Koks jūsų požiūris į sapnus?

Aš tėčio netekau 13-os metų.
Bet iki šiol toks jausmas, kad iš jo gavau kur kas daugiau, nei per visą savo likusį gyvenimą. Nors gaunu daug, esu linkusi žmones ne smerkti, ne pavydėti jiems, o mokytis iš už save pranašesnių.

Koks gi čia ilgėjimasis gali būti? Žaizda sena.

Nemėgstu lankyti kapo per privalomai lankyti dienas, kai būna šalia daugiau žmonių. Bet tai darau. Tik kaskart jaučiu, kad aš jį jaučiu ne prie kapo kur kas labiau, nei prie kapo.

Kartais teko nusiplauti nuo visų kitų žmonių, slapta nuvažiuoti prie kapo...

Tada visai kitaip.

Tu save apsigobusi intelekto kiautu, slepiesi kaip kokia geiša po septyniais kimono, Tau protas tarsi koks skydas, atremiantis nedraugiško pasaulio špagas. Tačiau viduj giliai vistiek sėdi nuslopinti jausmai (nes asmenybei skauda), ir jie kartais per sapnuos duoda apie save žinoti.

Ar pati nepajutai, kad esi imli standartams?

Viskas, ką padariau gyvenime geriau už kitus - buvo nestandartas.

Bet čia ne į temą. Nors mano nuomonė, kad "ne į temą" visada būna deimantas tarp stikliukų. Bet mano nuomonę palikime man, ji bereikšmė....

Toliau į temą. Ilgėjimasis prieštarautų visai man mano tėčio diegtai filosofijai.
Diegtai - keistą žodį parinkau, nors nė karto nieko nesu girdėjusi liepiamąja nuosaka.

Štai, kur DIDŽIOJI PASLAPTIS.

Ją bandau išsiaiškinti iki šiol.

Bet, kai kartais kažkas, jį pažinojęs, pradeda kalbėti apie jį...tai ne tėvo ir dukters santykiai... išgirstu tą patį. Praradimą įvardija, kaip jokiu pakaitalu neįmanomą užpildyti spragą.
Vengiu po to susitikti. Bijau per stiprių emocijų savyje.

Bet ir srutų išgirstu. Tada jau bandau suvokti, iš kur ir kodėl jos. Visais atvejais randu interesą, pavydą, sugedusio telefono principą... bet dominuoja interesas. Nauda. O kokia gi nauda iš mirusio žmogaus? Nauda juk visada yra iš gyvenančio žmogaus....

Klausimą įvardijau rimtą.

Bet kodėl tada man tokias mintis yra išsakę tie keturi žmonės?
Jie visi ne plepučiai prie bažnyčios.
Toli gražu.

Aš paminėjau tik A t A žmones.

Visa kita kaip kapas.
Ne, manęs neprašė.
Tiesiog man taip atrodo.
Papildyta:
be rėmų,
o jei paprašyčiau tavęs tokios elementarios paslaugos?

Mane užbanino traders.lt mėnesiui.
Net skaityti negaliu.
Rimtų savo minčių aš jau ne vienus metus ten nerašau.

Ar negalėtum man čia mestelėti, kokias gi srutas dabar ant manęs pila?
Papildyta:
Tiesa, tai prašymas ne vien be rėmų.
Kažkaip intuityviai pagalvojau, kad ji drąsesnė.

Būsiu dėkinga bet kuriai.

Šiuo atveju [i]standartus[/i/ priskiriu kolektyvinei pasąmonei. Man simboliai tinka. Patiko Jungo skaityta autobiografinė knyga.

Aš ir šitam Tavo poste matau nesuderintus intelektą ir jausmus. Tėtis įdiegė kažką savo dukrai, tačiau tos dukros viduj gyvena mažas vaikas, kuris ilgisi tėviškos meilės, apkabinimo, švelnumo, pripažinimo, įvertinimo, žinojimo, kad tas vaikas yra tėvo priiimamas ir mylimas be išlygų, ne todėl, kad jis kažkoks išskirtinis, kad kažką atliko, padarė gyvenime, o todėl, kad paprasčiausiai jis- tėvo dukra.

Dėl naudos- nenoriu apie tai plėstis, gal pasvarstys kas nors kitos, geriau išmanančios psichologiją ir tt

Dabar dėl ano forumo. Man atrodo, kad pati prisiprašei, dėl Tėvynės išdavystės seniau kareivius sušaudydavo
Jei rimčiau, tai prie švaraus žmogaus srutos nelimpa
O jei visai rimtai, tai eilinį sykį sakau, kad viskas- tavo pačios atspindys. vakar kitur diskutavau su rašytoju, kuris jau kuris laikas pasipiktinęs savo kūrinių kritikais, jis siunta, rašo dienoraščius, o chebra komentuoja išsijuosus. Jis vėl atsakomą dienoraštį, vėl komentatoriai atsaką duoda. Ir vakar ledai pajudėjo, žmogus parašė šiek tiek kitokį dienoraštį, pabandė paaiškinti, kodėl pyksta ant jo kūrybą kritikuojančių žmonių. Jis pabandė susieti savo pyktį su seniau buvusiais įvykiais, kuriuose jis pats netolerantiškai atsiliepdavo apie vieną rašytoją, kuris paskui baigė blogai. Mes šiek tiek padiskutavom atspindžio tema ir jis galiausiai prisipažino, jis galiausiai iškniso priežastį savyje, savo baimę ir tt. Man toks jo poelgis atrodo labai viešai nevyniodamas į vatą ėmė ir parašė. Ir galvoju, kad jam nuo šiol bus lengviau priimti kritiką. Bus matyt, ar ir toliau chebrytė los kaip nuo lenciūgų nutrūkusi

Ir kokios ten EUR/USD perspektyvos?

