Tai va. gal kas kokiu patarimu turite, vargstu su ta problemele, jau ilga laika, vyras darbe istisai prie kompo, grizta namo, batai i vieta ir vel kompas, pavalgo ir vel, o man istisa diena sedint namie , taip norisi pabuti kartu, pabendrauti......Na, aisku jis bendrauja, mane isgirsta is penkto karto, aisku, viska padaro ka paprasau, bet kaip, kad jis nors dienele prie tos dezes neitu....
QUOTE (VaidaI @ 2004 01 13, 17:44) |
Tai va. gal kas kokiu patarimu turite, vargstu su ta problemele, jau ilga laika, vyras darbe istisai prie kompo, grizta namo, batai i vieta ir vel kompas, pavalgo ir vel, o man istisa diena sedint namie , taip norisi pabuti kartu, pabendrauti......Na, aisku jis bendrauja, mane isgirsta is penkto karto, aisku, viska padaro ka paprasau, bet kaip, kad jis nors dienele prie tos dezes neitu.... |
Sveika,
labai gerai tave suprantu, nes pas mus panasios bedos.Darbe dirba su kompiuteriais, grizta namo - vel prie kompo. Kai sakau, kad pasistenkim daugiau laiko kartu praleisti, tai jis man- o ka as ne namie?mes ka -nebendraujam?Dabar tai dar baisiau - parsinesa jis nesiojama kompa kartais is darbo, nes prie sito kartais dukryte nori pazaisti.O tada man kas belieka.Tada su dukryte pakaitomis prie vieno, o jis -prie kito.Kai dukryte uzmiega, as prie kompo.Kai jis bando kalbetis su manimi, tai as jam e-mailu zinute nusiunciu, jis man atsako.Paskui sako- pasiekem auksciausia sutuoktiniu bendravimo lygi




Maniškis kurį laiką buvo įnikęs parėjęs iš darbo žaisti ralį. Iš pradžių šaipydavausi, kad jis kaip mažas berniukas, kad trūksta tik kad burgzti garsiai pradėtų "važiuodamas". O po to, kai žaidimai užsitęsdavo iki pat miego, ėmiau pyktaut, svaidyt į jį "baisius" žvilgsnius ir pan. Baigėsi tuo, kad jis kaskart sėsdamas prie žaidimo pradėdavo jaustis baisiai kaltas ir atsiklausdavo "ar galima"? aš atsakydavau "galima" tokiu tonu, kad jau jam likdavo absoliučiai aišku, jog geriau nereikia
Rezultatas toks: žaidimų kompaktus jis išsivežė į darbą ir namuose taika, bet darbe už žaidimus jis kiek žinau jau ne kartą gavo pylos...



Pas mane lygiai ta pati beda, taciau ka bebandziau niekas nepadeda
Kai kompas buvo sugedes, tai man buvo tokia palaima, o jis vis zujo is kampo i kampa ir bambejo kada gi ji atves, net gaila pasidare
O kai kazkada kalbejome apie tai, ko dabar noretume,tai jis sako: -as dabar noreciau pacio geriausio kompo.-manau, nugi visiskas apsurdas, kaip taip galima diena is dienos buti isikniaubus i ta kompa
Jis net valgo prie jo, telefonu kalba, su vaiku zaidzia sededamas prie jo ir t.t.
O atsitraukia nuo jo tik nakti, kai as jau snaudziu 
Taigi iseities taip ir neradau


O kai kazkada kalbejome apie tai, ko dabar noretume,tai jis sako: -as dabar noreciau pacio geriausio kompo.-manau, nugi visiskas apsurdas, kaip taip galima diena is dienos buti isikniaubus i ta kompa



Taigi iseities taip ir neradau

QUOTE (cini-mini @ 2004 01 13, 15:56) |
Sveika, labai gerai tave suprantu, nes pas mus panasios bedos.Darbe dirba su kompiuteriais, grizta namo - vel prie kompo. Kai sakau, kad pasistenkim daugiau laiko kartu praleisti, tai jis man- o ka as ne namie?mes ka -nebendraujam? |
Na, jo sitie zodziai ir pas mus dazni, "juk as namie, negeriu, nelakstau", bet esme, kad jis nezaidzia,o siaip ka nors veikia...ir visada jam svarbu...
Pas mus irgi buvo tos pacios problemos. Vyras galedavo visa laika praleist prie kompo. Kartais sededavo iki paryciu
. Kai ash priekaishtaudavau, turejo labai gera pasiteisinima - dirbu.
Baigesi mano kantrybe ir ishkeliau ultimatuma: arba vyras nakti sheimyninej lovoj, arba skyrybos. Suveike! Dabar dziaugiusi sheimyniniais dziaugsmais

Baigesi mano kantrybe ir ishkeliau ultimatuma: arba vyras nakti sheimyninej lovoj, arba skyrybos. Suveike! Dabar dziaugiusi sheimyniniais dziaugsmais

Sveikos, as taip pat vargstu su savuoju,tik mano vyrelis nedirba tokio darbo su kompu,o parejes namo nuo jo neatsitraukia visiskai,nezinau nei ka daryt
,as visai beveik negaliu prie kompo preit,del to nesikalbejau su juo ,nes beprasmiska,galiu prisest prie kompo kada jis veliau grizta is darbo,bet su tuo kovoju as jau metus,ir nieko
.


Maniskis irgi buvo baisiai ant zaidimu uzkibes, tai susitarem, kad pazaidzia valanda per diena, o paskui ka nors kita veikiam, bet kai daugiau darbu atsirado nespedavo ir tos valandos prazaisti
Dabar vis dar atsiklasia, ar gali pazaisti, bet per daug nepiktnaudziauja
Pora kartu abu iki paryciu esam sedeje ir strategini zaidima zaide



o jus ir pacios susidomekit kompais.
Mes tai dazniausiai tarpusavy pesames, kieno eile dabar sedeti. Ypac, jei as diena neprisedu.
O siaip pastebiu, kad dabar jau jisai pradeda burbeti, kad as per daug laiko praleidziu prie kompo - ypac velu vakara
Mes tai dazniausiai tarpusavy pesames, kieno eile dabar sedeti. Ypac, jei as diena neprisedu.
O siaip pastebiu, kad dabar jau jisai pradeda burbeti, kad as per daug laiko praleidziu prie kompo - ypac velu vakara







sedziu ir juokiuosi, galvoju yra kelios problemos, 1) kaip vyra nukrapstyti nuo kompo, 2) kaip ta pati padaryti su vaiku, 3) ka su savimi daryti? na ir koks velnias sugalvojo neta ir zaidimus, va buti kompas tik spauzdinimui, na gerai dar kam nors panasiai, o dabar

P.S. zinau





Pas mus nera tos problemos, nors kartais buna ir sunkokai nukrapstyti ji nuo kompo, teisingiau nuo tu zaidimu visokiu, taciau dabar jau as susirgau supermama.com
forumu, galiu sedeti diena nakti ir skaitineti, tiek idomiu patarimu ir naujoviu, ir jam beveik nekliuna pasedeti
, ka jau darysi...


