Koks jūsų požiūris į sapnus?

Štai paminėjai žodį realistė, kurį aš anksčiau ar vėliau sapnų temoje būčiau įvardijusi.
Gyvenime nesu sapnų klausytoja (nes, jei pradėtum tai daryti, tai nieko daugiau ir neveiktum ), tačiau forumuose apie sapnuojamus sapnus galima paskaityti kiek nori ir kada nori.

Jau anksčiau atkreipiau dėmesį, kad kai kurie žmonės sapnuoja tokius absoliučiai nerealius epizodus, reiškinius, mistinius subjektus ir objektus. Pagalvodavau - iš kur visa tai gali atsirasti žmoguje?

Bent aš niekada nieko panašaus nesapnavau ir nesapnuoju. Gali būti alogiškų vyksmų kombinacija, gali fragmentai dėliotis padrikai, gali būti neegzistavusios situacijos, tačiau vaizdai visada iš realaus pasaulio. Mistinių personažų ar vaizdų niekad nesapnuoju. Mirę žmonės - nėra mistinės būtybės. Tai realiai egzistavę šiame pasaulyje žmonės.

Aš save taip pat priskiriu prie realistų.

Ir pagalvojau kažkada, ar sapnų struktūra šiuo aspektu negali būti indikatorius žmogaus pagal skirstymą į realistus ir nerealistus?

Jei tu save priskiri prie realistų, ar sapnuoji kada nors nieko bendro su realiu Pasauliu neturinčių sapnų fragmentų?

O jei žodį realistas šiuo atveju panaudojai kontekste, jog realistas negali domėtis tokiais niekalais, kaip sapnai, tokiu atveju mūsų nuomonės nesutaps.

Jei tikrųjų savo motyvų, kodėl aš nusprendžiau giliau pasidomėti sapnais, chronologiją parašyčiau šiuose forumuose - mane apmėtytų kepurėmis
Mano savisaugos instinktas nėra jau toks labai silpnas

Tiesiog čia kiek kitokios rūšies forumai.

Tas maniškis du viename iki šiol yra gajus mano sąmonėje
Jo iš manęs neišgrūdo ir 10-12 ožių viename

Na kai kuriu sapnu net sapnais nepavadinciau

Anksčiau kėliau klausimą-iš kur tai gali atsirasti žmoguje,jei mastymas nėra koks tai fantastinis. Buvau nustebusi,kai ėmė reikštis mistiniai sapnai, gaila neužfiksavau,kuo tuo metu gyvenau.
Galvoju,gal galima susieti su lakia vaizduote? Arba kitas atvejis-kasdienybėje neigiu mistiką,tad sapne ji pasirodo visame gražume.

O ne, vaizduotės lakumu nesiskundžiu

O ir su mistikos elementais tokiame amžiuje, kai dar nelabai gali skirti realybę nuo nerealybės, esu susidūrusi. Kai visiškas vaikas buvau, pas vieną kiemo mergaitę ateidavo nenusakomo amžiaus senelė ar pro..pro..., kuri buvo pilna įvairiausių vaizdžių istorijų Ji mielai pasakodavo, mes išsižioję klausėmės. Ir filmą "Baubas" dideliame ekrane mačiau gal kiek per ankstyvame amžiuje. Kartais pagalvodavau - gerai tai ar negerai? Kartais bijodavau vieno epizodo... bet tik nemiego būsenoje ir tik tam tikrose situacijose. Ir tėtis vaikystėje pavežiodavo po gan mistines vietas - kaip istorinius objektus, bet ne mistiniais įvardindavo.
Bet į sapnus tai niekad neįsipindavo. Jei kas ir įsipindavo - tai tik kaip realus matytas faktas.


Bent aš to nei neigiu, nei neneigiu. Viską, ko žmogus dar nesupranta, natūralu pavadinti bendriniu žodžiu mistika.

