Koks jūsų požiūris į sapnus?

Kažkada, pamenu, diskutuojant apie sapnus su arpos, perėjome į kiek linksmesį ir laisvesnį diskusijos stilių. Kažkiek (kas mano nuomone yra vertingiausia) nukrypome nuo temos
Ji parašė daugmaž "tik nepradėkime kurti naujų teorijų, neišradinėkime jau išrasto dviračio...". Bet kodėl? Kas tai per tabu? Būtent tuo metu prisiminiau ir parašiau apie pirmojo venerologijos vadovėlio atsiradimo istoriją. Autorius darė bandymus su savimi. Ir priėjo išvados, jog sifilis yra antroji gonorėjos stadija. Ir šis vadovėlis buvo vienintelis, kuriuo buvo vadovaujamasi net 50 metų! 50 metų...juk tai ne viena praktikuojančio gydytojo karta... O galiausiai pasirodė, jog visuomenė tuo metu buvo tiek pasileidusi, jog autorius apsikrėtė save nuo žmogaus, sirgusio tuo metu abiem ligomis. Dabar, žiūrint į praeitį, tai taip paprasta. O tada? Kas būtų, jei kas būtų paprieštaravęs?

Taigi, būtent ši diskusija su arpos mane ir išprovokavo rimčiau pasidomėti sapnais. Bet ne kalnus literatūros skaityti, o tiesiog paprasčiausiai stebėti. Esu už tai šiandien jai dėkinga.
Prieš tai bandėm kažką kažkiek klasifikuoti, grupuoti, skirstyti rūšis iš savo patirties ir pamąstymų, bei iš bendrose diskusijose pastebėtų dalykų. Mano žinios apie sapnus tuo metu buvo tokios pat, kaip ir kiekvieno iš mūsų - iš svetimų nuomonių, paaiškinimų, samprotavimų, perskaitytų/pamatytų teorijų... tačiau viskas padrika, fragmentiška, be jokios sistemos. Būtent tai ir lėmė, kad visad šioje srityje buvau lyg ežiukas rūke.
Sistemos nebuvimas, lygiagrečių linijų tarp realaus gyvenimo ir sapnų nematymas.
Šios lygiagrečios linijos turi būti matomos vienu metu, nepasimetant laike. Būtent laiko nesutapimas/nesusiejimas veda į neteisingas išvadas. A...kažkada tai sapnavau, bet neprisimenu, kas tiksliai vyko realiame gyvenime... Logiška,kad taip tiksliai atstatyi atmintį į praeitį yra sudėtinga. Bet jei stebi vienu metu - nebesudėtinga. Tik reikia ilgesnės laiko atkarpos. O tada net įmanoma po truputį eiti į praeitį, bandant išvysti tas lygiagrečias linijas. Tam tikrais atvejais atsistato ir jos, jei žinai, ko nori. Atmintį atgaminti galima. Ne mistiniu būdu. Elementariai pažiūrint tam tikrų popierių datas, savo rašytų minčių datas, įsimintinų įvykių datas...ir pan.

Kas įdomiausia, jog kažkodėl įsimintini iš praeities sapnai yra labai glaudžiai susiję su atmintimi, kur tą sapną sapnavai. Tai yra vietovę. Juk mes ne visada miegame toje pačioje lovoje ar vietoje. Sapnas ir vieta atmintyje išlieka kaip nedalomas dalykas. Be jokių pastangų, be jokio atminties įtempimo.

Ir štai šiandien aš kartais pasakau, jog realaus gyvenimo ir sapnų lygiagrečios linijos, jų sutapimas "Fantastika...! ". Ne tikraja šio žodžio reikšme.
Tiesiog šis žodis ir jo ištarimo intonacija man tvirtai asocijuojasi su kartais iš kito žmogaus girdėtu ištartu tuo žodžiu. Todėl aš retai jį taip ištariu.
Tai tam tikros situacijos, kai žmogus tai ir taip ištardavo nesąmoningai, pamatęs kažką neįtikėtino srityje, kuri susideda iš dviejų dalių : kūrybinės + labai tikslių mokslų srities. Miksas. Vien kūryinė filosofinė mintis negali privesti iki reikalingos išvados. Ir vien tikslieji mokslai negali to padaryti. Vienas kitam prieštarauja, tačiau vienas be kito neįmanomi.

