Fotoreportažas iš vakarykščios
vakarienės iš upėtakio a la lašiša (viską buvau išbandžiu su lašiša) gaminimoPirkau 3,5 kg žuvį ir lupdama žvynus sužinojau, kodėl ji vadinas vaivorykštinis upėtakis: po darbo visa virtuvė tviskėjo vaivorykštėm nuo žvynų
[attachmentid=116374]
toliau išlupau iš galvos vadinamąsias pažiaunes ir nurėžiau galvą, uodegą su gabalu mėsos (sriubai) ir pasidariau 5 didkepsnius (žuvytė būna sultingesnė kepta dideliais gabalais)
[attachmentid=116376]
Sriubai į šaltą pasūdytą vandenį sudėjau galvą, uodegą (be peleko) ir dar ašaką (nes iš vieno gabalo dariaus file marinavimui). Užvirus vandeniui įmetu dar dideliais gabalais supjaustytą svogūną.
[attachmentid=116381]
žuvies sultiniui išvirus išgrabaliojau viską, kas buvo susiję su žuvim iš jo ir atvėsus nurankiojau mėsytę žuvies.
[attachmentid=116382]
Tuo tarpu į žuvies sultinį sumečiau smulkiai pjaustytą kubeliais 1 morkytę, nedidelį gabalėlį saliero, ir surizikavau įmesti labai nedaug smulkinto imbiero (nežinau ar kas dėl jo pasikeitė, bet valgant jo tikrai nesijautė) bei ryžių. Sudėjau atgal žuvį (tą, kur nurankiojau). Baigusi virti (kai ryžiai išvirė, po kokių 15 min.) sudėjau petražoles ir dat palaikiau uždengtą keletą min. O čia jau lėkštėj...
[attachmentid=116383]
didkepsnius pasūdau (labai saikingai) ir pabarstau juodaisiais maltais pipirais ir iš karto ant grotelių (kažkas paprotino, jog pasūdžius nereik laikyt, man tiko ir rezultatais dar nenusivyliau)
[attachmentid=116377]
taip atrodė iškeptas didkepsnis su bulvių piure
[attachmentid=116378]
o čia padažas ir salotos prie kepsnio:
[attachmentid=116379] padažą kažkada radau "delfio" platybėse. Jis tinka lašišai, bet kaip minėjau ankščiau mano upėtakis vakar irgi buvo ruošiamas kaip ji.
Padažas petražolės (nemažas pluoštelis) susmulkinamos, dedame supjaustytų agurkų: vakar dėjau 0,5 ilgo agurko (aš pjaustau stambiai, o po to susmulkinu blenderiu viską), įspaudžiame 0,5 cirtino sultis ir įtarkuojame truputį žievelės, dedame smulkinto česnako, pagal skonį, druskytės, pipiriukų ar kitų mėgstamų priekonių ir pabaigoje dedame rūgščią grietinę (ne grietinėlę, nes citrina vistiek sutrauks). Viską gerai sumaišome (plaku tuo pačiu belnderiu, tik neilgai), ragaujame. Patariu šį padažiuką pasidaryti truputį anksčiau, nes pastovėjęs jis tampa truputį kitokio skonio.
Salotos buvo padarytos iš to ką radau šaldytuve: 0,5 žiedinio kopūsto, 0,5 saldžios raudonos paprikos, gabalėlio poro, ir 0,5 likusio nuo padažo agurko. Viskas supjaustoma ir užpilama alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių, druskos ir mėgiamų prieskonių mišiniu (mūsų pamėgti prieskoniai vadinas "Lieknėjimas")
Sanaus