Mirštu negaliu... ( )


P.S. O už posto pradžią Ačiū.
Nors aš galvoju kitaip.
Bet galvojimai gali kisti.
Juk rašiau, kad nesugebu kol kas išsišifruoti.

P.P.S. Ir ačiū, kad atsakei.
Šis klausimas labiau buvo iš serijos "su kuo galima eiti į žvalgybą".

O man pasąmonė kužda lyg kitaip.

Tai trečias iš eilės kas kažkiek laiko tą patį sakantis sapnas.

Pirmas - buvo labai lengvai ir aiškiai išsišifruojamas. Kelis lapus galėčiau parašyti duotos man informacijos. Daugiau, nei sapne vaizdų buvo.

Antras - taip pat nesudėtingai šifruojamas, tačiau jau su priedu - visiškai identiški įvykiai pasikartojo realiame gyvenime. Smulkmenos, nesusijusios su sapno tikraja reikšme, bet pasakančios - neignoruok manęs, sapno. Atkreipk į mane dėmesį.

Trečias - jau pasąmonė man metė pačią stipriausią kortą. "Jei ignoravai švelnesnes spalvas, pasakysiu tau stipriau". Ir tikrasis atsakymas, manau, buvo toje dalyje, kurios aš negalėjau niekaip atsiminti. O negalėjau atsiminti todėl, kad man būtų sukeltas galvosūkis. Lengvai skaitomą informaciją lengvai supranti, bet lengvai ir praleidi pro ausis. Tėčio elgesys sapne - parodymas, kad jis mane ignoruoja už neteisingą mano elgesį, t.y. ignoravimą ankstesnių sapnų man siųstos informacijos.

Prieš gerą pusmetį pati buvau nusprendusi panašia linkme judėti, ne po sapno, o po tam tikro įvykio. Susijusio ne su manimi. Bet privertusio susimąstyti apie gyvenimą.
Sprendimas ties tuo ir baigėsi. Mane net per dantį juokais patraukė, kad kalbos protingos, bet taip nebus. Nusprendžiau, bet nevykdžiau. Kaip tuose žodžiuose ketvirtu punktu, kuriuos įsidėmėjau iš pokalbio su žmogumi, kuris buvo paskutinis mano pokalbis su juo. Daugiau gyvo jo nebemačiau.

Žiūriu, kad aš sapnų suvokime einu visai per kitokią logiką.
Gal iki rimtesnio pasidomėjimo sapnais ir aš būčiau ėjusi per tokią pat, kaip man parašei.
Reiškia, aš neblogai pasistūmėjau į priekį.
Kitoks loginis dėliojimasis man jau gaunasi natūraliai, be atskirų pastangų. Mąstymo būdas pakito. Reiškia, ne veltui aš pas jus atėjau.

Tavo aiškinimas puikus. Tai puikiausia, ką gali kitas žmogus išaiškinti. Ir kartais gal reikalingas išgirsti. Tačiau čia ryškiai pamatėme, kad pačiam žmogui jo vidinis gyvenimas yra sudėtingai suvokiamas, o kitas beveik nepajėgus į jį įsiskverbti.

Yra toks humoristinis posakis "Mes pasitarėme, ir aš nusprendžiau".

Tai šį kartą taip ir gavosi

Tačiau nematau tame nieko blogo. Diskusijos procese gimsta naujos mintys, ir nesvarbu, kieno jos teisingesnės ar neteisingesnės. Galiausiai, neegzistuoja tokio teisėjo, kuris tai galėtų išsiaiškinti.

O mintyse ir nuomonėse ir nereikalingas teisėjas.
Svarbiausia, kad mintys iš principo generuotųsi, gimtų.
Ir kad mes nebijotume jų reikšti.

Tai, ko gero, pati didžiausia diskusijų vertybė.

Žinoma, čia tik nuomonių žaidimas
Perskaitytų, sumąstytų ar iš kažkur kitur į smegeninę atėjusių minčių.

O man svarbiausia, kad kuo mažiau užsikabinčiau už tų minčių todėl ir diskusijos jau nebetraukia. Tingiu

Na matai, aš jau nemažai sapnų suvokimą įkirtau

Negaliu sau leisti mesti pusiaukelėje

Patingėsiu kur nors kitur

Bet kaip kerinčiai man nuskambėjo tas tavo tingiu... nežinau, kuria čia ikonėle galėčiau pažymėti baltą pavydą ir atodūsį... ( )

Štai, ir išvydau savo svajonę... ( )
Kaip gi dabar tai suvizualizuoti???

Ar įmanoma suvizualizuoti, kad taptum tingine?

Tai aš sapnavau penkis telepatinius sapnus per gana neilgą laiko tarpą... Bet vien tokio pavadinimo man nepakanka.

Reikės panagrinėti giliau ( )
Bet ne iš knygų.
Iš knygų tingiu

Niekas juk tokio pavadinimo telepatiniai neparašėte.

Aš juos pavadinau ateities sapnais.

Bet tai yra tas pats.

Bet tai reiškia, kad niekas iš tiesų nesidomite sapnais. Nei realiai, nei iš knygų
Tiek temų tuo klausimu. Tiek klausimų. Tiek aiškinimų...