As nuolat sapnuoju antra pasaulini kara. Masines zudynes ir tokie iskrypimai, apie kokius nei knygose raso nei filmuose rodo.
Ka tai galetu reiksti?

Tik spejimas
Gal but kazkas is giminiu(jau iskeliavusiu) patyre , mate tai....panasu, kad iki siol neranda sielos ramybes Paciu ziauriausiu dalyku juk televizija ir negali parodyti, nors dabar tokiu filmu siaubo efektu prikurta

Tai, mate, buvo patyre. Bet kodel man sapnuojasi Kinija?
Paauglystej buvau skaicius Zemaiciu kankinius. Tai va tokie panasus bjaurumai sapnuojasi.
Net bijau eiti miegoti, nes neaisku ka vel pamatysiu

Na is kur man zinoti, kad jums sapnuojasi Kinija, juk antrasis pasaulinis karas vyko ir tarp Vokietijos ir sovietu sajungos
As esu sapnavusi apie karo Irake ziaurumus, neperseniausiai, kaip prievartaujamos moterys ir vaikai Negaliu paaiskinti to irgi Tik is praeities tai dazniausiai kitokie sapnai , nei dabartiniai, nes esu ir tokiu ir tokiu nemazai sapnavusi

cia is tos pacios operos, kai budama vaikas, sapnuodavau romenu karus. ir kad as maza, stoviu ant tokiu romenisku kolonu ir ziuriu i visa kara is virsaus - kur jie su skydais, su ietimis, kardais. spalvotas, ryskiom graziom spalvom. tu metu, mes net neturejom spalvoto tv, buvo tik silelis. is kur? nezinau ar tikiu praeitais gyvenimais, bet tas sapnas atejes is niekur.

Galiu atsakyti i keleta neaiskumu mes, kurie jautrus ir vis dar artimi su proteviais,tevais ( mano atveju-vaikais irgi...) bendraujame. Randame buda, jie randa buda, turime rysi nesureiksminkime to perdaug. Viena diena busime ten Visi

Ir vis gi aš tęsiu temą apie sapnus. Ir tuo pačiu niku Elysa. Gyvenime tesu turėjusi/turiu tik du nikus. Niko Elysa niekada ir niekam nesu ištarusi garsiai žodžiu, t.y. iš mano burnos toks garsas niekada nėra išėjęs ( ). Tiek to. Mistika "Šito žmonija dar nežino" .....

Aš galvoju, jog sapnuose vien tai, kad žmogus yra miręs, neturi lemiamos reikšmės.
Taip pat tai, yra ar nėra miręs žmogus artimas, ar susijęs kraujo/genetiniu ryšiu.
(Nors visą savo ankstesnį gyvenimą galvojau būtent taip - kad artimas, kraujo/genetinis ryšys turi esminę reikšmę. Tačiau kodėl galvojau? Nes man taip nuo paauglystės aiškino įvairi aplinka... Tai nebuvo mano nuomonė. Tai buvo man įpiršta nuomonė. Pati paprasčiausia, elementariausia, masių nuomonė. O masės visad renkasi mažiausiai sudėtingą variantą. Juk galvoti yra sunkus darbas.)

Viskas priklauso nuo situacijos.
Kaip esu minėjusi, aš dabar jau galvoju, kad sapnai susideda iš dviejų dalių(turi dvi visiškai skirtingas sudedamasias dalis). Būtent tai, jog vieni laikosi kategoriškai vienos dalies, o kiti tik kitos, ir klaidina žmones.
Vėl... arba...arba...
O ne du viename... 2 in 1...

Pirma dalis (čia tik mano išsigalvotas sutartinis pavadinimas, nes tikro arba nežinau, arba jo nėra) - sapnas yra mūsų pačių pasąmonės linijinis ir nelinijinis protas.

