Vienišos mamos su 2-3 vaikais

Sveikos mamytes. Dristu jungtis ir as i jusu buri....auginu tris vaikucius. Viena? Na jeigu vienam bute gyvenantis vyras skaitosi tai tada ne viena....
bet is esmes....grizta jis 8 vakare, 9 jau migdau vaikus. Ryte 9 iseina, mes keliames 8.30 Tai jei del tu 2.5 val skaitosi kad vyras yra....tada ne viena....
O tarp musu nieko nera. Jokio fizinio kontakto (neskaitant dvieju kartu per beveik metus) Jei prieinu prisiglaust - kencia, nenustumia dar, bet jau tokia kankinio veido israiska
Taigi vat gulejau ir supratau - juk as esu viena....skauda del to be galo...kodel nesiskiriam oficialiai? Na vis dar bandziau kazka daryt, kazka gelbet...vaikuciai mazi...vienas jautrus be galo, bijau kad neapsirgtu....(vyro sunus is kitos santuokos susirgo cukriniu diabetu po skyrybu...) Gal ir kvailos priezastys pakesti salia zmogu, kuris nenori buti kartu....jau kelis metus girdzziu kaip jis manes nemyli. Paklaustas kodel vis dar kartu atsako -nezinau. Jam tai butu jau treciosios skyrybos. Nesiseka zmogui, vis suranda netinkamas moteris O aplink sitiek daug nuostabiu
Nezinau...esu giliam liudesy...suprantu kad su trim vaikais jau tikrai labai maza tikimybe kad kazkada patirsiu laime buti mylima vyro...liudna kad sitaip ir turesiu numirti kap moteris....nors man tik 34....viltis kad ji sutiksiu...aisku kad yra visada yra, bet realiai galvojant...nu kas jau ten puls kai trys vaikai ai...liudna ir tiek....

Na ir kodel tokios liudnos mintys? Tie vaikai nera kliutis. Man nereikejo ne metu but vienai su vaikais kai atsirado tas zmogus kuriam esu reikalinga. Ir dar tokiu momentu,kai niekad nepatikeciau,be darbo,be pinigu,su 3 vaikais,su skolo ir vykstant oficialiam skyrybu procesui.

iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti,kad 3 vaikai nėra kliūtis naujiems jausmams ir jei tikrai sutiksi žmogų ir vienas kitą pamilsit,pamils jis ir tavo vaikus .aš taip pat buvau vieniša su trimis vaikais,o šiuo metu turiu nuostabų gyvenimo vyrą ir jau net 5 vaikus

aciu, nuteiket linksmiau

Sveikinimai kaip smagu, kai tols burys vaikuciu..

O as pasimetus, nezinau, ka daryt. Pas visus savos problemos. Pas mus yra taip, kad vyras myli vaikus, mane netgi per daug sakyciau, kartais nuo tos "meiles" jau koktu darosi As jau seniai nebejauciu jam to, ka noreciau jausti vyrui, na negaliu sakyt, kad visiskai nieko, bet.. Likes turbut tik prisirisimas, ir tai turbut ne prie jo, o prie savo susikurtos vizijos, kad vyras - tai atrama, siluma, pagalba ir t.t. Nors is jo mazai to sulaukiu, taciau zinau, kad issiskyrus dings ir viltis, jog vis delto taip gali buti.. Nebuvo ir nera visada blogai. Bet pagrindine priezastis, kodel mastau apie skyrybas, tai jis nuolat prisidirba - tiesiog vaiksciojanti nelaime, niekad neturi normalaus darbo, va dabar i uzsieni isvaziavo, tipo uzdirbt, skambina uz savaites - cypej ten sedi, deportuos. Tipo nelegaliai dirbo. Bet netikiu as juo. Na ir taip istisai, ne atrama, o akmuo po kaklu, nuolat tempia mane zemyn. Tai teises pragere, tai baudos, tai avarija ir t.t. nesibaigiancios nesamones. O as turiu netik vaikus islaikyti ir auginti, nes jis mazai kada salia, bet ir jo visas "nelaimes" pergyventi, kiekviena karta su viltim, kad daugiau nebepasikartos, nes atrodo ir stengiasi kazka pakeist, ir myli mus, bet tik apsisukus vel tuscia vieta. As viena, nesu visa atsakomybe uz seima, ir dar jo turiu gailet. Kiek gi galima, ir ka man daryt, gal kas patarsit?

sveiku protu suprantu, kad zmones nesikeicia, bet kai pagalvoju, kad liksiu viena, siuo metu su dviem, dar trecias uz pusmecio gims, ir kaip as susitvarkysiu? Kudiki reiks maitint, aniedu mazi galvom aplinkui eis, ir as is proto eisiu, na zodziu nezinau.. Bet nebeturiu nei kantrybes, nei jegu daugiau tai toleruot..

