ir aš sutinku,koks skirtumas kiek tėvų?Gal sutiksi dar tokį,kuris tave palaikys visapusiškai ir dar vaikams bus lemta tą žodį "tete"ištarti.Jei bus sunku,rašyk čia,mes tave palaikysim kokį sprendimą bepriimtum
kodel cia nieks nesilanko?
QUOTE(rerose @ 2010 10 02, 19:44)
Jau 2 metus viena auginu berniukus dvynukus, nera lengva , bet imanoma...
Nera to blogo , kas neiseitu i gera...
Sekmes visoms mamytems
Nera to blogo , kas neiseitu i gera...
Sekmes visoms mamytems
Matau, kad bernužėliai mano sūnaus bendraamžiai
Kaip sekėsi abu vienu metu išleisti į pirmąją klasę?
Ištikro tai nėra lengva šiais laikais su dviem vaikais, bet džiaugiuos,kad esam sveikos, o gyventi reikia...skaičiau kitų mamų klausimą,kaip išleisti į mokyklą...ogi pasakysiu kaip mes darom...naujiems mokslo metams pradedam ruoštis praėjus žiemos šventėms- Kalėdoms, Naujiems metams...tada kas mėnesį, žiūrint kiek išgaliu, perku ir kaupiu sąsiuvinius, rašiklius, parkerius...va kai ateina vasara, belieka tik pratybų sąsiuviniai, kurie irgi nepigūs...bet tikrai pasiteisina toks išankstinis kaupimas...bent jau mes iškart nejaučiam to didelio vienkartinio pinigų netekimo...
Man tai buvo laimės, kai mokykla už remontą paprašė tik 100Lt, pratybų knygelės kainuoja 90Lt ir leidžia iki gruodžio susimokėti. Į klasės fondą reikėjo tik 30Lt pusmečiui. Kanceliarinėms su "Senukų" nuolaidų kortelę išleidau super mažai, tik apie 60Lt. Kuprinę pirkau su didele didele nuolaida dar tada, kai buvo toli iki mokslo metų. Na o uniformą ir priedus prie jos "pašefavo" diedukas anūkėliui 
Tai manau, kad aš labai taupiai ir apsukriai prasisukau Beje, remonto išlaidos man buvo žinomos dar pavasarį, tai irgi šoko nebuvo
Man sunkiausia yra tai, kad sūnus kol kas gali rinktis tik nemokamus būrelius mokykloje, nes nei aš jį galiu nuvežti į tolimus užsiėmimus, nei man užtenka finansų po to, kai atsiskaitau su bankais ir mokesčiai
Bet va labai smagų ir už labai ne daug gimtadienį vaikui vakar iškėliau Nuotaika buvo puiki, svečiai laimingi, ir tai svarbiausia Kaip sakoma, vienišos mamos, nuolat besisukdamos iš padėties, išmoksta gyventi gražiai ir smagiai ir be didžiausių išlaidų
Tai manau, kad aš labai taupiai ir apsukriai prasisukau Beje, remonto išlaidos man buvo žinomos dar pavasarį, tai irgi šoko nebuvo Man sunkiausia yra tai, kad sūnus kol kas gali rinktis tik nemokamus būrelius mokykloje, nes nei aš jį galiu nuvežti į tolimus užsiėmimus, nei man užtenka finansų po to, kai atsiskaitau su bankais ir mokesčiai
Bet va labai smagų ir už labai ne daug gimtadienį vaikui vakar iškėliau Nuotaika buvo puiki, svečiai laimingi, ir tai svarbiausia Kaip sakoma, vienišos mamos, nuolat besisukdamos iš padėties, išmoksta gyventi gražiai ir smagiai ir be didžiausių išlaidų
Aš tai turiu dvi dukrytes ir dar laukiuosi sunelio, bet tikriausiai per nestuma kazkas pasidaro, pakrinka nervai, ar kas, kad jau nusprendziau, kad nebegaliu daugiau taikstytis su vyro ivairiais uzgauliojimais ir izeidinejimais, kad geriau buti vienai su vaikais.Tik labai baisu pasilikti vienai su tais buitiniais rupesciais, kadangi butas yra vyro, reiketu su vaikais kazkur iseiti, masinos nevairuoju, artimu zmoniu, kas galetu padeti, neturiu, nes abu tevai pensininkai, sunkiai serga, mama guli ant patalo. Vyresnioji dukra paaugle, taip pat serga. Kai pagalvoju, kad kai reikes vaziuoti gimdyti, tai net mazosios neturesiu kam palikti paziureti tom keliom dienom, tai labai baisu pasidaro ir nebezinau, ka daryti. Gal kuriai buvo panasi situacija, gal galit papasakoti, kaip susitvarket, kur kreipetes pagalbos? Aciu.
