QUOTE(mabi @ 2009 01 05, 10:08)
tarkim ir as pati galvoju, kad jei nesikeis Lietuvoje padetis i gera, reiks ir antro vaikucio susilaukti,kol pirmai dar nera 3 metu. mes norime antro vaiko, gal ir gerai butu palaukti dar kokius 2-3 metus, bet... jei teks grizti i darba uz koius tarkim 1000lt, vaikas prades sirgti einant i darzeli, sedek "ant bilietenio", tai nesamone. o po 2 metu
gal galvosi, kad reikia palaukti kazko, taip ir nusikels antras vaikiukas. todel ir galvojam apie antra, ir dvieju metu skirtumas tarp vaiku yra pats tas, ir nereiks sukti galvos, kaip valstybe skaiciuos uz antra vaika, juk kiekviena seima apsvarsto piniginius reikalus, ir nieko cia keisto. juk nesam asocialus zmones, kurie vaikus tik ir gimdo del pasalpu, ir negalvoja kaip reiks tuos vaikus i gyvenima isleisti
Vienas svarbesnių motyvų, dėl ko susiplanavom antrą leliuką.
Visada žinojau, kad mano šeimos min. planas 2 vaikai. Tik vis svarsčiau, koks tas amžiaus skirtumas tarp vaikų "teisingesnis" (na, kad ir pati nepervargusi būčiau, ir vaikams dar būtų įdomu žaisti).
Kai pajutau, kad jau norisi gyventi labiau sau (t.y. pradėjau kaifuoti, kad vaikas labiau savarankiškas, galiu kažkur ilgėliau išbėgus pabūti, susimąstydavau apie karjerą ir pan.), tada pagalvojau, kad jau antro reikia, nes paskui nebus laiko....
Žinoma ne paskutinėje vietoje liko ir dabartinė LT ekonominė padėtis. Baisu sėdėti "ant Sodros biudžeto", bet nemažiau baisu ir grįžti į darbą, kai moteris su darželinuku vaiku yra ko gero negeidžiamiausia darbuotoja darbo rinkoje.
Dabar skirtumas bus 2,5m ir labai liuks! Idealiau, jaučiu ir prie geriausių norų nebūčiau suplanavusi