QUOTE(Nostra @ 2011 03 24, 06:57)
Niekad nemaniau,kad kada papildysiu vienisu mamu gretas, o va teko. Gyvenimas pateikia tokiu staigmenu....
Dar nedaug laiko praejo. Pastebiu ir pliusu,zinoma.... Bet zmogus ne vilkas, jis negali gyvent vienas. As su vaikais, bet kaip moteris tarsi nustojau egzistuoti, esu tik mama. Uzsuktas gyvenimo tempas - darbas, begi namo, vaikai, kurie mane rodos visa ,,suvalgo", reikalaudami demesio, prieziuros kiekviena minute....Taip ir bega laikas. Atrodo, kad ir draugiu nebeturiu. Nes visos su pilnom seimom, ju savaitgaliai skirti vyrui ir vaikams, ir kazkaip jau mes prasilenkiam - jos sau, as sau....Ir vaiku skaudus klausimai - kodel, mama? kodel mes be tecio?
Taip ir gyvenu keistai pasvirusi savo gyvenima,kol kas nesusigaudydama,kaip cia bus toliau. O baimes daznai atakuoja. Liudesys - irgi - naktimis atsliauzia. Ir asaros kartais pabyra,rodos, is niekur nieko. O buna,kad visai lyg nieko, rodos, kazkaip pamazu pamazu,susitvarkysime,priprasim....
Zodziu....
Draugaukim.
labai panašiai ir aš jaučiuosi. jau pusantrų metų praėjo nuo tos dienos, kai išgirdau: aš tavęs nebemyliu, aš turiu kitą. atrodo, laiko praėjo, daug pergyventa. bet kažkaip vis dar pagaunu save galvojant, o jei dabar kartu būtume. ir tos mintys, kaip jas bestumčiau į šalį, vis grįžta ir grįžta. ir tas liūdnumas atsikartoja.
dėl draugių tikra tiesa. pusiausvyros nebėra. aš viena, jos su vyrais. ir draugystė atsargesnė.
skaudžiausia dėl vaikučių: lyg ir be didelių pergyvenimų perėjo per skyrybas, visgi jų klausimai apie tėvą skaudūs.
bet dėl vyro likau optimistė. manau, kad jei aš tokio ir nerasiu, tai ne dėl to, kad aš su dviem vaikais. tiesiog nelemta, nepasitaikė. kažkodėl nemanau, kad du vaikučiai būtų ta neįveikiama kliūtis. greičiau savotiškas indikatorius. jei kam jau labai labai manęs reikės, tam mano vaikai nebus problema. o kam tik šiaip, tai gal geriau ir išvengti tokių santykių, kad bereikalingai savęs nebedrąskyt.
, o taip pat zinau daug atveju, kad ir be vaiku nieko nesusiranda, cia kaip jau kam pasiseka... O del statistikos tai ji labai apgaulinga, nes negi pasakysi kam nesituokti, nes 60 proc. pirmu santuoku issiskiria? Kiekvienas tuokdamasis juk nemasto apie skyrybas, o apie laiminga ateiti "Kol mirtis mus isskirs" 
