Is tikruju smagu, kad moteriskes vienos auginancios kelis vaikucius yra taip puikiai nusiteikusios, smagu, kad "nekabinat nosies". As tokios patirties neturiu, bet..
Turiu sese 8 metais vyresne uz mane. Artimai niekad nebendravom, nes ji labai anksti pradejo savarankiska gyvenima, isejo is namu, labai isimylejo vedusi vyriski ir 17 nuojo pagimde vaika. Daugelis pasakytu - "eiline meiluze", bet as pateisinu savo sese, juk jai 16 buvo, o tokiu laiku jokie mamos prasymai nesuveike... dar ir tevas itin kritiskai reagavo i sesers pasirinkima. Zinoma, tas vyriskis ja paliko, o sesers atminty liko ne geru atsiminimu po pirmojo gimdymo, bet sunkiu ispudziu anksti atejusio suaugusiu gyvenimo. Na, galima butu pagalvoti, kad zmogus pasimoke, bet matyt likimas mano sese labai norejau isbandyti. Ir kai mano sunenui sukako 5 metai (sesei buvo labai sunku gyvent, nes ji nebuvo issilavinusi, neturejo pastovaus darbo, neturejo nuosavo busto, teko pastoviai kraustytis, su tevais ne visada bendravo geranoriskai, todel ju pagalba nebuvo nuolatine), sese isvyko dirbti i Anglija, kur susipazino su antruoju savo vyru, kuris jos gyvenimo zmogumi taip ir netapo. Paliko ja su nepasiuta vestuvine suknele ir nescia, dabar bando viska sutvarkyti, bet manau moteriai yra sunku atleisti tokia isdavyste, kai ir is vestuviu pavego ir vaika paliko....
Dabar mano sese jau beveik 30-ies metu, labai simpatiska jauna moteris, kuri sparciai kyla karjeros laiptais, turi kelis issilavinimus, du vaikus, savo buta ir puikia nuotaika. Stebiuosi ja, nes tiek likimo sumustas zmogus vis dar svyti pozityvizmu ir optimizmu. To linkiu ir Jums. Vyras nera svarbiausia, kai turite vaiku, jog jie visada stos Jusu pusen ir niekada nepaliks Jusu, nesiduos, manau tai daugeli dalyku atstoja.