Koks keistas dalykas - rašyti tai, ką jau pati seniai žinau, man atrodo lyg darbas. O darbą dirbti mes ne visada turime "ukvatos"
O rašyti tai, ką tarytum tik dabar pati sužinojau/suvokiau - man malonumas
Nereikalaujantis didelių pastangų, sugaištas laikas negraužia sąžinės, net nesijaučia.
Bet kadangi aš visada gyvenime ištesiu duotą pažadą, tai atliksiu dabar šį darbą
(
)
Taigi... sapnų rūšis - "maistas pasąmonei". Šį pavadinimą aš sugalvojau pati, kadangi, dėstant šią teoriją, sapnai nebuvo skirstomi į rūšis, buvo pateikta taip, tarytum egzistuotų tik viena sapnų rūšis. Yra tik taip, ir ne kitaip
Su kuo man labiausiai asociavosi ši teorija, taip ir pavadinau
Išdėstysiu tik pačią esmę, be smulkių detalių. Kad, lyg tirpiklyje, neištirptų esmė
Tyrimus atliko JAV mokslininkai. Naudojo visą naujausią šiuolaikinę aparatūrą. Rodė, kaip ji veikia. Bet per ekraną
Taigi, blefo ir iliuzinių elementų visiškai eliminuoti negalima.
Tačiau, nepaisant viso to, man ši teorija "prilipo", aš ja patikėjau, man ji pasirodė artima ir galimai teisinga.
Žmogaus gyvenimas yra ištisinis. Jis nesiskirsto į dvi dalis - pusę paros gyveni, pusę paros miegi.
Kai į visa tai žiūri kaip į ištisinį procesą, matai, jog skirtumas tėra toks, kad tavo kūnas pusę paros pats fiziškai dalyvauja įvykiuose, o pusę paros kūnas yra pasyvus.
Tačiau gyvena ne kūnas, o TU.
Sapne tu patiri tas pačias emocijas, jausmus, vaizdus, kaip ir gyvenant atsibudimo periodu.
Tik sapne tu gali patirti kur kas daugiau, nei realiame gyvenime. Tu gali nuvykti ten, kur gyvenime neturi galimybių dėl kažkokių priežasčių, gali atlikti veiksmus, kurie tavo realiam fiziniam kūnui gyvenime būtų pavojingi ir rizikingi, todėl jų neatlieki. Saugai savo realų fizinį kūną. Gali valgyti, kiek tik nori (
), nesustorėsi ir nepakenksi savo sveikatai
Na, žodžiu, pilna veiksmų laisvė
Bet emocijas tu patiri tokias pat, kaip ir realiam gyvenime, kuriame dalyvauja tavo fizinis kūnas.
Ir patirtį tu įgauni lygiai taip pat, kaip gyvendamas tikrą gyvenimą.
Štai todėl ši teorija ir teigia, kad sapnuoti yra gerai. Kuo daugiau sapnuoji, tuo labiau tobulėji, įgauni patirties. Nenaudingi yra tik tie sapnai, kurie tau pradeda trukdyti gyventi fizinio kūno gyvenimą. Pvz košmarai, į kuriuos tu neigiamai reaguoji ir pan.
Taip pat buvo teigiama, jog patartina būtų šiuos sapnus užsirašyti. Turėti prie lovos rašiklį ir kokį bloknotą.
Kodėl buvo toks patarimas, aš arba pamiršau, arba apie tai nebuvo paaiškinta.
Tačiau aš galvoju, jog tai yra analogija trumpalaikei ir ilgalaikei atminčiai.
Jei kažką įgrūdai į savo ilgalaikę atmintį, iš to gyvenime turi daugiau naudos praktiniuose šios Žemės reikaluose. Jei kažkas užsiliko tik trumpalaikėje atmintyje, nors niekur nedingo, bet sunkiau tai tepanaudosi. Turės į pagalbą ateiti pasąmonė.
Štai dabar visiška analogija su mano šios nakies sapnais.
Pirmą pamoką aš gerai suvokiau/įvaldžiau, o apie antrą nieko negaliu prisiminti. Bet ji niekur nedingo. Ji liko pasąmonėje. Tik aš dabar, kaip gyvas fizinis kūnas (
), nieko apie tai nežinau. Tačiau, reikalui esant, mano pasąmonė turėtų būti gera man ir suteikti man reikiamos informacijos reikiamoje vietoje ir reikiamu laiku (
)
Na, užsirašinėti vidurnaktį aš niekad nebandžiau, nes noras pamiegoti visad būna stipresnis už kažką naudingo (
), bet...jei kada gyvenime turėsiu tokio laiko, kai nebus pareigos darbo dieną atidirbti, gal ir pabandysiu. Kai dieną galėsiu ištempti su mažiau miego.
Toliau prijungsiu mintis iš lygiagretaus forumo.
