Vienišos mamos su 2-3 vaikais

Brangute, ar Tavo aplinkoje yra vyrų, kurie Tau atrodo tinkami į porą? Gal bėda ne tame, kad vyrai tavęs "neima"? Gal bėda, kad gerų LAISVŲ vyrų nėra?
Aš jau antro vaikelio laukiuosi, galvojau - na dabar tikrai pasmerkta vienišumui... Bet kai pažiūriu į savo jaunas koleges, kurios vaikelių neturi - tai joms dėl vyrų tos pačios problemos - nėr gerų vyrų... O pažiūriu savo kolegas vaikinus - koks baisus, netikęs būtų, bet "paną" turi. Ima atrodyti, kad vyrų labai trūksta. Tenka būti vienai arba tenkintis prastesniu už save, nes geri jau "rezervuoti"...

Kaip pirštu į akį. Ir aš susidūrus su problema, kad nebėra likę normalių vyrų, gal tik lauceliai, jei laisvi. O geri vyrai jau užimti. Mano draugė yra tokia viena geriausia, vos ne giminė jau. Tai ji man amžinai sako, susirask tu kokį paprastą vyrą, be jokio išsilavinimo, darbininką, kuris tave mylėtų be galo be krašto. Ir netelpa man galvoje, kaip aš su tokiu bendrą kalbą rasčiau. Man labai svarbu aukštasis išsilavinimas ir galėjimas su vyru ne tik apie buitį, bet ir apie aukštesnius dalykus padiskutuoti. Gal išranki be galo esu Gal...Bet man taip reikia. Verčiau viena per galvą versiuosi, bet su bet kuo negyvensiu. Nes puikiai žinau, kad su bet kuo ilgai neišgyvensiu, vis tiek anksčiau vėliau pamesiu. O kas tada? Graušiuosi dėl veltui sugaišto laiko? Yra rūšis moterų, kurios gali su bet kuo gyventi, kad tik pinigų gautų ir dirbti nereikėtų. O aš noriu, kad vyras man būtų autoritetas, pavyzdys. Kad mes būtume lygūs, bet jis viena pakopa aukščiau už mane. O dabar aš visada viena pakopa aukščiau būnu, todėl ir negyvenu su niekuo. Buvo atsiradęs vienas vyrukas. Turi vidurinį išsilavinimą, dirba vilnos ceche fabrike, bet... Nuėjau į vieną pasimatymą ir viskas. Suvokiau, kad gyvename pernelyg skirtinguose pasauliuose: aš noriu daryti karjerą, mokytis, siekti kažko, esu susikūrusi savarankiškai buitį, o jis dirba paprastus darbus, net nebandydamas veikti kažką intelektualesnio. Be to, būdamas 35 metų, jis vis dar gyvena pas tėvus, nevairuoja mašinos. Fui, suprantu, aš esu pernelyg didelė materialistė. Bet ką man daryti, jei aš kitaip negalėjau, jei norėjau atsistoti ant kojų ir eiti tolyn per gyvenimą. Taip, aš darboholikė, bet tik todėl, kad noriu turėti daugiau, nei tik pavalgyti. O atsiradus vyrui, nesu tikra, kad jam patiktų toks mano darboholizmas. Bet nesu ir tikra, kad jam atsiradus mano materialinė padėtis pageretėtų taip, kad nebereiktų dirbti papildomai. Esu kaip užsukta, bėgu bėgu bėgu ir kitaip jau nebemoku. Ir jau ne itin tikiu, kad kada nors gyvensiu ne viena. O gal taip ir geriau. Nes jei užsimanysiu važiuoti į užsienį gyventi, tereiks viską gerai suplanuoti ir išvažiuoti. Esant vyrui tas taip paprastai nepavyktų.

Yra vienas vienintelis minusas nesant vyrui- baimė prarasti darbą. Daugiau nieko nebijau.

Brangutės atveju neviniosiu nieko į vatą. Sudėtinga, beveik neįmanoma, manau, vyrą susirasti. Aš kalbu apie gerą vyrą. Laucelių, kurie sutiktų gyventi kartu dėl gyvenamo ploto, manau, būtų. Tik ar tokio tau vyro reik? Manau, tau į porą tiktų našlys. Jis tada vertintų tave ne kaip daugiavaikę, beviltišką, jam papildomų rūpesčių suteiksiančią moterį, bet kaip po netekties sielvarte paskendusio guodėją. Ir jei tu sugebėtum tokį žmogų paguosti, kad jis liktų prie tavęs, tuomet turėtum nuostabų gyvenimo palydovą ir draugą. Tik viena problema visada tokiais atvejais būna- vyro giminės. Jie tada labai kišasi,aiškina, kokį vargą užsikrovė toks vyras ant savo pečių. Tuomet tektų tau padirbėti, kad vyras suprastų, kokį turtą iš tiesų jis surado ir nekreiptų dėmesio į giminių kalbas. Sėkmės.

