QUOTE(Elysa @ 2013 03 12, 02:41)
O man pasąmonė kužda lyg kitaip.
Tai trečias iš eilės kas kažkiek laiko tą patį sakantis sapnas.
Pirmas - buvo labai lengvai ir aiškiai išsišifruojamas. Kelis lapus galėčiau parašyti duotos man informacijos. Daugiau, nei sapne vaizdų buvo.
Antras - taip pat nesudėtingai šifruojamas, tačiau jau su priedu - visiškai identiški įvykiai pasikartojo realiame gyvenime. Smulkmenos, nesusijusios su sapno tikraja reikšme, bet pasakančios - neignoruok manęs, sapno. Atkreipk į mane dėmesį.
Trečias - jau pasąmonė man metė pačią stipriausią kortą. "Jei ignoravai
švelnesnes spalvas, pasakysiu tau stipriau".
Ir tikrasis atsakymas, manau, buvo toje dalyje, kurios aš negalėjau niekaip atsiminti. O negalėjau atsiminti todėl, kad man būtų sukeltas galvosūkis. Lengvai skaitomą informaciją lengvai supranti, bet lengvai ir praleidi pro ausis. Tėčio elgesys sapne - parodymas, kad jis mane ignoruoja už neteisingą mano elgesį, t.y. ignoravimą ankstesnių sapnų man siųstos informacijos.
Prieš gerą pusmetį pati buvau nusprendusi panašia linkme judėti, ne po sapno, o po tam tikro įvykio. Susijusio ne su manimi. Bet privertusio susimąstyti apie gyvenimą.
Sprendimas ties tuo ir baigėsi. Mane net per dantį juokais patraukė, kad kalbos protingos, bet taip nebus. Nusprendžiau, bet nevykdžiau. Kaip tuose žodžiuose ketvirtu punktu, kuriuos įsidėmėjau iš pokalbio su žmogumi, kuris buvo paskutinis mano pokalbis su juo. Daugiau gyvo jo nebemačiau.
Žiūriu, kad aš sapnų suvokime einu visai per kitokią logiką.
Gal iki rimtesnio pasidomėjimo sapnais ir aš būčiau ėjusi per tokią pat, kaip man parašei.
Reiškia, aš neblogai pasistūmėjau į priekį.
Kitoks loginis dėliojimasis man jau gaunasi natūraliai, be atskirų pastangų. Mąstymo būdas pakito. Reiškia, ne veltui aš pas jus atėjau.
Tavo aiškinimas puikus. Tai puikiausia, ką gali kitas žmogus išaiškinti. Ir kartais gal reikalingas išgirsti. Tačiau čia ryškiai pamatėme, kad pačiam žmogui jo vidinis gyvenimas yra sudėtingai suvokiamas, o kitas beveik nepajėgus į jį įsiskverbti.
Na ką, laikas grįžti prie sapnų
Prie temos, kuri šiuo metu man yra čia įdomiausia.
Gyvenimas tęsiasi.
Tos dalies labai aiškiai ir tiksliai man vis gi nepavyko atkurti. Tik tą patį, tik kiek plačiau - aš besikeičiančiose aplinkose, kartais mane supa labai daug žmonių, kartais ratas siauresnis, kartais visai siauras, tačiau tikslių įvykių ir veidų atkurti nepavyko.
Ir ką... buvo ketvirtas
Kadangi niekaip negalėjau nei sapne atkurti vaizdų, nei gyvenime jų atskirti pagal sapno kontekstą, todėl kiek vėliau - prašau, net smulkią išklotinę
Vaizdai ryškūs, įvykiai realistiški, ir įvykių, ir pokalbių, ir vyksmo pilna. Na imk ir skaityk lyg knygą-aiškesnės simbolikos būti negali. Vienas veidas žinomas, keli kiti realiai man nežinomi, tačiau sapne aš juos tarytum pažinojau, dar kiti - veidų nepažįstu, bet žmonės lyg personažai su ryškiais charakteriais.
Ir lengvai prisiminiau šį sapną, ir smulkiai prisimenu net dabar.
Tik...
... jame pabaigos nebuvo
Sapnas nutrūko ties gan reikšminga vieta...tipo prabudau
Bet... ar čia nėra vėl neteisingas traktavimas? Sapnas nutrūksta, nes prabundu. O ar ne - prabundu, nes sapnas turėjo nutrūkti
Pasąmonė lyg žaidžia su mumis. Bet žaidžia protingai. Per daug nelepina, tačiau neskriaudžia. Veikia kaip pagalbininkas, tačiau nenori tavęs savo lepinimu sugadinti.
Jooo... ganėtinai įdomus tas sapnų Pasaulis. Ganėtinai įdomus reiškinys.
Bet mano sapnai nė kiek nėra pakitę gyvenimo bėgyje. Kaip sapnuodavau visada, taip sapnuoju ir dabar. Tik tada aš nesidomėjau jais kaip jų visuma, žiūrėjau kaip į padrikus fragmentus. Ir skaityti tinkamai nemokėjau.
Na juk marazmas 
