Sveikos
.Šią temą sukūriau,kad rašytume apie žoleles.Jų receptus,šiuolaikinius ir senolių.Gal kas dar ir žolininkių žino...Tai būtų visai puiku.
.Tikiuosi ši tema bus aktyvi.
Papildyta:aš įkelsiu tekstuką,tikiuosi kam nors pravers
Kokie augalai ką gydo
Augalai saugo nuo visokių blogybių ir gydo daugybę ligų. Svarbu atrasti sau geriausiai tinkančius.
Ramina: apynys, valerijonas, kietis, melisa, notrelė, kmynas, ramunėlė, amalas, čiobrelis, raudonėlis, jonažolė, bijūnas, gailis, puplaiškis. Ajero poveikis centrinei nervų sistemai yra išskirtinis - atstato smegenų ir nervų veiklą po insulto ar narkozės, gerina kraujo cirkuliaciją smegenyse, stiprina atmintį, malšina galvos skausmą. Tik jo nereikėtų padauginti; užteks šaukštelį džiovintos ajero šaknies nakčiai užpilti nepilna stikline šalto vandens, ryte truputį pašildžius nukošti ir po gurkšnį išgerti per dieną. Kartai patariama per dieną gerti 6 gurkšnius.
Eugenija Šimkūnaitė rašė: "Vaistažolių, raminančių nervus gan daug, bet veikia jos nevienodai: kietis tinka tiems, kas greit reaguoja, - čia verkia, čia juokiasi, čia pyksta, čia taikosi, sukatžolė, atvirkščiai, - tiems, kurie lyg mediniai, neparodo jaudinimosi. Bijūnai (spalva ir žiedų pilnumas nesvarbu) tinka linkusiems bijoti, puplaiškis gerai tinka esant spazmoms, valerijonas veikia greit, greit jo poveikis ir išgaruoja. Negalima pamiršti, kad karštu būdu paruoštas valerijonas ne tik ramina nervus, bet ir greitina širdies ritmą, netinka sergantiems prieširdžių ar vožtuvų virpėjimu, kai širdis plaka greit (75 ir daugiau dūžių per minutę). Kmynai, krapai, gelsvė, šventagaršvė slopina jaudiklius, silpnina atmintį, lėtina orientaciją, drauge skatina ir šlapimo išskyrimą, o apynio spurgai - tiesiog trenkte pritrenkia."
Gydo alergiją /šienligę/: lakišius, ramunėlė, melisa, medetka, piliarožė (šaknys). Jautrumas žiedadulkėms sumažėja visus metus valgant po truputį medaus (ypač surinkto netoli nuo alergija sergančio žmogaus gyvenamosios vietos); meduje esančios žiedadulkės - tai tarsi natūralūs skiepai, suteikiantys organizmui atsparumo. Ašarojančias akis praplauti ramunėlių ar rugiagėlių žiedų antpilu; kelis kartus per dieną pakvėpuoti ramunėlių arba kraujažolių antpilo garais - tai ramina alergijos suerzintus kvėpavimo takus. Gerai miegoti ant pagalvės prikimštos šalpusnio lapų. Tačiau patariu pasisaugoti žydinčių kiečių ir pušų.
Išbandytas vaistas įvairioms alergijoms gydyti - mažoji plūdena.
Žaizdas gydo: jonažolė, amalas, kadagys, gaurometis, mėta, veronika, auksarykštė, sidabražolė, beržas (ypač pumpurai), tuopa, žilvitis, klevas, lazdynas, liepa (ypač brazdas). Pataiso sporomis barstomos pragulos. Nesmarkiai nusiplikinus ar nusideginus iš karto gausiai tepti jonažolių aliejumi, tačiau jei nudegimas smarkesnis, ir kyla pūslės, prieš tepant aliejumi nudegusią vietą reikia atvėsinti. Jonažolių aliejumi gydomos žaizdos gražiai užsitraukia, nelieka randų.
Kraujavimą stabdo: dilgėlė, kraujažolė, amalas, gaurometis, sidabražolė, pataisas, trikertė žvaginė, katpėdėlė (smiltyninis šlamutis), spanguolė, putinas (žievė), žemuogė, ąžuolas, klevas, šermukšnis, asiūklis, kukurdvelkis (jaunų kukurdvelkių minkštimas gerai gydo negilias kraujuojančias žaizdas), sutrintas gysločio lapas.
Skausmą malšina: aguona, valerijonas, kanapė, apynys, amalas, čiobrelis, jonažolė, ramunėlė, kadagys, gaurometis, vandens lelija, kietis.
Sąnarius gydo: garšva, guveinis, avietė (antramečiai ūgliai), liepa, viržis, žemuogė, spanguolė, bruknė, beržas.
Muša temperatūrą: viržis, žemuogė, spanguolė, bruknė, drebulė, ieva, vandens lelija.
Skatina prakaitavimą: avietė (antramečiai ūgliai), vingiorykštė, liepa (ypač žiedai), ramunėlė. Gerai prakaitą varo ir karšta obuolių žievelių arbata.
