Geriau nei tikėjausi -lengvas gimdymas

as gimdymo be proto bijau Bet paskaicius jusu pasakojimus kazkaip lengviau pasidaro Tikiuosi viskas praeis sklandziai, lengvai ro be jokiu komplikaciju...

Jei dar turit laiko, paskaitykit

Sveikos, o as ilgai gimdziau jau ir galvojau net namo eiti nors ir nusiteikinejau per nestuma, kad bus viskas gerai ir greit baigsis ir, kad visos pagimde pagimdysiu ir as. O pirma ka pasakiau kai pamaciau du bruksnelius tai buvo bl reikes gimdyti. Negaliu pakest tokio dalyko kaip skausmo visad pajutus ji noriu ji numalsinti vaistais ir t t, kad tik neskaudetu visi saremiai prasidejo balandzio 1 vakare, kai visus gazdinau mazius ir mane pagazdino, bet labiausiai mociute issigando net pusvalandi pratupejo tualete balandzio 2 pas gyne ji randa 2 cm atsiverima, taig i gimdykla, ten per nakti su nereguliariais paskui suleido slopinanciu ir 3 paleido namo. Taigi balandzio 8 vel pas gyne ji mane pas kitus daktarus tonams matuoti, ten gydytojas jau man lova gimdykloj uzsako stebejimui i stacionara, sako manes jau laukia iskestom rankom taigi viskas prasideda toliau ligonineje, beje saremius jauciu nereguliarius belekada ir belekur slopinantys visiskai nesuveikia. Taigi balandzio 9 apie pietus uzeina nugaros skausmai, beje visi saremiai man buvo nugaroje, jie reguliarus, bet kazkaip nesureiksminau paskui tik issiaiskinau, kad cia viskas prasidejo. Balandzio 10 vakare jau gimdykloje su 4cm atsidarymu, kaklelis ziauriai letai atsidarinejo, balandzio 11 vakare tik 6cm su jais ir nuleido vandenys, 12h nakties pajungia skatinamuosius bet pries tai dar paruose operacijai, bet labai neskubejo nenorejo manes pjaustyti. Taigi po 2.51 nakties pagimdziau bernioka. Jei ne nugaros skausmai tai pasakyciau, kad saremiu net nebuvo, o jei ir buvo tai ziauriai neskausmingi ir su tokiu ilgu gimdymu dar gimdyciau ir gimdyciau, gyne sake, kad pirma is kurios isgirdo tokius zodzius
Manau reiktu kuo maziau mastyti apie ta gimdyma, o geriau dziaugti pilvuku ir judesiai nes veliau ju ziauriai pasilgsite
Beje ir kirpo ir plysau, bet jau ta pacia diena ryte jau sedejau kaip normalus zmones visiskai nieko neskaudejo, tiesa tik toki kaip ir tempina jauciau, bet vistiek prisisaugojau, kad vdruk suplys susiuvimas

aciu butinai paskaitysiu

Man panasiai buvo - daug kas gasdino ir pasakojo koks gimdymas skausmingas, komplikuotas ir baisus, bet as islikau rami, nepasidaviau Ir isties abu mano gimdymai buvo lengvi ir grazus. Manau daug priklauso nuo moters, reik viduje buti harmoningai, netiketi ir neklausyti bauginanciu istoriju, nestresuoti ir viskas bus ciki

Man irgi lb lengvai visus saremius praleidau namie ramioj aplinkoj,vaziavau i ligonine, kai jau lb skaudejo ir po valandos gime kazkaip lb su dziaugsmu prisimenu ta gimdyma sekmes gimdancioms!!

Pati nuostabiausia tema Skaitysiu ir skaitysiu dar iki gimdymo...

