saremiai praidejo nakti, bet buvo vos vos jauciamas pilvo skausmas, net miegojau i ligoine atvaziavau 8 ryto, o pagimdziau po 1,5 val nebuvo nei sunku nei baisu nors namie vos ne kosmarus sapnavau kaip bijojau gimdymo
mano irgi gimdymai abu nesunkus, saremiu beveik nejutau, o pats gymdymas truko apie valanda (bet cia su dokumentu pildymu )
Net kai saremiu aparatas rode max 120 - galima iskesti (naudojau tik dujas). Soniniai vandenys nubego pirmadieni, pagimdziau ketvirtadieni, rimtesni skausmai truko 5 val, pats stumimas nebuvo skausmingas 45 min .
QUOTE(SaulenaP @ 2009 01 10, 01:09)
manes viskas laukia dar priesaky... Nezinau kodel, bet niekaip nepavyksta nuraminti saves,kad ir man gali buti taip lengva kaip cia visoms minejusioms...As save vis bandau irasyti i labiausiai besikankinanciu skausmuose,plysimu,trukimu,kirpimu sarasuose,pirmaja vieta... Skaitau tokius malonius prisiminimus ir niekaip negaliu patiketi, kad gali buti tokiu "juoku", niekaip nepavyksta net ir po tokiu atsiliepmu nors kiek nuraminti
as irgi bijojau gimdymo. Neisivaizdavau, atrode, numirsiu is baimes, kai viskas prasides. Bet, kai prasidejo, apeme tokia ramybe. Nebuvo jokios baimes. Tik vienintele mintis, kad greitai viskas baigsis ir jau turesiu savo angeleli. Niekas, zinok, tada nebebaisu. Ir gimdymas buvo daug lengvesnis, nei prisigalvojus buvau.
Taigi - dziaukis ir megaukis savo nestumu. O, kai ateis laikas, viskas bus taip, kaip turi buti (galbut daug lengviau, nei tikiesi). Ir, zinai gi, kad nieko nera tokio, ko negaletu isgyventi mama del savo vaiko.
QUOTE(Crim @ 2009 01 12, 01:15)
As visom savo draugem patariu nemiegoti ir nesilepinti labai bunant nesciai. Kadangi as dirbau fizini darba iki pat paskutines dienos visi sake kad lengvas gimdymas bus - taip ir buvo - todel visiem sakau, judet, judet ir darkarta judet nors ir labai sunku butu
mano darbas ne fizinis, bet aš tikrai daug vaikščiojau būdama... jokių mikriukų man nereikėjo - visur pėstute. O gimdymas mano buvo toks, kad sunku ir įsivaizduoti lengvesnį
as taip to gimdymo bijojau o siaube, o taip lengvai viskas praejo, jokiu plysimu nieko tokio visoms linkeciau
man taip pat pasiseke..Gimdžiau KMU:švito lauke, paukščiukai čiulbėti pradėjo,kažkoks katinas po langais kniauke,Ramu ir jauku, .linksmai anegdotus man vyras pasakojo, o akušerė ,masažą darė, tai viskas truko 4.5 val. o linksmiausia ,kad jau sąrėmiams pasiekus epogėjų,pasižiūriu i daktarą, o jis-talefoninius žaidimus žaidžia .per patį gimimą gavau linksminančių dujų pakvepuoti, tai tikrai linksma kažkaip pasidarė .Žodžiu. Šaunu
QUOTE(SaulenaP @ 2009 01 10, 00:09)
manes viskas laukia dar priesaky... Nezinau kodel, bet niekaip nepavyksta nuraminti saves,kad ir man gali buti taip lengva kaip cia visoms minejusioms...As save vis bandau irasyti i labiausiai besikankinanciu skausmuose,plysimu,trukimu,kirpimu sarasuose,pirmaja vieta... Skaitau tokius malonius prisiminimus ir niekaip negaliu patiketi, kad gali buti tokiu "juoku", niekaip nepavyksta net ir po tokiu atsiliepmu nors kiek nuraminti
Aš irgi prieš gimdymą sumasčiau, kad reikia pasiskaityti forume apie gydytoją pas kurią gimdysiu bei gimdymo istorijų. Po kelių valandų skaitymo, skambinu mamai ir sakau, kad noriu cezario, nes bijau plyšti, kęsti beprotiškus skausmus, bijau, kad kūdikis nepatirtų traumų gimdymo metu ir t.t. Mama tik nusijuokė ir liepė eiti nuo kompo lauk.
...Ir kai pradėjau gimdyti, suvokiau, kad mano gimdymas bus vienintelis ir nepakartojamas, kad niekada to paties nepatirsiu net gimdydama kitą vaikelį. Ir tavo gimdymas nebus panašus į jokį kitą. Ir kai jausi, kad vaikelis jau ateina į šį pasaulį, nebesvarbu taps, nei kaip atrodai, nei kad skauda, nei kad plyši, liks tik begalinis noras padėti savo mažyliui ateiti į šį pasaulį. Ir tu susidorosi su šia užduotimi, nes tu esi MAMA. Sekmės jums abiems
MAno pirmasis pasispardymas truko 20val antrasisi tik 5val
Ir viena ir kita gimdyma iskart pamirsau kai paimiau ant ranku pupytes
O ir pirmo ir antro kart labai bijojau, net gal antro labiau, kad ir kaip banaliai skambes: viskas praeina
Siulau neskaityti istoriju apie "baisius" gimdymus, tai nei drasos nei reikiamu ziniu neprides, tik baimes akys bus didesnes
Ir viena ir kita gimdyma iskart pamirsau kai paimiau ant ranku pupytes
O ir pirmo ir antro kart labai bijojau, net gal antro labiau, kad ir kaip banaliai skambes: viskas praeina
Siulau neskaityti istoriju apie "baisius" gimdymus, tai nei drasos nei reikiamu ziniu neprides, tik baimes akys bus didesnes
Smagu, jog kazkam net ir gimdymas taip maloniai praeina...
Siaip esu bailiuke is prigimties ir drebu net nuo menkiausios adateles, bet esu pasiryzus del savo stebuklelio padaryt VISKA...tikiu, kad viskas bus gerai, kad gimdysiu pati, nors dabartine situacija tokia - sonine daline placentos pirmeiga, ir turtelis patogiai skersas isitaises...
Siaip esu bailiuke is prigimties ir drebu net nuo menkiausios adateles, bet esu pasiryzus del savo stebuklelio padaryt VISKA...tikiu, kad viskas bus gerai, kad gimdysiu pati, nors dabartine situacija tokia - sonine daline placentos pirmeiga, ir turtelis patogiai skersas isitaises...
Gimdymas-nėra kažkoks siaubiakas, kai apie viską daugmaž žinai, kai lankai mamyčių mokyklėlę, kai prieš gimdymą nusiteiki, kad vis vien kitaip nebus, pati turi praeiti tuos visus pragaro ratus, ir kad verta visa tai, kai pamatai savo mielo kūdikėlio akytes ir ašarą tėčio akyse. Aš pirmą gimdžiau 23 valandas, Tai atrodė niekada nesibaigs, ...bet pasibaigė, praėjo , užsimiršo kas nereikalinga. Antrą vaikutį pagimdžiau per nepilnas 2 valandas.Pati buvau šoke kad taip greit ,bet taip buvo. ..Labai dėkinga akušerėms, kurios mane tiesiog labai palaiė ir pasimest nedavė. AČIū JUMS MIELOSIOS