Vienišos mamos su 2-3 vaikais

ai, moteros, neklausykit ir i sirdi neimkit. Ne visi vyrai, kurie plieka zmona, palieka vaikus. Taip pat ne visi vyrai bijo svetimu vaiku. Mano ex ir pinigus moka, ir vaikais rupinasi kaip tik gali. Draugas irgi rupinasi - ir i parkus, ir i kina vedasi, ir dovanas perka, ir lesykleles sukala, ir drabuzelius pries pasirodyma sutvarko, ir duksta, ir pamokas padeda paruost. Taip, labai nori musu bendro vaiko, bet mano vaikai irgi yra labai svarbus, nes tai vaikai moters, kuria jis myli. Pajuokauja kartais, kad jam labai pasiseke-is karto gavo tris viename

Sutinku, kad uzsienieciai kitokie nei musiskiai
Bet is kitos puses, ka jau apie tuos vyrus kalbeti, jei dauguma net savu vaiku nesugeba i koki parka nusivesti

Jetau, svajonių gyvenimas. Gal kokią taisyklę išduotumėte, kaip vyrus šitaip išsiauklėti O gal jūs ne šios žemės gyventoja

Kalėdų stebuklas..
Sutemų gniūžtes į langus mėto.
Kas jisai, tas keistas juokdarys?
Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,-
Jis tikriausiai taip ir padarys,-
Kad lėtai per visą naktį snigtų,
O ryte pragystų vyturys.
Aš prašau, kad meilė nepaliktų,-
Ji tikriausiai taip ir padarys,-
O Kalėdų žvaigždės neužgestų,
Ir languos spindėtų žiburys.
Aš prašau, kad mus viltis surastų-
Ji tikriausiai taip ir padarys.

Vyru (kaip ir zmonu) nereikia aukleti, tada nereiks naujos laimes kurti nei su dviem, nei su trim vaikais Su sventemis

Štai aš ir vėl sugrįžau į šią temą, bet nesiskūsti ar guostis, o pasidžiaugti. Aš jau ne viena, šalia manęs vyriškis, kuris sako:- Tėvas bus tas kuris užaugino.

Vau Ir kaip jį radote?

Draugas.lt svetainėje

Nezinau ar sioje temoje rasau... Jei suklydau, tai pataisykite. Pati auginu dvi mergytes. Su ex issiskyre daugiau nei du metai. Turiu drauga ir pradejome kartu gyventi, bet namuose situacija darosi nepakeliama. Pradzioje buvo sakyta, kad tai bus musu vaikuciai, kartu auginsim, bet pradejo lysti ex, kelia isterijas, gazdina. Vaikus nuteikineja pries drauga ir mane kaltina jog esu bloga mama.
Situacija yra tokia, kad ex niekada nepasiima vaiku kai tikrai labai reikia. Kai reikia vaziuoti i mokslus, kai tikrai sergi, kai reikia juodai dirbti, nes reikia islaikyti vaikus ir namus. Pirmus metus po skirybu alimentu nemokejo. Dabar uz dvi mergytes gaunu 400lt, bet musu mieste darzelis vienam vaikui kainuoja be keliu litu 200lt. Alimentu uztenka tik darzeliui, bet cia butu ne problema. Didziausia problema, kad jis nei pats padeda nei neleidzia kurti normalaus ramaus gyvenimo su kitu zmogumi. Vaikus pasiima kada jis nori, kada jam patogiau. Mes namuose turime viena tvarka, jis musu tvarkos nesilaiko visiskai... Vaikai grizta issiderine ir vel kol isivaziuojam i savas vezias reikia pavargti. Po savaitgalinio pasibuvimo pas teva mes turim kokia savaite ir dar ilgiau issivaziuoti i normalu rezima. Pastovus buna oziai, visai negirdi ka ta mama sako, ko ji praso ir argumentai buna tie, kad mums tetis leidzia viska, o tu neleidi... Todel tu esi bloga... Po paskutinio apsilankymo mazoji grizo sirgadama, naktimis visai nemiega... nors jau 4 metukai. Keltis pradejo 5-6 ryto. Atsikelusi tokius skandalus kelia... Visi namuose be miego, pavarge, isseke ir darosi pikti.
Ka as noriu pasakyti... Labai didele atsakomybe tam kitam vyrui apsiimti gyventi kartu su svetimais vaikais kai ju tevas nuteikineja pries ta zmogu, kai kisasi i visu gyvenima, kai kiekviena diena skambineja, priekaistauja. Kaip gali laisvai auginti tuos vaikucius kitas, kaip gali prisiimti atsakomybe jei pastoviai yra lendama be pagrindo.
Ka tokioje situacijoje daryti? Gal kam taip buve?
Visas scenarijus buvo ir tada kai as buvau viena su mergaitemis. Visa tai labai vargina. Siandien jau paskutinis lasas. Nera nei sekmadieniu, nei pirmadieniu, nei nieko... Kaip kalbetis su vaikais... Jos pradejo mane visai ignoruoti ir negirdeti. Didzioji pries pora dienu labai rimtu veidu paklause ar tikrai tu mama neissiskirsi su dede x(vardo nerasysiu). Ar tikrai mes neliksim vienos? Suprantu, kad tai nesaugumo jausmas, bet tikrai demesio joms skiriama tiek pat ir dar daugiau. Darzelyje situacija ir pasikeitusi. Mazoji viskam priestarauja, didzioji nieko negirdi ir lipa visiems per galvas.
Mano ex didziajai prikalbejo, kad ji pas ji gyvens. Nors apie tai negali net kalbos buti. Dabar jau kalba, kad negyvensi. Nesuprantu suaugusio zmogaus elgesio. Pyksta ant manes, bet kenkia vaikams.
As mastau, kad reiketu riboti bendravima, nes daug kartu kalbeta su ex, kad gerbtu musu taisykles, musu tvarka, nes jos auga su manim.... bet jis net negirdi mano prasymu ir jis atkerta, kad darys taip kaip jis nores, nes ten jo vaikai.
Vienu zodziu... pavargusi, issekusi ir nebezinau ka daryti, nes mes net namuose nebegalm visi buti. Amzini vaiku nepasitenkinimai, igeidziai, zirzimai, bemiege, ex istisi skambuciai sms, priekaistai. Mano draugas jau pradejo sakyti, kad mes gyvenam tryse ir jis net neturi teises ju aukleti, su jomis uzsiimti... Ir tiems zodziams yra pagrindo, nes ex pareiske, kad draugas turbut musa mergytes ir dar gal tvirkins. Tokioms kalboms net pagrindo nera ir man galvoj netelpa kaip tokios mintys gali sauti i galva. Dabar jau bijo net prieiti, bijo nuezti i darzeli vaikus po tokiu ex ispuoliu.
Jau pradedu galvoti, kad niekada nebus ramybes ir, kad tik kankinu kita zmogu, nes jis turi gyventi itampoje.
Papildyta:
Ir dar pamirsau parasyti. Esme ta, kad mergaites nori ir graziai bendrauja su draugu. Is pradziu vadino ji teciu ir nekitaip. Didzioji ir pries pora dienu... Pribego ryte, apsikabino musu nauja seimos nari... As tave taip myliu ir taip gera, kad mes visi kartu..., bet tik nesakyk teciui, nes as jo bijau ir jis ant manes pyks. Namuose prie vaiku mes nekalbam apie ex ir apskritai prie mergaiciu jokiu problemu nesprendziam.