Pirma sunu gimdziau ilgai, bet visi sako kad pirmi gimdymai uztrunka ilgeliau atvaziavau ryte su 4cm atsidariusiu kakleliu, tai gydytojas sake grizt namo, pasiimt vyra, tase ir siandien gimdysim 10h buvau gimdykloj kai nuleido vandenis, 17.30h jau turejau suneli rankose
Antra dukryte maniau neleksiu vel 7val sedet gimdykloj, namie pasitrinsiu. Tuo labiau, kad pirmaji karta kai gimdziau liepe gulet lovoj ir manau del to vaikiukas ilgiau statesi ir ilgiau gimdziau, skausmingesni saremiai buvo.. Dukrytes vandenys pliupst ir nubego apie 8h ryto. Nepanikuodama susitvarkiau, susikroviau tase, pavalgiau, palindau po dusu ir t.t. Tik apie 12h prasidejo saremiai. Vyras labai panikavo, kad jau reik vaziuot i GN, kiek cia galima namie dejuot.. Nors as jauciausi labai gerai, ramiai sau saremiavau, buvo rugpjutis, dar pasislepus tevu kieme avieciu pakapojau. Bet apie 14h vyras mane istume i masina vaziuot i GN, kadangi gyvenom arti, mazdaug uz 15min buvom vietoj. Nuvaziavus mane apziurejo gydytoja ir sako 8cm, GREIT I GIMDYKLA. Vos spejo akusere pirstines uzsidet, as jau saukiu- noriu stumt, ir 14.45h jau dukryte gulejo man ant krutines
Gal ir gerai, kad vyras nuvare i masina, nes nezinau kur buciau pagimdzius. Kol saremiauji, nelabai zinai kiek ten cm atsidare.. o kai jau stangos prasideda, neber kur detis, akys ant kaktos ir tik stumt! Sikart laukiuos trecio, parasysiu kaip sekes Bet manau vel stengsiuos proto ribose neskubeti, bet ir iskart nelekt..
Visoms linkiu lengvo ir greito gimdymo

P.S. su dukryte labai dziaugiuosi, kad neskubejau, nes medikai del laiko trukumo tiesiog nespejo atlikti daug iprastu proceduru, kurios (gimdziusios zino) yra labai nemalonios ir net skausmingos..

As gimdyt nebijojau. Nerimavau del pacios nezinomybes, bet tvirtai nusistaciau, kad esu zvitra motera ir su situo darbu susidorosiu puikiai. Taip ir buvo. Saremiai prasidejo gal nakti, taciau galvojau, jog parengtukai tik. Visa diena vazinejau tvarkytis reikalus, o vakarop, sedint pas drauge eme darytis saldu, tad islekiau namo. Pakeliui paskambinau vyrui, susimetem smutkes ir islekem i klinikas. Skausmas buvo didelis, bet ne toks baisus, kaip isivaizdavau. Priimamajam iskart nusiunte i gimdykla, kur suzinojau, jog atsidarymas 9cm. Gal du ar trys stumimai ir woilia! Leliukas jau cia! Visa gimdyma sypsojaus ir dekojau visiems ir uz viska

Aš irgi labai bijojau gimdymo, buvau visokių istorijų prisiklausius, o viskas praėjo per 4 val. Net nuskausminti nesuspėjo, nors visiems dar prieš sąrėmius pareiškiau, kad tikrai norėsiu epidūro

Patarimas būsimoms mamytėms: kad lengviau iškentėti sąrėmius, reikia taisyklingai kvėpuoti, o būtent RAMIAI, KAIP MIEGO METU, tai padeda greičiau atsiverti gimdos kakleliui, o stūmimo fazėje kvėpuoti kaip darant "didelį", tikrai taip. Išbandžiau ant savęs ir tikrai nesitikėjau tokio rezultato, antras gimdymas žymiai lengvesnis ir greitesnis, nes taisyklingai kvėpavau, o pirmojo metu, kvailelė, iš skausmo sulaikydavau kvėpavimą, susigūždavau, oj ir prisikankinau, 1 ir 2 gimdymai man kaip diena ir naktis! 1 buvo su skatinančiais, Nošpa ir dar krūva visko, o 2 metu nei man, nei lelytei jokių vaistų neprireikė, tikrai džiugu prisiminti!