Atsiparašau už "tujinimasį" Bet šioje temoje man taip buvo lengviau

Na, kad guodėjos vaidmuo man nelabai....Būtent, aš irgi ieškau lygiavertiškų santykių - partnerystės.Tai žinoma, kad neįmanoma. Bet aš tai ir žinau. jau seniai žinau. Tokio, kokionorėčiau- nėra, o jeigu yra, tia ne man, o bet koks - tada geriau nieko.

auksiniai zodziai
ir as tokio ieskau..

Labutis

Prie manes prisikabino 20 metis vaikinukas As jam aiskinu,kad man vaiku nereikia,o jis vistiek neatsoka nors tu ka

Sveika Žinok, prie manęs irgi per čatus prikibęs toks vienas 21 metų vaikinukas buvo. Bendravau porą dienų, kol suvokiau, kad jis visiškai dar nesusitupėjęs. Ir nustojau jam atsakinėti į sms. Tai jis mane jau tris kokius, jei nedaugiau mėnesius atakuoja. O aš tyliu. Prieš porą savaičių gavau trečią valandą nakties du sms. Vienas tuščias, kitame buvo paaršyta "nejaugi tu miegi?" (o ką man daugiau veikti, po tūsus senai nebevaikštau ). Numeris buvo nežinomas, parašiau, kad man rašinėja. Tai gavau sms iš jo. Žodžiu O vat buvo paaršęs toks neblogas vyrukas, bet tik pasakyti, kad mano anketa faina Žodžiu, faini vyrai manęs nemyli, tik lopai visokie O turiu drauge, tokią gražią, tai vyrai visi ir visokie dėl jos seilę varvina. O aš kaip koks monstriukas, niekam nereikalinga, tik lauciam Ai, ką jau čia, nežliumbsiu. Važiuoju verčiau mamą iš ligoninės parvežti. Ikiukas

AgnePagne esi faina,protinga ie sauni moteris Vyrai nevertina protingu arba ju bijo,o jiems reikia salia saves tureti lelyte,kad pries visus draugus galetu buti pasikele,bet kas is to grozio!Jis tik laikinas dalykas Ir prie manes visokie lopai lenda nesnevuok ateis laikas ir manau tikrai pas mus gyvenime atsiras saunus vyrai ir tokie kokiu mes norim Sekmes tau parsivezant mama

Kas žino - gal išvažiuosi į užsienį ir rasi TEN vyrą
Jei Lietuvoj vyrų neberandam, tai dar nereiškia, kad kitur jų nėra...

Aš iš užsienio tik vaiką parsivežiau. Bet ne vyrą. O pragyvenau ten 4 metus. Nemanau, kad ten turėsiu daugiau laiko vyro ieškotis, nei Lietuvoje. Ai, dingsta man jau bet koks užsidegimas. Ai, tiesa, šiąnakt vėl tas 21 metų prielipa 3 valandą nakties parašė. Negirdėjau, tik ryte radau. Jei būčiuau girdėjusi ir pabudusi, būčiau aš jam pirtį užkūrusi, nes labai gražius sapnus sapnavau.

sveikos vienišės mamytės
skaitau ir semiuosi stiprybės iš jūsų....
mano situacija tokia-mergaitei tuoj sueis metukai ,o kitas vaikutis gims pavasarį....
vyro galima sakyt neturiu,nors jis yra,bet jokios pagalbos,rūpesčio,nieko nieko iš jo pusės.Esu savarankiška,uždirbanti sau ir vaikams pinigus ir dar namus išlaikanti.Nieko daugiau negalvoju,tik greičiau nutraukti santuoką ir pakilt ,sužydėt iš naujo,nes dabar jaučiu,kad grimstu į liūną per tą antžmogį.Bet kodėl aš nesiryžtu-tai jau pati nebesuprantu.Laukiu ir kankinuosi.Tik kiek ilgai aš taip darysiu -nežinau Turbūt laukiu tokios dienos,kai ta perpildyta taurė bus sudaužyta-tai net negalvodama nieko daugiau nueisiu pas advokatą,sutvarkysiu skyrybų dokumentus ir įteiksiu jam paskutinę dovaną.
baisu man ,kad esu ,bet kai paskaitau čia,tai rodos,kitos gyvenat dar sunkaiu-su 3-4 vaikais.....

Sveika. Tik neįsižeisk, bet kodėl ryžaisi antram vaikučiui?

tikrai neįsižeidžiu,ypač kai taip atsargiai klausi...kur kas skaudžiau užgauna širdį,kai pasako-kur tavo protas
Žinok tiksliai sunku atsakyt,gal ir kvaila atrodys-bet čia mano svajonė...svajonė turėt dvynukus ar pametinukus,aišku ir normalią šeimą(vyrą),bet nors vyro ir nebus,liks svajonės dalis....be to,jaučiuosi pajėgi auginti juos nors ir viena-namai mano,išsilavinimas yra,reikia tik ryžto ir noro kažką siekti...o vaikams bus dviems smagiau....