nieko ner izeidziancio. normalus klausimai.
mano pirmas ex labai kompaneiskas, ne lietuvisko kraujo. tai jis zinojo, kad man draugia svarbu, turejom daugf bendru draugu, tai svarbu, iki santuokos. jie ir toliau isliko, visad zmoniu pilni namai budavo, aiksu, su protu, turedavom laiko sau. issiskyrem del kitu dalyku. ir dabar normaliai sutariam, toks pats jis...pasisnekam apie bendrus draugus, ar jei susitinkam su bendrais draugais, pasiplepam(nors spec to neorganizuojam). pavyzdys. vakar vt atvede vaika po savaitgalio. pas mane sedejo drauge su vaiku. ta drauge su mano ex pazystama dar nuo tu laiku "kai buvom kartu". tai jei dejo "razgavora nebloga", pple ple ple, visai smagu. visi trys paplepejom ir tt.
as tai kalbu ne apie tusus atskirai. geriau kai visi su draugais tusinasi. arba kitas atvejis, kas man labai svarbus: jei draugei reik pagalbos, rimtos, o ne paplepet prie kavos, viska padarysiu. pvz, viena drauge, medicina studijuojanti, pas mane pries egzus daznai nakti mokydavosi, jos teveliai tokie, kad sugebedavo su atjungta elektra gyvent (skolu nesusimokeje) na ir tt. visad atidarau zmogui duris.
man tai isvis idomus kitas dalykas, cia gal nelabai i tema. vat as, sakykim, tai as. galima pvz daryt prielaida, kad mane paliko, nes as tokia visus mylinti, visi man vienodai brangus, na tokia pa dusam, ir tt. bet jei ltv skiriasi tiek daug seimu, o kitos mano pazystmaos yra "tradiciskos'-kiek paziuriu, dauguma ju tylios peles, dauguma ju kepa, verda tiems savo vyrams, vaikai-darbas, nieko daugiau nemato, ir VISTIEK buna paliktos. forumuose temos: VISKA del jo aukojau, DRAUGIU atsisakiau, durna kvaisa, o jis - VISTIEK MANE PALIKO, TAPAU NEIDOMI... vot as tada pagalvoju: as bent issiskyrus buciau del to, kad as - esu as, turiu pomegiu, esu uzsiemusi, veiklos ir draugu neisspardau. man bent negaila mano laiko, negeda pries zmones. o tos kitos? kurios atsiskytre nuo visu idant 'puoseletu zidini", o poto buna pamestos? turejau drauge, kuri visas mus spjove po vestuviu, o poto...kai buvo jai blogai, tai vel musu prisireike...na, nesmagu jai buvo, patikekit. ne taip yra su draugais. jie ne "ciuciukas', kada pamosi pirstu, kad vel atbegtum, likucius islaizyt. as visai neagituoju kad draugus mylekit KAIP vyra. bet draugai turi buti vertinami. MAN draugyste labai aukstoj vietoj prioritetu skalej. labai rimtai ziuriu i tai. ar ne mums dar sakydavo jaunoms: vyru bus daug, o drauge - viena.? gal cia perdaug temu plsaku i viena. bet tarkim: vyras , kaip aukstesnes rusies patinas, "pareikalauja" manes mest visas drauges, nes jos "jam nepatinka". as jas metu. del MEILES
. o po ir mane kazkada meta. tai kaip iseina dabar? imu rageli ir skambinu: labas, astulia. mane vyras mete, nuo siol vel noriu/galiu su tavim bendraut...as tai is gedos prasmegciau.
dar ka pastebejau. issiskyrusios moterys, vat cia viena rase, jau lyg atsipeikeja, pastebi jog vyrai turi "labai daug vaikisko egocentriskumo". tai ragelio nekeli, tai demesio neskiri, tai perdaug su draugem. jos kuri laika su jokiu vyru nenori turet reikalu. bet vel ziurek, atsiras Tas, ir vel del jo rageli kels, ir visad seks, kad ir i pasaulio gala. ir visada kaip desnis sitaip. vyrai tikrai aukstesne rusis, taip gaunasi. paziurekit kaip jie tausoja ir myli save. kaip rupinasi savo pomegiais ir draugais. ir jei jie, tarkim, paliko mane, kuri labai kompaneiska, ir man reik soc bendravimo, tai ko jie palieka ir tas, kurios akis ir visa kita pakabinusios i vyreli-stabeli ir kepsnius bekepancios, vistiek jiems neitiko?
nu lai mane palieka asmenybe, o ne varsge nutriususia pele
ai, nebesiplesiu.