Štai pavyzdėlis mano pasąmonės linijinio proto.
Šis sapnas ne tik man davė realios naudos gyvenime, tačiau atsakė man į daug anksčiau nežinotų/nesuprastų klausimų sapnų srityje.Tai tiesiog chrestomatinis pasąmonės linijinio proto veikimo pavyzdys.

Reali situacija. Aš ilgokai ieškau atsakymo į man svarbų klausimą. Tai ne dienos klausimas, atsakymo ieškau savaitėmis, stebiu, galvoju, tačiau tik "periferine smegenine" Specialiai tam neskiriu laiko. Ir jau galvoju, jog atsakymą žinau tiksliai ir aiškiai. Net laiką dienose susiplanuoju, kad nebūtų pašalinių trukdžių, dėmesio atitraukimo ir pan. Ir būtent sekančią naktį sapnuoju:
Jokios mistikos, situacija sapne absoliučiai reali, aš mirusiam žmogui išsamiai dėstau savo mintis ir argumentus. Miręs žmogus (sapne gyvas) ramiai ir atidžiai mane išklauso. Ir tada ramiai tepasako vieną sudėtinį sakinį: "Neskubėk.Tavo metodas sudėtingas ir imlus laikui. Yra paprastesnis ir efektyvesnis būdas." Viskas. Prabundu.

Ir...pirmą ir vienintelį kartą savo gyvenime aš pakeičiau savo planus dėl sapno
Atsisakiau suplanuotų dienų grafiko.
Dieną apie tai atskirai nemąsčiau. Tik nusprendžiau dar palaukti. Dirbau įprastus darbus.
O vakare aš jau žinojau, koks yra tas "paprastesnis ir efektyvesnis būdas". Žinojau aš. Dieną nesapnuoju

Taigi... kur atsakymas? Sapne suveikė mano pačios pasąmonės linijinis protas. To proto paklausė mano pačios linijinis protas. Viskas taip paprasta... Juk ne tas miręs žmogus man pasakė atsakymą. Atsakymą aš suradau pati.

Vat, kaip paprasta ir kaip įdomu

P.S. Su šiuo mirusiu žmogumi nesu susijusi kraujo/genetiniais ryšiais, kažkuo labai artimu. Tačiau gerai pažinojau jo charakterį, būdo savybes ir proto galimybes.
Jos buvo neeilinės.

P.P.S. Tiesa, atsakymas buvo iš tiksliųjų mokslų srities. Išskirtinai tiksliųjų mokslų. Be jokių filosofinių priemaišų .

Karo siaubumai gali sapnuotis, kai parsinesi namo svetimo zmogaus daikta(medali, balda,inda, vaza bet ka). Cia tos, kur megsta antikvariata, seneliu relikvijas turetu pasidometu daiktu istorijomis.
Del romenu - mes sapnuojame tai, ka esame mate, taip teigia mokslininkai. Visi veidai, zmones sapne - buvo musu kazkada matyti. Tai gali buti ir praeiti gyvenimai. Juk kartais sapnuojame miesta, kuriame nebuvome, gal mes ten gyvenom pries tai, o gal tai kazkokios epochos miestas, siandien atrodantis kitaip.

Šią vietą pacitavau, kadangi esu pastebėjusi, jog gana dažnai sapnų temoje skirtingi žmonės parašo šį teiginį - "nesureikšminkime".
Aš jį perskaitau daugmaž taip, kaip žmonių ištariama frazė "Labas. Kaip sekasi?". Tikro atsakymo į šį klausimą juk niekas nelaukia. Tai tokie tušti žodžiai.

.......nes, kaip galima sureikšminti ar nesureikšminti? Tai nėra įmanoma.
Tam tikri sapnai nėra pavaldūs žmogaus norui ar nenorui sapną sureikšminti/nesureikšminti, prisiminti/neprisiminti. Tai vyksta savaime, nepriklausomai nuo žmogaus valios. Tuo ir skiriasi kai kurie sapnai nuo tų begalės sapnų, kuriuos sapnuojame.

Štai mano aukščiau aprašytas sapnas. Man jį aprašyti nereikėjo jokių atskirų nei savo atminties ar dar kažkokių pastangų. O šiam sapnui jau metai, skirtumas laike tik dienomis skaičiuojamas. Tai negi aš visus metus apie šį sapną galvojau? Aišku, kad ne. Tačiau net savaitės tikslumu galiu sapno laiką pasakyti.

