvo gaila darbo (išpūsti marudnas darbas, liaudiškai kalbant), todėl nenorėjau dėti į lėkštutę, kaip paprastus valgymui skirtus, o ir ant stalo vos telpa viskas, tai paėmiau tą šluotą, dar likusią apipurkštą sniegeliu (net nuplauti nebuvo kada), ir ant jos sumoviau margučius, tiesiai ant šakų... Gal kvailai, kad apsnigta

- bet savoj šeimoj mes nekreipiam dėmesio, ir buvo gerai

Dar norėjau žibučių prikabinėti į šakas su kapsulytėm (pamerktų į jas), bet jau nebuvo kada... Ir tai vėlai sėdome prie velykų stalo...
Taigi, čia yra ne mano skinta, ir ne nuo šviežių medžių, o sena, sudžiūvusi šluota kiemui šluoti, pirkta tuguje po tris litus
O pati aš irgi privengiu laužyti šakas, saviškiams neleidžiu net pataisų pirkti, nes įrašyti į raud. knygą, ir bobos juos skina ir turgun neša nelegaliai- bet vis tiek nuperka jie kartais, manęs nepaklauso...
Šiaip jei reikia man kokių eglučių ar kačiukų, aš dažniausiai neskinu nuo gyvo medžio, o ieškau išvirtusių , nukritusių šakų - ir dažniausiai randu
Čia pirmas bandymas paskutinėti :