Kieliuke, man visad nuostabą kelia tokie dalykai aišku, tai įkvepia, gal kiek paguodžia...Bet na pasakykit jūs man, KUR, KAIP jūs suradote tą žmogų? Ar dėjote pastangas - na, kažkur ėjote, lankėte kažką, gal susiikote draugų būry ir pan....Ar tas žmogus tiesiog ,,nukrito iš dangaus"? Suku galvą, ar turi būt ,,nulemta", kad taip nutiktų?

as ir galvoju kur as susirasiu ta zmogu,nesilankau nei kavinese nei klubuose,su vezimu i lauka iseinu pasivaikscioti ar iki parduotuves,tai tikrai zinau kad be sansu as rasiu ta drauga,ir dar galvoju kas i mane ziures stora ir su 3 vaikais....

Man dažnai visi sako, kad greitai atsiras mano gyvenime kažkas, kam reikės manes + mano dviejų mažiukų, bet man klausias kyla....kuriuo momentu ? Tuo kai iš antro buto aukšto iki mašinos su dviem mažiais nueinu ? Ar tuo kai nuo mašinos iki darželio ir atgal sulakstau ? O gal kai iš mašinos iki 7aukšto darbe pakylu ? Oi ne...tikriausiai tada kai su dviem daug šnekančiais mažais mielais kinziuliais Rimi maistą perkam Niu bet aš tikiu, kad toks žmogus tikrai atsiras, tik man vat labai įdomu kuriame iš mano išvardytų "ėjimo" etapų

Na tiesiok viskas ivyko atsitiktinai. Musu kaimuki jo draugu seima gyvena,taip ir suejom.

Merginos,saunuoles,kad turite tokia tema.Mano istorija butu tokia....Kadaise likau be vyro,darbo,pinigu-su dviem mazais vaikais ir nutriususiu bustu.Per gera menesiuka draugu,seses padedama susiradau tiek veiklos,kad nebeliko vietos depresijai.Nakti ir diena dirbau,susiorganizavau vaikams darzelius irtt.Po geru metu sutikau savo gyvenimo meile,istekejau.Susilaukiau trecio vaikucio ir iki siol gyvename 14m drauge-graziai ir laimigai.Gyvename uzsienyje ...
Tad nenukabinkite nosies,ivertinkite save auskciausiu balu,eikite iskele nosytes ir savo gyvenimo tikslus i prieki.Nesedekite vietoje,neaimanuokite.Zinokite aitvarai tokias moteris aplenkia...Bukite savimi,mylekite savo mazylius tokius kokie jie yra.Mano gyvenime buta visko,sunku cia viska papasakoti,bet jau viskas praeityje.Dabar mokausi,dirbu,auginame pagrandeli ir esu be galo laiminga.Sekmes,grazuolytes,linkiu jums to paties!

na, visad buvau linkus buti optimiste, pabusiu pesimiste. tarkim yra moteris, du vaikai. visos raginat nenukabint nosies, nes bus TAS. tai atsakykit: ar tas antrasis TAS jau toks stebuklas ir panaceja, kad nebus skyrybu ir vel uzsisuks viskas is naujo? o kur istorijos, SM pasirodancios, kad ir nuo antro skiriasiir jau vel du vaikai lieka. ? toliau. imi spauda, pasiskaItai kad antra santuoka dar nepatvaresne. jei pirma santuoka lygi 50proc skyrybu, tai antra-80-90proc. ir tai suprantama, nes atsiranda tavo/mano vaikai, auklejimo bedos. gi ner taip, kad svetimas pamiltas princas visa gyvneima tik lepins ir pirks ledus tavo vaikams. visokiu bus itampu.
dar kitoks variantas. esi viena ir trys vaikai. meiles, vyro norisi, bet vaiku-gal jau uzteks. tai dar reikia rast vyra, kuris sutiktu gyventi be vaiku(arba jau savo turet, vadinasi, turi but issiskyres taip pat.) vel komplikuojasi. vat cia tikka parasete istorija, kad moteris ir trys vaikai. uf, galvoju - jau uztenka. bet susirado vyra, ir dar du vaikai atsirado. gerai, jei moteris NORI tokios seimos. BET jei moteriai jau per akis, ir ji nori kitur save realizuoti? o vyras mylimas saliai, bet liudi, nes bendr vaiko nebus?
tiek visokiu niuansu. bet palikime vaiku skaiciu.
man vis sukasi mintis, ar jau ta antra santuoka/santykiai tokia panaceja? nes kiek girdziu tai po kiek laiko skiriasi ir antrieji....todel ir nesu optimiste, ir tokia nezinau ar busiu. viltis yra, bet ta viltis...

merginos, jūs tik džiaukitės kol esat vienos aš 21 metų išsiskyriau su savo vyru, likau su dviem mažiais. Dešimt metų pragyvenau viena su vaikais, užsiauginau, ir nemiriau ir niekad to nesigailėjau ir nieko nenorėčiau keisti jei būtų galimybė pakartot. Dabar ištekėjau antrą kartą, turiu trečią mažių. aišku nesigailiu ir kad ištekėjau bet visada su nostalgija prisimenu tuos laikus, kai gyvenau viena su savo mažiais vyras net pyksta kai kartais taip pasakau o meilės, tuo labiau vyro tikrai nereikia priverstinai ieškot ateina laikas ir tai atsiranda pačiu geriausiu laiku ir pačioje geriausioje vietoje