Koks jūsų požiūris į sapnus?

dinazaure,
aš visada buvau drąsi.

Tačiau yra dalykų, iš kurių negalima tyčiotis ir juokauti.
Tiems, kas to nejaučia, pabandžiau mandagiai paaiškinti.

Na, bet jei... prašau tęsti.

P.S. Tik negasdink manęs sapnais. Šiuo adresu tai adresato nepasieks. Nesivargink.

Aišku, tema buvo laiku ir vietoj. Умом šito skyrelio непонять

Na paskutiniuose pasisakymuose, galetume nors seip pamineti zodi SAPNAI, nors karta O tai vel tema , ne i tema , dar su paaiskinimu, kaip kitose temose toks temos pavadinimas, o rasoma apie kitka Pykstate ant kitu, o pacios ta pati darote

Skyrelio kaltint nereikėtų. Už kiekvieno skyrelio stovi realūs gyvi žmonės.
Taigi, teisingiau būtų, jei savo paskutiniame sakinyje vietoj žodžio "skyrelis" būtum įrašiusi žodį "žmonės kai kurie".

Sekmadienio vakare pagalvojau, jog ši problema gali stipriai paaštrėti. Pirmadienį jau girdime, jog vietoj dviejų pagalbos linijų jau veikia keturios, ir atsakyti tespėjama į kas dešimtą skambutį...

Nuoširdžiai gerbiu ir lenkiu galvą prieš tuos savanorius, kurie bando padėti, bando gelbėti paskutiniu metu susidariusią situaciją. Išties lenkiu galvą.

Todėl taip stipriai rėžia ausį ir širdį tai, ką pamačiau šiandien čia.
Ir nematau reikalo čia taip švelniai su jais "lia...lia..., lia...lia...".
Reikia jiems pasakyti jų tikruosius vardus.
Papildyta:

Ar turi šansų vyras įrodyti žmonai, kodėl jo batai ne vietoj numesti? Nerealu! Padėjo į vietą ir ką? Prisiminiau tokį amžinatilsį Stasiuką, kuris visą gyvenimą gėrė, o girtas labai inteligentiška intonacija sakydavo: ačiū ir už tai.

Įsivaizduokite draugiškus santykius pagal taisykles? Ten kur taisyklės, draugiškiems santykiams nėra vietos. Arba meilę pagal taisykles? Tokie santykiai yra paremti betarpiška pajauta, vienybe. Draugų kompanijoje lyderiai nereikalingi, tokiuose santykiuose nėra vietos hierarchijai. Nereikalingi ir nurodinėjantys teisuoliai, kurie viską žino kas, kur ir kaip turi būti.

Visiškai viskas keičiasi ten kur santykiai paremti taisyklėmis, ten atvirkščiai nėra vietos betarpiškai vienybei, o yra nustatytos taisyklės ir hierarchija.
Čia yra svarbios, reikšmingos, ypatingos personos. Jos trokšta išskirtinio dėmesio, kad su jomis būtų skaitomasi, kultūringai elgiamasi, tai yra privalai joms įtikti. Jeigu neįtiksi, joms gali tai nepatikti.
Atsimenu mokykloje pradinėje klasėje pas mus buvo skundikė, pirmame suole sėdėjo. Ji nemokėjo į save pritraukti dėmesio, tai darydavo skųsdama. Ji nebuvo bloga, bet paprasčiausiai nežinojo kaip į save pritraukti dėmesį. Jeigu toks skundikas priimamas į draugišką kolektyvą, tai jis ir kankinamas gali nebe paskusti, išduoti.

Tik jautrus betarpiškai vienybei gali būti gailestingas ir pavyzdžiui duoti išmaldą, jautrus proto loginėms taisyklėms pagrįs, kad šitas nevertas arba šitas vertas.
Tik jautrus betarpiškai vienybei gali mylėti, o jautrus proto taisyklėms, loginiams argumentams reikalaus, kad objektas jam įtiktų. Kol įtiks viskas gerai, o jei ne tuomet...

Draugiškame kolektyve santykiai šilti, kolektyve sukurtame pagal proto taisykles formalūs, konkurenciniai, hierarchiniai ir t.t.

Bet bendraminčių, draugiškame kolektyve nėra vietos taisyklėms, o kolektyve pagal taisykles nėra vietos draugiškiems, šiltiems santykiams.

Ten bus viskas paremta konkurencija, kova už išskirtinį dėmesį, pavydu, aukštesniu hierarchijos laipteliu ir t.t.

Šios dvi priešingybės viena kitą išjungia.
Tad kiekvienam savo.

Kas gali būti ne į temą bendraminčių, draugiškame kolektyve?
Ten kiekvienas pajaus ir sustos pats, savaiminė savireguliacija, o kolektyve pagal taisykles pajautos nėra, sąžinės nėra, ten reikalingas kaip kalėjime prižiūrėtojas ir t.t. Viena kitą išjungia, arba betarpiška vienybė arba pagal taisykles...

Nekaltinu, priešingai, kaip tik norėjau pasakyti, kad mūsų, senbuvių, bendravimo Religijos ir ezoterikos forume kitiems protu suprasti neišeina

Dar pagalvojau: jei viskas atspindi mano pačios vidų, reiškia, aš pati turiu polinkį pavadovauti Tikrai, ačiū ir už tai, kad kažkas tai parodė

Kiekvienas dabar kalba (raso) su savim

O šiaip, paprastai, tai ne? Gerai pagalvok: ar bendraujant su kitu žmogumi tikrai bendraujam su tuo, kas jis yra iš tikrųjų, ar su tuo, koks mums kitas atrodo?

O ka idomesnio paskutiniu metu sapnavote ?

Ateina koks nors forumietis paskaityti apie sapnus, poziuri apie sapnus, na ir ka randa eilini kitu forumieciu pasiplunksnavima apie taisykles. Bet gi cia tik dar viena tema, kurioje zmones gali pasisakyti apie sapnus, kodel tureciau klaidzioti po simta temu ir pasisakyti apie kazka ne i tema Kad parodyti, kad as pries kazkokias taisykles

Tad, truputeli i tema
Paskutiniu metu sapnuoju viena ir ta pati sapna , kad gryztu i gimtuosius namus ( siuo metu gyvenu ne Lietuvoj), o ten visur tustuma: tusti mano namai, tuscios gatves, einu pas vienus draugus, pas kitus - visur ne gyvos dvasios. Ir tuomet mane apima toks stiprus vienatves jausmas, kad net pabundu skaudancia is liudesio sirdimi. Siuo metu giliai sirdy isgyvenu ta siaubinga vienatves jausma, nors realybej save raminu, kad viskas gerai, kad gyvenimas grazus , nors salia ir nera artimu, bet manau, saves neapgausiu...Jei tikrovej ir bandau save nuteikineti pozityviai, tai sapnai vistiek atspindi mano tikraja emocine bukle...

ir supranti, kad ir ten nelabai daug tu artimuju belike....turbut ta tustuma dabar labai stipriai tave slegia, tai ir atsispindi sapnuose.
As vis bandau atrasti kitoki paaiskinima savo sapnams, nes na mano sapnai visai nesusije su mano gyvenimu, tikrai jauciu , kad sapnuoju kazkieno kito isgyvenimus Kaip tai pakeisti??
Randu tik vieninteli bendra rysi, kad noriu pakeisti darba bet kodel sapnuoju zmones, kuriu nepazistu