Koks jūsų požiūris į sapnus?

Na štai ir pasekmės mano domėjimosi sapnais

Sapnavau, kad sapnavau
O sapne sapnavau, kad pamatau, jog iš manęs pavagia kažkiek pinigų. Sapnas sapne ryškus, su visomis detalėmis ir mano neigiama reakcija, t.y. jausmu į šį įvykį.

Ir sapne, prabudusi iš sapno sapne, aš pradedu su kažkuo samprotauti, kalbėtis, jog tai turi būti ryškus ateities sapnas. O man kažkas, žmogaus nematau, pradeda dėstyti, jog yra ne taip. Jog tai tėra man mestelėta antis, lyg pavyzdėlis, kad aš sugebėčiau atskirti tikrą pojūtį, emociją, nuo ne tikro pojūčio sapne, kuris gali nukreipti, kuria linkme mąstyti, kad atskirti ateities tikrą reikšmę. Esminė mintis, kodėl emocija/pojūtis yra ne tikras - paprasčiausių popierinių pinigų vagystė yra per smulkus dalykas žmogui, kad jis sukeltų tikrą, teisingą pojūtį, nukreipiantį į sapno reikšmės išsišifravimą. Antis man mestelėta tam, kad aš ne tik tai žinočiau, bet ir suvokčiau, pajausčiau, kad galėčiau atskirti tikrą pojūtį, nuo netikro.

Bet tai tik viena pamoka. Buvo dar ir antra, taip pat emociškai sudėtinga suvokimui, t.y.reikėjo ne šiaip galvoti, bet tokiu pat sudėtingu būdu suvokti, eliminuoti antį ir pan. Bet jos aš nebepajėgiau prisiminti.

Net tam, kad gerai prisiminčiau tą pimąją pamoką, turėjau gerai susikaupti į visų tų išvedžiojimų sapne logiką, pati tai permąstyti jau atsibudusi. Nes sapne tokią mąstymo eigą dėstė kažkas kitas, kurio aš nemačiau. Lyg pagalbininkas vedė mane teisinga mąstymo kryptimi, pataisydamas mane ten, kur, jo nuomone, aš klystu.

Jei būčiau nesikėlusi ir vėl užmigusi, nebūčiau galėjusi prisiminti tų sudėtingų išvedžiojimų. Nes tai ne žinojimo, o suvokimo lygmenyje. Ir sapne man tai buvo gana sudėtinga, aš turėjau skirti daug proto energijos, labai susikaupti, jaučiau nuo to lyg išsekimą.
Bet kokia stipri proto treniruotė!

Taigi, tai ryškiausias sapno "maistas pasąmonei" pavyzdys. Ir ši pirma pamoka, kurią aš galėjau atgaivinti atmintyje, man yra žymiai naudingesnė už tą antrą, kurios negalėjau atmintyje atgaivinti. Bet ji niekur nedingsta, pasąmonėje lieka. Tik aš apie ją nežinau, bet mano pasąmonė ją žino.

Teorija apie sapnus "maistas pasąmonei" yra identiška tam, ką aprašiau, bet patyriau realiai. Teoriją patyriau praktikoje.

Kažkiek čia yra ir mikso - elementų iš "praeities atspindys", kadangi mes čia apie tai kažkiek diskutavome. Apie pojūtį, kuris būtinas šalia vaizdo sapne.

Tačiau nėra jokio ryšio su tuo, kad tai būtų mano dienos minčių tęsinys. Aš vakar visą dieną sąmoningai buvau paskyrusi poilsiui, išties ilsėjausi, ir jokių sudėtingų minčių mano galvoje nebuvo. Viskas tik elementoriška, žemiška, malonu

Tik...detalė.... nuėjau miegoti su laisva, "tuščia" ( ) galva. Tuščia galva imli kitiems dalykams , joje yra vietos

Taigi taigi.... aš mieliau jau būčiau kokias žalias pievas sapnavusi, gražias gėlytes...
O dabar yra pasekmė šio naujo domėjimosi.
Su "tuščia" galva vis gi gyventi yra paprasčiau

Vakar mano mintys buvo visiškai nukreiptos nuo sapnų, kadangi perskaičiau pastraipą, kurioje radau tai, apie ką ir pati anksčiau pagalvodavau.

Pastraipa štai tokia:

Paryškinau mintis, kur mano nuomonė sutapo su išsakytomis pastraipoje.
Ir kažkiek pamąsčiau apie tai, o ne apie sapnus.

Taigi, sapnai veikia nepriklausomai nuo mūsų minčių ar norų.

Kartais tik, tik sapnų rūšis "praeities atspindys".

Koks keistas dalykas - rašyti tai, ką jau pati seniai žinau, man atrodo lyg darbas. O darbą dirbti mes ne visada turime "ukvatos"

O rašyti tai, ką tarytum tik dabar pati sužinojau/suvokiau - man malonumas
Nereikalaujantis didelių pastangų, sugaištas laikas negraužia sąžinės, net nesijaučia.

Bet kadangi aš visada gyvenime ištesiu duotą pažadą, tai atliksiu dabar šį darbą ( )

Taigi... sapnų rūšis - "maistas pasąmonei". Šį pavadinimą aš sugalvojau pati, kadangi, dėstant šią teoriją, sapnai nebuvo skirstomi į rūšis, buvo pateikta taip, tarytum egzistuotų tik viena sapnų rūšis. Yra tik taip, ir ne kitaip
Su kuo man labiausiai asociavosi ši teorija, taip ir pavadinau

Išdėstysiu tik pačią esmę, be smulkių detalių. Kad, lyg tirpiklyje, neištirptų esmė

Tyrimus atliko JAV mokslininkai. Naudojo visą naujausią šiuolaikinę aparatūrą. Rodė, kaip ji veikia. Bet per ekraną Taigi, blefo ir iliuzinių elementų visiškai eliminuoti negalima.
Tačiau, nepaisant viso to, man ši teorija "prilipo", aš ja patikėjau, man ji pasirodė artima ir galimai teisinga.