Štai man vienas dalykas iki tam tikros vietos šiame forume taip pat atrodė mistika. Bet tik kaip nesuprantamas dalykas.

Tai gal tai haliucinacijos?

Nežinau, patirties neturiu

Tik tokiu atveju tavo kitų žmonių sapnų aiškinimas - alogizmas...nors užmušk mane
Aš dabar įjungiau linijinį protą

Kaip atsvarą tam linijiniam protui-Baubui

Protestuoja mano vidus
Kiek gi gali jis imti informaciją tik apie neigiamas linijinio proto savybes manyje ir kituose?

Turiu gi aš reabilituoti ir kitą savąją pusę! ( )
Jei ją neigsiu, tai dar nereikš, jog ji neegzistuoja.

Ir apie mėnesį iki švenčių-laisvadienių naktimis iki 2-3 val. nakties aš ne eilėraščius Sultonui kūriau ( ), o linijinį protą naudojau.
Štai iš čia ir mano klausimas, į kurį negavau atsakymo - kokiu paros laiku linijinis protas būna aktyviausias ir produktyviausias?

Narsčiau išnarsčiau aš visą šį Vanduo postą iki kaulelių - kuris iš esmės reiškė "sumalė visas mano ankstesnes mintis į miltus".

Neatsiimu nė vieno savo narstymo elemento. Nė vieno.

Bet narsčiau ne todėl, kad būčiau sėdėjusi apsikabinusi tą postą nuo ryto iki vakaro - tik tam, kad paneigčiau tai, kas sumalė mane į miltus.
Toli gražu. Tiesiog aš nesąmoningai įsidėmiu tai, kas prieštarauja mano mintims esamuoju momentu. Kadangi ten, kur gali besąlygiškai linkčioti, arba linkčioji, palieka tave status quo būsenoje. Kokia buvai, tokia ir esi, tokia ir būsi. Lygiai tokia pat. Niekas nekinta. Tai dar vadinasi merdėjimo būsena

Bet...kodėl aš šią paryškintą vietą narstyti pradėjau vėliausiai?

Štai klausimas...

Nors esu rašiusi, jog Vanduo užstrigęs ant linijinio proto neigiamų savybių, bet jis tik vienu sakiniu tai paneigė - jis vertina linijinio proto teigiamas savybes.

Bet tai tebuvo vienas sakinys. Ir begalė kitokio pobūdžio.
Ir dabar apie žmogaus proto imlumą kiekybei...

Atrodytų, aš jau seniai moku skaityti tekstą/žodžius iš kito galo (tiksliau turiu įprotį man svarbesnius dalykus perskaityti iš abiejų pusių), dažnai girdžiu tarp eilučių, ilgame dalykiniame tekste išgirstu trumpą frazę ar sakinuką, pasakytą visai ne į temą, jį įsidėmiu be atskirų pastangų, vėliau jį prisimenu kaip viso ilgo teksto pagrindinę esmę, išgirstu kažkokį fragmentą iš bendro bereikšmio aplinkos fono(tarkim sakinį iš fone skambančios dainos)... bet kaip apsišoviau šį kartą...

Esmę pamačiau vėliausiai.
Ir labai džiaugiuosi šia nauja patirtimi.

Aš apie linijinį-nelinijinį protą perskaičiau/išgirdau tik iš Vanduo. Niekur anksčiau nebuvau nei skaičiusi, nei girdėjusi apie tokį daiktą. Nežinau, ar jis pats tai išmąstė ir pakrikštijo būtent tokiais vardais, ar buvo skaitęs/girdėjęs teorijos užuomazgas, o po to papildė savo mintimis, ar tiesiog įsigilino/perskaitė į jau kažkieno kažkur kažkada išdėstytą teoriją. Man tai neturi jokios reikšmės. Nesiruošiu nei ieškoti tokios informacijos, nei ieškoti papildinių, kad galėčiau jam paprieštarauti/pasiginčyti jo dėstomose mintyse.
Man pakanka to, kad jis sugeba mąstyti. Ir pakanka to, jog jo dėstomose mintyse aš randu praktinį pritaikymą gyvenime.