Ir tai tėra "pirmosios dalies" sapnas. T.y. sapnas, kurį inicijuoja mūsų pačių pasąmonė. Jų mechanizmas yra gan paprastas, t.y. "žmonija tai žino" Jei net man, visai neskaičius kokios nors specializuotos literatūros šiais klausimais, šių sapnų mechanizmas yra absoliučiai pilnai suvokiamas, tai ką bekalbėti apie šios srites specialistus.

"Antrosios dalies" sapnai yra dar labiau nepavaldūs žmogaus valiai. Tie, kurie visiškai nepriklauso nuo žmogaus pasąmonės. Pasąmonė tegali jausti tai, ką žmogus bent kažkiek turi galimybių žinoti ar bent išmąstyti. Jei žmogus nė trupučio nenutuokia apie esamus ar būsimus įvykius, šių sapnų žmogaus pasąmonė neturi jokių galimybių inicijuoti. O tokiu atveju sapnas absoliučiai neturi prie ko "prisirišti", asocijuots ar pan. Jis turėtų akimirksniu dingti iš žmogaus atminties. Deja, taip nėra.
Jie įsirėžia vienu metu į visas žmogaus atmintis, todėl taip stipriai "prisitvirtina".
Aš, tarkim su visomis detalėmis be jokių atskirų savo atminties pastangų prisimenu kai kuriuos sapnus, kuriuos sapnavau 2010 metų pavasarį - balandžio mėn. pabaiga, gegužės pradžia. Baigėsi šie sapnai 2010 metų vėlų rudenį, daumaž lapkričio mėnesį. Tai ar aš galėjau sąmoningai tai laikyti atmintyje? Aišku, kad ne.
Sąmoningai į atmintį bandau įkišti tai, ką turiu padirbti, net užsirašau, nes į makaulę nesutelpa

O mano aukščiau aprašytas sapnas nėra kokia nors fantazija, ar, tarkim, mano lakios vaizduotės padarinys. Tai yra tikras faktas. Aš planuoju savo laiką, apie tai pranešu. Po sapno aš neišvengiamai turiu taip pat pranešti, jog keičiu savo laiko planus. O ir pats sapnas nėra kažkokia karinė paslaptis - jį taip pat papasakoju. Dar iki to momento, kai jau pasakau, jog žinau, koks yra tas "paprastesnis ir efektyvesnis būdas". Faktai yra faktai. Tikri faktai. Jų ignoruoti negalima. Ir savęs pasitikrinimui, ar ne fantazuoji ( ), ir kitų įtikinimui, jog ne fantazuoji. Tai labai svarbu būtent tokioje srityje, kokia yra sapnai. Nes čia daug subjektyvumo gali būti. Todėl čia ypač svarbu realių faktų fiksavimas (jei turi norą bent kažkiek suvokti tokią sritį, kaip sapnai). Bet ar išties, jei tik nori? Man ši vieta dar neaiški. Tiksliau tik šią akimirką iškilo šis klausimas.

Elysa, as nekarta esu tai pakartojusi sapnai yra tik sapnai, gal vieniems jie isgyventi ivykiai praeityje, matyti veidai, prisiminimai. Kazkam sis tas kitko bet tai nera realybe, juk veiksmas vyksta sapne ir tiek, nesureiksminkime to , lyg tai realybes kazkokie sprendimai. Tu matau labai tiki savo sapnais, tikek. Bet tai nereiskia , kad as ar kiti turime jais taip naiviai tiketi, gal musu sapnai nera tokie "svarbus" kaip tavieji, todel nereikia visiems visu baimiu sureiksminti, nes kiek stebiu sia tema , pastebejau, kad labai daugelio sapnuose atsispindi butent ju paciu baimes, pamastymai.

Taip, "pirmosios dalies" sapnuose tik taip ir tegali būti.
Nes tai yra būtent "kontaktas" su savo pačių pasąmone.

Tačiau nebūtinai baimės... Atsispindi viskas.