QUOTE(zuliaska @ 2007 12 17, 00:02)
as irgi pradedu noret ir su vyru jau snekam, mama sako pagailek dukrytes
per mazai demesio gaus ir pan. tai dabar sujauke viska ir niekaip neapsisprendziu
tikrai noriu kad tarp vaiku butu mazas skirtumas, bet ir atkalbineja net nezinau
As tai patarciau kuo maziau klausytis aplinkiniu patarimu, aisku
, ju klausytis, bet pasirinkti tai, kas paciai sirdziai arciau
Juk kuo didesne dukryte bus, tuo daugiau demesio jai reiks, tuo sunkiau bus jai suprast, kodel turi mama dalintis dar su mazium
Sakyciau, kuo mazesnis tarpas tarp vaiku, tuo lengviau jiems tai pergyvent.
As irgi is pradziu maniau, kad noreciau kuo ilgiau mazaji paauginti, kad jam galeciau kuo daugiau demesio skirti, kad matyciau kaip jis auga, vystosi jo mastymas, kalba, bendravimas, bet paskui daug mascius, vis tik nusprendziau, kad ir dviese augant, viso to nepraziopsosiu, o dziaugsmo - ne tik vargo
- bus dvigubai daugiau, be to dviese augti daug idomiau, vaikai nuo pat mazumes mokysis buti kartu, o ne uzaugs individai po viena, lepuneliai, kaip MB
.
Tuo labiau ir paciai mamai daug lengviau tam vargui atsidejus, ji vienu metu atvargti, o paskui lengviau bus, kai jau abu siek tiek ugteleje bus.
Taigi, kaip vienoj dainoj Jurgis Didziulis dainuoja - JEIGU NORI - IR REIKIA
!