Lyg dovana iš dangaus nukrito Riviera Maya parašytas žodis realistė.

Priminė man mane Priminė man, kas aš esu

Nėra man įdomu krimsti begalę storų knygų vien tam, kad galėčiau teoriškai apie tai pilstyti ir pilstyti su kažkuo.

Man reikia grūdo bet kokioje teorijoje.
Jei jo nerandu - metu tą teorijos mažą ar didelį kiekį į savo istorijos sąšlavyną

O štai konkrečiai šiame pacituotame tekste, tame pačiame šimtą kartų girdėtame dviejų žodžių derinyje, kurį aš paryškinau, aš radau du visiškai naujus sau atradimus.

Vieną - visiškai naują.
Antrą - patvirtinimą savo išsakytos minties dar vasarą. Mintį aš išsakiau, iš pastebėjimų, bet jokio kitokio patvirtinimo tam neturėjau. Jokio, nei teorinio, nei man įmanomo išmąstyti linijiniu ar nelinijiniu protu.


Kodėl...?
Atsakymą taip pat žinau.

Na jei kada gyvenime tai patirsi, tai suprasi ir kitus, tai patirusius

Visai nepageidauju,kad sapnuose būtų pranešama,kas nutiks, taigi vėl išsipildė įspėjantys sapnai.
Tarkim, jei vyktų koks tai vyksmas gyvenime ir aš kasdienybėje rūpinčiausi kokia viso to baigtis,tai visai logiška,kad gaunu atsakymą sapne. Šiuo atveju sapnas buvo iki įvykių (kaip filmas,mažai simbolių), o dar sekančiame sapne ir galutinis rezultatas (jau daugiau simboliais). Taigi-kas už mane iki sprendimo nuveiktį tam tikrą darbą sugalvoja, o paskui dar ir nusprendžia, kaip baigsis? Niekaip nesuprantu

p.s Prie sapno nesirišau,net ir nesupratau,ką jis reiškia,kol neįvyko. Čia ne tas atvejis,kad imčiau pritempinėti įvykius.

zaidejai Jei plauksi pasroviui, tai jie ir zais tavimi lyg zaisliuku Jei priesinsiesi, tai jie tau kliutis tik didins ir juoksis is tavo pastangu
Mano variantas- paprasciausiai juos ignoruoti Tada matysi sapnus is salies, kaip stebetoja, matysi tuos ,kurie zaidzia

Taip jau nuo paauglystės,taigi nekelia didelių nepatogumų,nei priešinuosi,nei ignoruoju, nei bijau, tik kyla klausimas- kas gi mane informuoja apie būsimus įvykius.

Simboliai, sapnai , toks jau dalykas susapnuoji, jei nepamirsti, ir kai kazkas panasaus atsitinka, tada pritaikai jog sapnavai kazka ir kad kazkuris simbolis atitinka, tada sugalvoji, kad tas sapnas buvo pranasiskas, o jei niekas nesutampa- tada tai eilinis sapnas
Kai sapnai- zaidimai, tada visa tai nebe simboliai
Labai keista, bet as irgi anksciau sapnuodavau tuos pranasiskus sapnus kurie issipilde po daugelio metu, o ne is karto Apie tai negalvojau, nelaukiau jokio issipildymo
I tavo klausima turbut niekas tiksliai ir neatsakys ..Niekada....

Galeciau tik spelioti
Tarkime: zaidejai taip formuoja, zingsnelis po zingsnelio, besipildancius sapnus, kad kai ims zaisti, priimtume tai kaip pranasingus sapnus
Arba, kad jei vis tik kazkas geras bande visada palaikyti, kazkas blogas ima ir pasinaudoja patiklumu