Mane likus kelioms dienoms iki gimdymo paguldė į ligoninę, nes buvo pasirodę truputį kraujo, jau buvo prasivėręs kaklelis 2cm ir kilo įtarimas, kad laša vandenys, plius jau buvo praėjęs gimdymo terminas, tai pagalvojo, kad gal jau tuoj gimdysiu ir pavojinga jau siūlyt grįžt namo. Paguldė, o aš kaip negimdau, taip negimdau. Vakare laiminga nueinu apžiūron, sako, jau 5cm atsidarymas , negi nieko nejaučiat? Nu, sakau, ne, o turėčiau? Paliko mane palatoj, su viltim kad jau tą pačią naktį gimdysiu, o aš kaip ne, taip ne. Vis ateidavo paklaust, ryte irgi su viltim atėjo, o aš sau knygą skaitau ir jokių sąrėmių nejaučiu. Taip su 5cm prasidarymu pragulėjau dar kelias dienas. Galiausiai po kelių dienų nusivedė gydytoja vėl patikrai, aš jau "namiokus" mėtau, kad gal kaip paspartint šitą reikalą galima, nes mažylis jau mato šviesą tunelio gale, o lyst vis tiek nenori. Bet tada apžiūrėjo, sako "va, jau 7cm, o va ir vandenys tekėt pradėjo, į gimdyklą vežam". Man greit visas linksmumas išgaravo. Kokia dar gimdykla, kokie dar 7cm, jei aš nieko nejaučiu?!

Guliu gimdykloj, vyras prisistato po keliolikos minučių, po to ateina akušerė, klausia ar labai skauda, o aš patikinu, kad visai nieko nejaučiu. Nepatiki manim, tai patikrina atsidarymą. Jau 7,5cm. Išeina, liepia pakviest, jei pradėsiu jaust sąrėmius. Mes su vyru sėdim, juokiamės, po kiek laiko pradėjom mąstyt, kad gal reikia kokį filmą per planšetę pažiūrėt, nes veiksmo tai nulis. Vyras iš neturėjimo ką veikt pradėjo ramiai knygą skaityt, aš vaikščiojau pirmyn atgal - galvojau gal paskatinsiu taip viską. Velniai žino kiek laiko praėjo, bet po to pradėjo truputį mausti nugarą. Išsikviečiau akušerę ir pranešiau naujieną, kad jau NORS KAŽKĄ jaučiu. Vėl patikrino - 8cm, akušerė jau negali patikėt, kad beveik galas, o aš dar šypsausi, juokelius skaldau ir sakau, kad man tik maudžia...

Na, po to labai greitai užsimaniau į tualetą. Bet taip, kad atrodė sprogsiu, jei nenueisiu ir tas noras jau buvo sumišęs su kas 1-2min pasirodančiu skausmu, tik gan pakenčiamu. Akušerei teko konstatuot faktą, kad jau visai galas, laikas pastovėt po dušu, o tada eisiu gimdyt. Po kelių minučių duše jau vėl ją kviečiausi ir diiiidelėm didelėm akim žiūrėdama į ją sakiau, kad "aš tikrai LABAI LABAI NORIU KAKU ir daugiau nebeiškęsiu". Tai patikėjo ir leido grįžt į gimdyklą. Na, o atsigulus jau prasidėjo paskutinė dalis, kuri jau nebebuvo linksma, nes kažko baisu pasidarė, plius išgirdau, kaip kitoj gimdykloj moteris klykia ir todėl išsigandau, tai pradėjau veblent, kad aš nepagimdysiu, nemoku, pjaukit ir išimkit patys. Aišku, po kelių kartų jau buvo vaikiukas pas mus.

Vėliau iš kitos gimdyvės, su kuria teko bendroj palatoj gulėt, sužinojau, kad maniškis gimdymas tą dieną nuskambėjo ir per kitas gimdyklas, nes akušerė vaikščiodama ir kitur papasakojo, kad va, viena mamytė visai be skausmų gimdo.

Žodžiu, moralas toks, kad ne visi gimdymai yra žiauriai skausmingi, ilgi ir sunkūs ir tikrai neverta iš anksto bijoti ir nusiteikti blogiausiam.