QUOTE(Vanduo @ 2012 12 26, 01:41)
Aš kaip ir užvedžiau temą
, bet susimasčiau.
Vėl ir vėl išlenda linijinis, hierarchinis protas tampa filtru.
Pavyzdžiui,
kas yra šlamštas, šiukšlės? Jeigu jus mane skaitote linijiniame prote, tai automatiškai mano žodžius šiukšlės, šlamštas priimsite kaip kažką neigiamą.
Jeigu jus persijungsite į alternatyvų protą, tai čia nebėra hierarchijos.
Tai kas čia yra šiukšlės, šlamštas?
Štai ir gaunasi, kad senas protas, seni ir įprasti organai, kuriuos jau turite nėra neigiamas, nereikalingas šlamštas, bet yra trąša, medžiaga be kurios negausite naujų organų. Šlamštas, šiukšlės yra trąša. Nėra trąšos nėra naujų organų, jie neturės sąlygų, dirvos iš kur atsirasti.
Arba kas yra šiukšlės, jei iš jų perdirbamas naujas produktas?
Jos vertinga medžiaga, be kurių neįmanomas naujas produktas. Ar įkertate? Linijinis protas jus prigauna, hierarchija, ji išlenda ir tą pačią informaciją jau galite priimti visiškai kitaip. Vieną ir tą patį suprasti galima visiškai skirtingai, priešingai.
Ieškojau kitos vietos, bet, verčiant puslapius, pakliuvau į šį postą.
Kas tai, atsitiktinumas?
Atsitiktinumas pataikyti ten, į ką jau anksčiau buvau atkreipusi dėmesį? Dėmesį tai buvau atkreipusi, bet ilgiau nestabtelėjau, nes dominantė čia krito į kitus klausimus.
Trumpas tekstas, bet prasmės labai daug.
O didžiausią prasmę aš matau -
bet susimasčiau....
Ir būtent prasmę šiuose žodžiuose, parašius tik šiam autoriui. Kito autoriaus šiuos žodžius praleisčiau nepastebėjusi jų.
QUOTE
Ar įkertate?
Aš įkertu
QUOTE
Vėl ir vėl išlenda linijinis, hierarchinis protas tampa filtru.
Būtent
Puikus teorijos išmanymas dar negarantuoja puikų šios teorijos veikimą praktikoje.
Žmogus yra sudėtingesnė struktūra, nei mums gali atrodyti.
O sudėtingesnė būtent tam, kad žmogus neužmigtų ant laurų, nes šis miegas turi savybę sunaikinti ir pačią migdomųjų vaistų piliulę, ir pacientą, šią piliulę prarijusį.
Ir, kas įdomiausia, atsakymai yra vėl tame pačiame, kame ir buvo pasiklysta...
Šiaip, tai puikus dalykas
Niekad nėra galo
O tai reiškia, jog niekad nepakliūsi į nuobodulio fazę