Niekad nemaniau,kad kada papildysiu vienisu mamu gretas, o va teko. Gyvenimas pateikia tokiu staigmenu....
Dar nedaug laiko praejo. Pastebiu ir pliusu,zinoma.... Bet zmogus ne vilkas, jis negali gyvent vienas. As su vaikais, bet kaip moteris tarsi nustojau egzistuoti, esu tik mama. Uzsuktas gyvenimo tempas - darbas, begi namo, vaikai, kurie mane rodos visa ,,suvalgo", reikalaudami demesio, prieziuros kiekviena minute....Taip ir bega laikas. Atrodo, kad ir draugiu nebeturiu. Nes visos su pilnom seimom, ju savaitgaliai skirti vyrui ir vaikams, ir kazkaip jau mes prasilenkiam - jos sau, as sau....Ir vaiku skaudus klausimai - kodel, mama? kodel mes be tecio?
Taip ir gyvenu keistai pasvirusi savo gyvenima,kol kas nesusigaudydama,kaip cia bus toliau. O baimes daznai atakuoja. Liudesys - irgi - naktimis atsliauzia. Ir asaros kartais pabyra,rodos, is niekur nieko. O buna,kad visai lyg nieko, rodos, kazkaip pamazu pamazu,susitvarkysime,priprasim....
Zodziu....
Draugaukim.

Nostra, o tu seniai issiskyrei?

nezinau. pas man eyr draugu su seimom, bet yr labai nemaazai ir draugiu issiskyrusiu...oi kaip smagu visom susibegt su vaikasi, viena pas kita, o pakeliaut tai isvis rojus kazkur...paatostogaut. zodziu, as dar turejau seima, drauges jau buvo vienos, tai ir tada draugavom, niekad nebuvau tokia, vyra turiu-draugiu nereik ne mano charakteriui. drauges ir vyras vos ne vienoj vietoj...aisku, apie kelias artimas sneku ...
na zodziu, vienatves ner.
kaip tik pastebiu, turi vyra (jei dar problemini) tai atsisakai visko kas yr iki to - cia kazkuri taip rase. ate linksmoms isvykoms, ate naktiniam pasi...prie filmo su draugem. ir vyras ne garantija kad leis laisvalaiki su tavim.

na aisku jei viskas su vyru idealiai budavo -laisvalaikis ir jusu namai atviri draugams, kur dziaugsmas, klegesys - tai nostalgija prisimint tokius laikus.

bet jei gyvenimas su vyru buvo "vienatve su vyru", maldavimas laiko skirti zmonai ir vaikams---tai jau geriau tikrai vienai su vaiku, ziurek, vistiek kazkokia drauge su vaikais atsiras. bent jau mano tokia patirtis.

o viena moteris , buvo straipnsis -isvis dalinosi: rekolekcijos, isvymjos, stovyklos po visa lietuva, sedA I MASINA su trim vaikiukais ir kazka susigalvoja - su daug seimu susipazino, soc gyvenimas issiplete. juk kai kurios lanko poskyrybines grupes, vis tiek vienminciu gal randa... o iki tol - rupinkis kad valgyt pagamint vyrui ar kad jis susimyles pusvalandi pasivaiksciot. nuobooodu.