Žmogaus gyvenimas yra ištisinis. Jis nesiskirsto į dvi dalis - pusę paros gyveni, pusę paros miegi.
Kai į visa tai žiūri kaip į ištisinį procesą, matai, jog skirtumas tėra toks, kad tavo kūnas pusę paros pats fiziškai dalyvauja įvykiuose, o pusę paros kūnas yra pasyvus.

Tačiau gyvena ne kūnas, o TU.

Sapne tu patiri tas pačias emocijas, jausmus, vaizdus, kaip ir gyvenant atsibudimo periodu.

Tik sapne tu gali patirti kur kas daugiau, nei realiame gyvenime. Tu gali nuvykti ten, kur gyvenime neturi galimybių dėl kažkokių priežasčių, gali atlikti veiksmus, kurie tavo realiam fiziniam kūnui gyvenime būtų pavojingi ir rizikingi, todėl jų neatlieki. Saugai savo realų fizinį kūną. Gali valgyti, kiek tik nori ( ), nesustorėsi ir nepakenksi savo sveikatai Na, žodžiu, pilna veiksmų laisvė

Bet emocijas tu patiri tokias pat, kaip ir realiam gyvenime, kuriame dalyvauja tavo fizinis kūnas. Ir patirtį tu įgauni lygiai taip pat, kaip gyvendamas tikrą gyvenimą.

Štai todėl ši teorija ir teigia, kad sapnuoti yra gerai. Kuo daugiau sapnuoji, tuo labiau tobulėji, įgauni patirties. Nenaudingi yra tik tie sapnai, kurie tau pradeda trukdyti gyventi fizinio kūno gyvenimą. Pvz košmarai, į kuriuos tu neigiamai reaguoji ir pan.

Taip pat buvo teigiama, jog patartina būtų šiuos sapnus užsirašyti. Turėti prie lovos rašiklį ir kokį bloknotą.

Kodėl buvo toks patarimas, aš arba pamiršau, arba apie tai nebuvo paaiškinta.

Tačiau aš galvoju, jog tai yra analogija trumpalaikei ir ilgalaikei atminčiai.
Jei kažką įgrūdai į savo ilgalaikę atmintį, iš to gyvenime turi daugiau naudos praktiniuose šios Žemės reikaluose. Jei kažkas užsiliko tik trumpalaikėje atmintyje, nors niekur nedingo, bet sunkiau tai tepanaudosi. Turės į pagalbą ateiti pasąmonė.

Štai dabar visiška analogija su mano šios nakies sapnais.
Pirmą pamoką aš gerai suvokiau/įvaldžiau, o apie antrą nieko negaliu prisiminti. Bet ji niekur nedingo. Ji liko pasąmonėje. Tik aš dabar, kaip gyvas fizinis kūnas ( ), nieko apie tai nežinau. Tačiau, reikalui esant, mano pasąmonė turėtų būti gera man ir suteikti man reikiamos informacijos reikiamoje vietoje ir reikiamu laiku ( )

Na, užsirašinėti vidurnaktį aš niekad nebandžiau, nes noras pamiegoti visad būna stipresnis už kažką naudingo ( ), bet...jei kada gyvenime turėsiu tokio laiko, kai nebus pareigos darbo dieną atidirbti, gal ir pabandysiu. Kai dieną galėsiu ištempti su mažiau miego.

Dėkui,kad pasidalinai,labai įdomu .

Nėr už ką
Man taip pat buvo įdomu.

Bet neįdomi man buvo sausa "vadovėlinė" teorija.

"Teorija, brolau, sausa šaka......"
Kaip ten toliau?

As tai labai laukiu kada kas nors pasidalins patirtimi,kaip nesapnuoti, arba sugebeti neatsiminti ne maziausios daleles sapnu

O kodėl, Febrez?

Tau jie trukdo gyventi, t.y. blogina tavo gyvenimo kokybę?

Trukdo ramiai pailseti, issimiegoti Atsibodo labai

Naktį trukdo???

O aš pagalvojau, kad trukdo dieną gyventi.

O man naktį kaip tik įdomiau, nenuobodu

Turbūt apie košmarus kalbi?
Man tai svarbi gyvenimo dalis-sapnai,nes padeda išsiaiškinti savo reakcijas į žmones,situacijas. Neįsivaizduoju,kaip būtų,jei visai nesapnuočiau,atrodo,kad netekčiau svarbios dalies. Net ir košmaruose matau pliusą, nors jie būna retai ir įprastai atitinka,kaip jaučiuosi kasdienybėje.

Gal kas pakomentuotu is salies.
Vis sapnuoju, kad esu senam bute, is kuriuo persikraustem pries 7 metus. Atkreipiau demesi, nes tai jau koks 4 ar 5 sapnas, kai visas sapno veiksmas vyksta butent ten, keiciasi tik dalyviai ir situacijos.
Is anksto aciu

Ir pas mane ta pati mįslė-sena darbovietė- vis vykstu ten dirbti,tik sapnavau,jau gal 50 kartų per 7 metus. Niekaip nepavyksta išsiaškinti, ko ten neišsprendžiau. Sugrįžti realybėje niekaip nenorėčiau, bet patys sapnai labai gražūs. Galvoju bandyti po sapno prisiminti kelias dienas kokia vyravo būsena ir užsirašinėti, nes jau nebeturiu kitų minčių,kaip susekti,nes tai vienintelis praeities sapnas.