Papildyta:nieko ner izeidziancio. normalus klausimai.
mano pirmas ex labai kompaneiskas, ne lietuvisko kraujo. tai jis zinojo, kad man draugia svarbu, turejom daugf bendru draugu, tai svarbu, iki santuokos. jie ir toliau isliko, visad zmoniu pilni namai budavo, aiksu, su protu, turedavom laiko sau. issiskyrem del kitu dalyku. ir dabar normaliai sutariam, toks pats jis...pasisnekam apie bendrus draugus, ar jei susitinkam su bendrais draugais, pasiplepam(nors spec to neorganizuojam). pavyzdys. vakar vt atvede vaika po savaitgalio. pas mane sedejo drauge su vaiku. ta drauge su mano ex pazystama dar nuo tu laiku "kai buvom kartu". tai jei dejo "razgavora nebloga", pple ple ple, visai smagu. visi trys paplepejom ir tt.
as tai kalbu ne apie tusus atskirai. geriau kai visi su draugais tusinasi. arba kitas atvejis, kas man labai svarbus: jei draugei reik pagalbos, rimtos, o ne paplepet prie kavos, viska padarysiu. pvz, viena drauge, medicina studijuojanti, pas mane pries egzus daznai nakti mokydavosi, jos teveliai tokie, kad sugebedavo su atjungta elektra gyvent (skolu nesusimokeje) na ir tt. visad atidarau zmogui duris.
man tai isvis idomus kitas dalykas, cia gal nelabai i tema. vat as, sakykim, tai as. galima pvz daryt prielaida, kad mane paliko, nes as tokia visus mylinti, visi man vienodai brangus, na tokia pa dusam, ir tt. bet jei ltv skiriasi tiek daug seimu, o kitos mano pazystmaos yra "tradiciskos'-kiek paziuriu, dauguma ju tylios peles, dauguma ju kepa, verda tiems savo vyrams, vaikai-darbas, nieko daugiau nemato, ir VISTIEK buna paliktos. forumuose temos: VISKA del jo aukojau, DRAUGIU atsisakiau, durna kvaisa, o jis - VISTIEK MANE PALIKO, TAPAU NEIDOMI... vot as tada pagalvoju: as bent issiskyrus buciau del to, kad as - esu as, turiu pomegiu, esu uzsiemusi, veiklos ir draugu neisspardau. man bent negaila mano laiko, negeda pries zmones. o tos kitos? kurios atsiskytre nuo visu idant 'puoseletu zidini", o poto buna pamestos? turejau drauge, kuri visas mus spjove po vestuviu, o poto...kai buvo jai blogai, tai vel musu prisireike...na, nesmagu jai buvo, patikekit. ne taip yra su draugais. jie ne "ciuciukas', kada pamosi pirstu, kad vel atbegtum, likucius islaizyt. as visai neagituoju kad draugus mylekit KAIP vyra. bet draugai turi buti vertinami. MAN draugyste labai aukstoj vietoj prioritetu skalej. labai rimtai ziuriu i tai. ar ne mums dar sakydavo jaunoms: vyru bus daug, o drauge - viena.? gal cia perdaug temu plaku i viena. bet tarkim: vyras , kaip aukstesnes rusies patinas, "pareikalauja" manes mest visas drauges, nes jos "jam nepatinka". as jas metu. del MEILES
. o po ir mane kazkada meta. tai kaip iseina dabar? imu rageli ir skambinu: labas, astulia. mane vyras mete, nuo siol vel noriu/galiu su tavim bendraut...as tai is gedos prasmegciau.
dar ka pastebejau. issiskyrusios moterys, vat cia viena rase, jau lyg atsipeikeja, pastebi jog vyrai turi "labai daug vaikisko egocentriskumo". tai ragelio nekeli, tai demesio neskiri, tai perdaug su draugem. jos kuri laika su jokiu vyru nenori turet reikalu. bet vel ziurek, atsiras Tas, ir vel del jo rageli kels, ir visad seks, kad ir i pasaulio gala. ir visada kaip desnis sitaip. vyrai tikrai aukstesne rusis, taip gaunasi. paziurekit kaip jie tausoja ir myli save. kaip rupinasi savo pomegiais ir draugais. ir jei jie, tarkim, paliko mane, kuri labai kompaneiska, ir man reik soc bendravimo, tai ko jie palieka ir tas, kurios akis ir visa kita pakabinusios i vyreli-stabeli ir kepsnius bekepancios, vistiek jiems neitiko?
nu lai mane palieka asmenybe, o ne varsge nutriususia pele
ai, nebesiplesiu.
