Pavargau ieškoti
, bet kažką tinkamo atkasiau. Cituoju Elysą iš kitos sapnų temos:
ElysaPrisiskaičiau aš čia sapnų apie numirėlius iki savo paskutinio posto, toliau sekusių buvau neskaičiusi, prieš pat miegą lovoje apie kažką rimtesnio mąstyti tingėjau, taigi prisiminiau sapnus prieš savo būsimus sapnus.
Mintys nuklydo į kažkada mane varginusius tokio pobūdžio savo sapnus, vaizduotė taip įsilingavo, kad prieš akis net aiškiai mačiau žmogaus veidą karste. Na ką... mano nakties būsimas sapnas jau užprogramuotas... Tik pagalvojau, duok Dieve, kad jis būtų vienkartinis... nesitęstų ilgai laike.
Atsibudau kiek anksčiau, nei man reikėjo keltis, prisiminiau savo sapną - puikūs ir įdomūs nuotykiai... Nusprendžiau nesikelti anksčiau, nei man reikia. Vėl užsnūdau. Atsikėlusi prisiminiau tik tai, ką pagalvojau pirmą kartą prabudusi - įdomūs nuotykiai.
Gali būti, jog susikaupusi ir stipriai susikoncentravusi būčiau galėjusi atgaminti tuos nuotykius atmintyje, bet nemačiau tam reikalo.
Suprantama, kad vieno bandomojo triušio ( ) nepakanka, kad daryti išvadas,ir laiko trukmė per trumpa, bet kažkokios užuomazgos yra...
Sapnai patys pasirenka, kokiais jiems būti.Antrą kartą užmigus, sapnai iš atminties "pabėga". (Bandymas ne pirmas )
............................................................................................................................................
Sapnai pasirenka,kokiais jiems būti-TAIP..., bet iki šiol netikėjau,kad kažkokia vaizduotės užuomazga taip gali atsispindėti sapne ir taip ryškiai....
Kažkada bandžiau jau labai sąmoningai nugyventi dieną
ir ką gi-sapne atsispindėjo tas pats. Taigi dabar nesuprantu- kam gi stengtis sapnuoti taip vadinamus sąmoningus sapnus,jei sąmoningumas gyvenime lygiagretus sapne, tai kam eiti iš atbulo galo