O Jums nekyla minciu paimti vaikus ir islekti laimes svetur ieskoti. Norvegojoje vienisos mamos daug paramos turi (cia kaip pvz.) O lietuvoj spyga taukota. Man, kadangi tevas irasytas i liudyjima natgi nuolaidu jokiu nera, o ir dirbt negaliu, nes nera kam padeti vaikus auginti, o ir dirbti ir auginti man neiseina. Tai svarstau, kur bus gyventi geriau. Gal apsimoka isidarbinti uzsienyje, bent jau niekas neatleis jei vaikai sirgs. O lt manes net ir nepriima, nes du lialiukai maziukai.
Ketvirtas mėnuo kai gyvenu su berniukais pas mamą. Tas nuolatinis pinigų stygius slegia. Noriu berniukui gimtadienio proga padaryti šventę ir nuvesti į vandens parką. Prieš kelis metus visam mėnesiui abonentą buvau nusipirkus. Žinau kaip jam ten patinka. Bet mums trim tai kainuotų 100 lt Negaliu sau to leist Vaikų tėvas net neprisiminė apie berniuko gimtadienį 
Nors 50 lt vaikui būtų pervedęs.
Bet kad išsiskyriau nesigailiu. Reikėjo tai anksčiau padaryti, nes beveik pusė metų išeidavau į darbą ir vaikus palikdavau vienus. Ir vis galvodavau ar kas neatsitiko
O jų tėvas pakampiais slankiojo
Neprisimenu apie ką kalbėjom, bet mažasis paklausė " ar surasi mums naują tėtį"
O kur jį surasti
Berniukai nori žvejoti, o kaip nuvežti. Kai neturiu nei teisių, nei automobilio. Ir dar tas darbas kai nuvažiuoji ir nežinai ar galėsi 22 val parvažiuoti, nes joks autobusas tokiu laiku nevažiuoja. O pėsčia 15 km nepareisi.
Ir dar sutikau vyriškį su kuoriuo pabendravus ir jam pasakiau, kodėl mes nesusipažinom prieš 20 metų. Nežinau ką jam jaučiu meilę, aistrą. Giminaitė mane pamačius iš kart pasakė, kad su manim kažkas ne taip .'' Nesimatyk su juo, bandyk save įtikint, kad jis tavęs nevertas''- tik tai ji galėjo patart. Aš ir pati žinau, kad reiktų tai daryti, bet negaliu.
O šiandien jaučiu, kad neturiu jėgų visiškai. Ryt reikia vežt berniuką į Vilnių. Nenoriu ten grįž nė vienai dienai. Nes kai nuvažiuoju atrodo, kad ten mano namai, o ne šitam kaime
Vaikų tėvas net neprisiminė apie berniuko gimtadienį Nors 50 lt vaikui būtų pervedęs. Bet kad išsiskyriau nesigailiu. Reikėjo tai anksčiau padaryti, nes beveik pusė metų išeidavau į darbą ir vaikus palikdavau vienus. Ir vis galvodavau ar kas neatsitiko
O jų tėvas pakampiais slankiojo Neprisimenu apie ką kalbėjom, bet mažasis paklausė " ar surasi mums naują tėtį"
O kur jį surasti
Berniukai nori žvejoti, o kaip nuvežti. Kai neturiu nei teisių, nei automobilio. Ir dar tas darbas kai nuvažiuoji ir nežinai ar galėsi 22 val parvažiuoti, nes joks autobusas tokiu laiku nevažiuoja. O pėsčia 15 km nepareisi. Ir dar sutikau vyriškį su kuoriuo pabendravus ir jam pasakiau, kodėl mes nesusipažinom prieš 20 metų. Nežinau ką jam jaučiu meilę, aistrą. Giminaitė mane pamačius iš kart pasakė, kad su manim kažkas ne taip .'' Nesimatyk su juo, bandyk save įtikint, kad jis tavęs nevertas''- tik tai ji galėjo patart. Aš ir pati žinau, kad reiktų tai daryti, bet negaliu.
O šiandien jaučiu, kad neturiu jėgų visiškai. Ryt reikia vežt berniuką į Vilnių. Nenoriu ten grįž nė vienai dienai. Nes kai nuvažiuoju atrodo, kad ten mano namai, o ne šitam kaime
