As irgi nei kiek nebijojau gimdymo,tiesiog zinojau,kad viskas bus gerai,ir neleidau,kad man toki nusistatyma kas "numustu".Net likus kelioms savaitems iki gimdymo,mano gyd. paklause:"labai bijai gimdymo?" sakau:"visai ne!" "Tai gal su kokiu gyd. tareisi?" "ne!",o tada padare isvada:"pirmas gimdymas,nezinai,ka tai reiskia...!"
Ir vistiek ji manes nepalauze-pirmas ne pirmas-bus gerai! Ir buvo!Pagimdziau beveik be plysimu,sveikutele dukryte! Kad ir antras taip!
Kadangi pernesiojau 6 d.,tai labai norejau greiciau pagimdyt,kai susitarem su gydytoja diena,laukiau jos kaip isganymo,labai pakilios nuotaikos nuvaziavau gimdyti ir jos niekas nesugadino,o dar pakylejo mazylis
QUOTE(estetė @ 2009 02 19, 14:26)
Kadangi pernesiojau 6 d.,tai labai norejau greiciau pagimdyt,kai susitarem su gydytoja diena,laukiau jos kaip isganymo,labai pakilios nuotaikos nuvaziavau gimdyti ir jos niekas nesugadino,o dar pakylejo mazylis
aš nusiteikiau, kad viskas bus gerai ir buvo nusiteikiau žindyt ir žindau... manau nusiteikimas daug ką daro
Jetus, kokia optimizmo suteikianti tema.. perskaiciau ir visai rami rami pakilau nuo kompo
Būdama nėščia vis pagalvodavau apie artėjantį gimdymą, bet baimės didelės nebuvo Aišku, nelabai linksma procedūra be epidūrų ir kitų nuskausminamųjų, bet kai viskas vyksta greitai, kažkaip lengviau ištverti
as luakiu nebesulaukiu, nusiteikus gerai, kad tik greiciau
QUOTE(Raimonda-Gema @ 2009 02 24, 17:39)
as luakiu nebesulaukiu, nusiteikus gerai, kad tik greiciau
svarbiausia laikytis ramiai..ir prisiminti, kad kiekvienas saremis vis labiau tave artina prie tavo vaikucio...ir dar, kad vaikuciui dar sunkiau nei tau lengvo gimdymo
idomi temute gimdziau ramiai, pasitikedama savim, leliuku ir akusere. be streso ir prievartos. gimdymo niekad nebijojau, atvirksciai, knietejo isbandyt bet mergyte mano ne is ramiuju tikrai. o gal tas neramumas tiesiog artimas rysys su manim, su teciu? nuo pat gimimo viska darom kartu. VISKA, nes kitaip baisu kas darosi. kam taip nebuvo, nesupras, sakys, kad mama pati taip vaika pripratino bande cia jau kelios tokios visazines, mano mama, teta pakontroliuot, parodyt, kaip vaika augint baigesi didziuliu fiasko. nu ka, auginu toliau su meile ir laukiu kol paaugs, pasidarys savarankiskesne mano princese.
Mano nuotaika gimdymo metu buvo gera, tuo labiau, kad vyras buvo šalia, gyd. pasitikėjau, o ir akušerė pasitaikė tokia, kurios visoms palinkėčiau.
Keliu temelę į viršų. Juolab pavasaris tikrasis pradeda rodytis, o ir nuotaika buvusių, esamų ir būsimų gimdyvių turėtų būti kuo puikiausia.
SĖKMĖS
SĖKMĖS
neuzilgo teks antra karta mums patirti ta siaubeli , baimes labai daug , nes pirmas stebuklelis musu laaaaaaaabai sunkiai gime, 2 paras kanciu . nors sesi metai praejo, bet po sia diena siurpas ima prisiminus. Tikimes kad antras lengvesnis bus ir labai laukiam, kad ir kokie prisiminimai bebutu, vistiek tas gimimo dziaugsmas nuostabus, . Bet nebijoti neina , o taip noretusi.
Sunku ir nusakyti tą gimdymo nuotaiką. Kad nebijojau, tai tikrai Ir draugėms vėliau pasakojau, kad tas skausmas kažkoks kitoks - baigtinis. Tiesiog užsiprogramuoji tam, kad vis tiek tai gan greitai baigsis, o be to sulaukus vaikučio visos kančios akimirksniu pasimiršta Rėkti nerėkiau, nes taip patarė akušerė ir pamačiau, kad ji teisi, daug lengviau buvo taupyti jėgas stūmimui tiesiog šiek tiek dejuojant. Bet būsena buvo tokia kaip per miglą, daug ko neatsimenu ar atsimenu neaiškiai, ypač pabaigoje, kai jau tikrai buvau pavargusi. Tačiau iškart po gimdymo buvau euforijoje, atrodė kad nieko neskauda ir galėčiau lėkti kaip ant sparnų Manau, kad tikrai labai daug ką lemia nusiteikimas