Širdies ir kraujagyslių sistemą stiprina ir gydo: gudobelė, putinas, amalas, kadagys, tamsioji plautė, viržis, žemuogė, valerijonas, juodasis serbentas, beržas, pakalnutė (atsargiai - nuodinga).
Kraujo spaudimą mažina: morkos lapai, ąžuolas, amalas (sureguliuoja tiek aukštą, tiek žemą), juodasis serbentas, spanguolė, šermukšnis, putinas, žiemė.
Mažina cukraus kiekį kraujuje: pupelių ankštys, mėlynė (stiebai rinkti prieš užsimezgant uogoms), aviža (žydinčios šluotelės), kiaulpienė (valgomi švieži kiaulpienės žiedai ir kotai - iki 10 per dieną).
Gydo kvėpavimo takus: čiobrelis, šalpusnis, kadagys, pušis, tamsioji plautė, avietė, beržas, liepa, veronika, geltonoji žiognagė, raudonasis dobilas, juodasis serbentas, šermukšnis, juodauogis šeivamedis, geltonžiedis barkūnas, raktažolė.
Gerina virškinimą: kmynas (mažina vidurių pūtimą), kadagys (uogos ypač tinka su riebia mėsa), pipirmėtė, beržas, graikinis riešutmedis; kartumynų turinčios vaistažolės - pelynas, kiaulpienė, ajeras - skatina tulžies išsiskyrimą; ramunėlė - padeda nuo pilvo raižymo, dezinfekuoja, labai tinka nestipriai apsinuodijus, pvz. senu maistu; virškinimo trakto uždegimą gydo rasakila, gyslotis.
Laisvina vidurius: gervuogė, putinas, raugerškis, juodauogis šeivamedis, girtuoklė (vaivoras), raudonasis burokėlis, kiaulpienė, dilgėlė.
Stabdo viduriavimą: mėlynė, gyslotis (nuovirą ruošti iš viso augalo su šaknimis), putinas, geltonoji žiognagė, miškinė sidabražolė, ramunėlė, žemuogė, spanguolė, ąžuolas, ieva, blindė, lazdynas, kaštonas, šaltalankis.
Naikina odos ir vidurių parazitus: bitkrėslė, pelynas, amalas, valerijonas, graikinis riešutmedis.
Skatina inkstų darbą ir šlapimo išsiskyrimą: kukurūzų purkos, raudonas dobilas, amalas, beržas, apynys, aviža (žydinčios šluotelės), čiobrelis, kadagys, juodasis serbentas, auksarykštė, tamsioji plautė, viržis, marenikė, meškauogė, spanguolė, bruknė, šermukšnis, juodauogis šeivamedis, katpėdėlė (smiltyninis šlamutis), erškėtis, kiaulpienė (šaknys). Gydant inkstų uždegimą sveika gerti erškėtuogių arbatą su medumi.
Vyriškosios vaistažolės: siauralapis gaurometis - pagrindinis vaistas prostatos išvešėjimui gydyti ir profilaktikai (Rusijoje gaurometis vadinamas "Ivano arbata", gydymui renkami žydinčio augalo lapai ir žiedai), lazdynas, raudonasis dobilas, gudobelė (žiedai ir vaisiai), moliūgas (sėklos). Lytinę potenciją stimuliuoja svėrė, gyslotis (sėklos), dilgėlė (sėklos), ąžuolas, gegužraibė. Nervinę įtampą mažina jonažolė, ajeras.
Moteriškosios vaistažolės: rasakila (negalima naudoti nėštumo metu), kraujažolė, baltažiedė notrelė, medetka, trikertė žvaginė, putinas (žievė), nakviša, dilgėlė, apynys. Moteriški medžiai - liepa ir šermukšnis. Nuo per gausių ir skausmingų mėnesinių padeda kiečio (ypač šaknų) nuoviras. Kmynų sėklų arbata gausina pieno išsiskyrimą, o šalavijas - sustabdo (gerti po stiklinę kas 3 val.). Abortatyvios žolės - baltoji alyva, bitkrėslė, rūta. Klimakso metu naudinga šalavijo, melisos, kraujažolės, jonažolės, apynio spurgų, kadagio ųgliukų arbata. Raudonas dobilas palankiai veikia ir moterų ir vyrų hormoninę sistemą.
Vitaminingieji augalai: erškėtis, juodasis serbentas, dilgėlė, šermukšnis, šaltalankis, gudobelė, žemuogė, avietė, kiaulpienė.
Bendros pastabos:
Medus sustiprina beveik visų geriamų vaistažolių poveikį, o cukrus pagadina
Vienos rūšies vaistažolės vartojamos ne ilgiau kaip 6 savaites, po to, kad organizmas neįprastų, daroma pertrauka, ir, jei reikia, gydymo kursas kartojamas;
Labai gerai gydomąsias arbatas derinti su tų pačių gydomųjų augalų voniomis;
Kartais džiovinti vaistiniai augalai ne plikomi, o sutrinami į miltelius ir nedideliais kiekiais naudojami sausi;
Vartojant vaistinius augalus "daugiau" toli gražu ne visuomet reiškia
LinksmŪ švenčiŪ ! :*
kitaip sakant prie spygliuociu misko 
.
